„Atrodo, baigiasi Lietuvos demokratija“: už „miško brolių“ kritiką Lietuvoje persekiojamas deputatas

Autorius: RuBaltic.ru Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-07-27 10:52:46, skaitė 992, komentavo 1

Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo eilinį tyrimą dėl kritinių pastabų „miško brolio“ Adolfo Ramanausko–Vanago atžvilgiu. Šį kartą Lietuvos valdžių smūgio susilaukė partijos „Lietuvos rusų sąjunga“ Klaipėdos skyriaus pirmininkas, miesto tarybos narys Viačeslavas TITOVAS.

Viačeslavas Titovas

— Pone Titovai, pasakykite, kodėl Jūsų pareiškimu susidomėjo Lietuvos prokuratūra?

— Viskas prasidėjo man ruošiantis Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiui. 

Į darbotvarkę buvo įtrauktas mero pasiūlymas, siekiant įamžinti A.Ramanausko–Vanago atminimą, ant pedagoginio instituto sienos pakabinti lentą, nes iki 1938 metų jis mokėsi Klaipėdoje.

Iki tol aš nesidomėjau Vanagu, tačiau šiuo atveju panorau įsigilinti į temą. Aš ieškojau informacijos apie jį ir viename iš forumų aptikau oficialų dokumentą — Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimą.

Susipažinęs su šiuo dokumentu, pasibaisėjau, ką gi mes ketiname išaukštinti kaip didvyrį.

Finansų komiteto posėdžio metu aš paklausiau: „Jūs manote, kad Klaipėdoje reikia įamžinti vardą žmogaus, susieto su aštuonių tūkstančių taikių gyventojų, tame tarpe ir vaikų, žūtimi?“ Man buvo atsakyta, jog tokia informacija nediskutuojama. Aš pateikiau dokumentą*, kuriame radau tokią informaciją. Priimti jį buvo atsisakyta.

Paskui aš pasakiau, kad tokiems žmonėms, kurie turi ryšį su aštuonių tūkstančių taikių gyventojų žūtimi, neturi būti vietos Klaipėdoje. O Vanagas pagal lauko teismo nutartis priiminėjo mirties nuosprendžius.

— Kada buvo paskelbta apie tyrimo pradžią dėl Jūsų pasisakymo?

— Po pasisakymo „Klaipėdos“ laikraštyje lietuvių kalba. Facebook aš taip pat įmečiau pareiškimą, kad žmonės žinotų. Ir kilo skandalas, įsiplieskė karšti ginčai. Yra Vanago šalininkų, yra priešininkų. Man net skambino vienas anų laikų nusikaltimų liudininkas. Tuomet jis buvo mažas, visa šeima buvo išžudyta, berniukas augo vaikų namuose.

Vanago vyrukai ateidavo ir žudydavo ištisas šeimas už bendradarbiavimą su tarybų valdžia. Lietuvos teritorijoje tokiu būdu buvo išžudyta apie 20 tūkstančių žmonių.

Mano klausimas daug kam nepatiktų. Nepatiko ir merui, kad aš nepatogius klausimus pateikiu. Po to vietoj diskusijų sekė kreipimasis į prokuratūrą. Vietoj diskusijos, remiantis faktais, jie nutarė eiti kiti keliu. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą elgesio žmogaus, kuris, būdamas miesto tarybos deputatu, užduoda klausimus. Taigi atrodo, kad demokratija pas mus baigiasi.

— Į prokuratūrą kreipėsi Jūsų kolegos?

— Atvirai sakant, nežinau, kas taip pasielgė. Apie šį faktą rytą sužinojau iš žurnalistų. Meras inicijavo mano mandato panaikinimą, numatoma rinkti parašus ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priesaikos pažeidimo.

— Klaipėdos miesto meras pasakė, kad Jūs savo pareiškimu galimai pažeidėte miesto tarybos nario priesaiką. Ką jis turėjo omeny? Kuris priesaikos punktas galėjo būti pažeistas?

