Olimpinėse žaidynėse Tokijuje 2020-aisiais bus įvesta veidų atpažinimo sistema

Autorius: LDiena.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2018-08-09 07:11:33, skaitė 431, komentavo 4

Olimpinėse žaidynėse Tokijuje 2020-aisiais bus įvesta veidų atpažinimo sistema

Olimpinėse žaidynėse Tokijuje 2020-aisiais pirmą kartą bus nuskaityti šimtų tūkstančių sportininkų, darbuotojų ir žurnalistų veidai, antradienį atskleidė organizatoriai.

Apie 300 000 sportininkų, personalo darbuotojų, savanorių ir žurnalistų turės naudoti savo asmens tapatybės kortelę ir būti tikrinami veidų atpažinimo sistema, kad pasiektų tam tikras olimpinio miestelio vietas.

Saugumo patikrinimas padės užkirsti kelią apsimetėliui pasiskolinti, pasisavinti ar suklastoti asmens tapatybės kortelę, sakė elektronikos gigantė NEC, kuri ir sukūrė minėtąją technologiją.

Pasak organizatorių, veidų atpažinimo aparatai bus naudojami visose patalpose, įskaitant 43 vietas, skirtas varžyboms, sportininkų apgyvendinimo ir žiniasklaidos centrus, tačiau ši technologija nebus taikoma žiūrovams.

„Tai bus pirmas kartas, kai veidų atpažinimas bus naudojamas atpažinti visus Olimpiadoje dalyvaujančius asmenis visose vietose“, – žurnalistams teigė Olimpiados saugumo vadovas Tsuyoshi Iwashita (Cujošis Ivašita).

„Dalyvaujantiesiems olimpinėse žaidynėse reikalingas didesnis saugumas, nes jie patenka į svarbias zonas. Jie taip pat (nuolat) įeina į patalpas ir iš jų išeina, tad nusprendėme įvesti sistemą sklandžiam įėjimui“, – pridūrė jis.

Tai bus ypač praktiška Tokijo olimpinėms žaidynėms, kadangi žaidynių vietos yra plačiai išsidėstę didžiulėje Japonijos sostinėje, aiškino Ts. Iwashita.

NEC pareigūnas Masaakis Suganuma (Masakis Suganuma) sakė, kad technologija yra greičiausiai veikianti visame pasaulyje. Pasak jo, sistema užfiksuoja prie įrenginio pasirodžiusį veidą vos per 0,3 sekundės, kad įsitikintų, jog jis atitinka iš anksto įregistruotą nuotrauką.

Praėjusiais metais buvo atliktas eksperimentas, per kurį į reikiamas patalpas bandyta patekti naudojant ID kortelę ir veido atpažinimą. Pastarasis variantas buvo 2,5 karto efektyvesnis nei naudojant brūkšninius kodus ir vizualinius patikrinimus, kaip ankstesnėse olimpinėse žaidynėse.