— Aš tik vykdžiau savo, deputato, pareigas, pateikiau klausimus. Jie gi tvirtina, kad tokiu būdu aš pažeidžiau priesaiką. Esą aš apkaltinau Vanagą nužudžius aštuonis tūkstančius žmonių.

Bet aš nesakiau, kad jis pats tai padarė, jis vadovavo anoje teritorijoje veikusioms grupuotėms. Jeigu žmogus tiesiogiai arba ne jame kaltas, aš manau, kad Klaipėdoje neturi būti vietos jo atminimo įamžinimui. Mūsų vaikai turi augti žinodami kitokius didvyrius.

— Kaip Jūs vertinate ikiteisminių tyrimų perspektyvas?

— Teismas gali nepripažinti tų dokumentų, kuriuos aš turiu, nes jie buvo priimti tarybų valdžios metais.

— Jūs manote, kad teismas gali priimti Jums nepalankų sprendimą?

— Nežinau, kuo tai baigsis. Jeigu ką nors ištemps viešumon, tai bus politinis užsakymas. Tada teisėsaugos ir teismų veiksmais aš galutinai nusivilsiu.

— 2017 metų lapkrity Lietuvos Seimas paskelbė 2018-uosius metus „miško brolio“ Ramanausko-Vanago metais. Maždaug tuo metu buvo koneveikiama Rūta Vanagaitė, taip pat dėl pareiškimų apie Vanagą. Vanagas kuo tai svarbus Lietuvai? Kodėl jam skiriama tiek daug dėmesio?

— Kaip supratau, tai kovos su tarybų valdžia simbolis. Jį pavertė simboliu. Kai kurie veikėjai tvirtina, kad jis kovėsi su Tarybų Sąjunga. Tačiau yra dokumentai, patvirtinantys jo nusikaltimus. Galimai buvo nutarta, jog visa tai nesvarbu ir neturi jokios reikšmės. Bet gi yra Lietuvos teismo nuosprendis, tačiau su juo Vanagą palaikantys asmenys nenori susipažinti.

— Kaip Jūs vertintumėte gyventojų, deputatų ir valdininkų požiūrį į Vanagą? Ar čia tikra meilė ir pagarba, ar kažkokia valstybės primesta mada?

— Galimai vyko kampanija, parodanti koks Vanagas šventas, geras žmogus. Yra žinoma, kad jo biografijoje buvo ir šviesių momentų, už ką žmonės jį gali gerbti. Bet mano rankose konkretus faktas — teismo nuosprendis, kuriame pasakyta, kad jis susietas su žmonių žudynėmis. Ir todėl aš nelaikau jo šventuoju.

— Kaip Klaipėdos gyventojai reaguoja į Jūsų persekiojimą dėl Vanago?

— Šiuo metu mane daug kas palaiko ir remia, mano veiksmams pritaria. Man sunku pasakyti, kiek aš turiu šalininkų. Triukšmą sukėlė politikai, valdininkai, formuojantys visuomenės nuomonę.

Be to, po metų pas mus vyks savivaldos rinkimai. Meras, tur būt, nori, kad ūgteltų jo reitingas, tad ir rodo, kad kaunasi su Titovu. 

Bet vis dėlto reikia prisilaikyti demokratijos ir žodžio laisvės reikalavimų. O dabar vietoj diskusijų pasirenkami grasinimai. Tačiau tai jo, mero, pasirinkimas.

— Ar, Jūsų manymu, meras tikrai yra Vanago šalininkas, ar šią temą panaudoja politiniais tikslais?

— Pagal viską, aršus šalininkas. Nes jis inicijavo tą įamžinimą. Tai jo sprendimas.

— Kaip Jūs manote, kokiu tikslu Jūs persekiojamas, kodėl vyksta „miško brolių“ palaikymo kampanijos?

— Valstybingumas sukurtas neigiant visa tai, kas buvo tarybinio ir rusiško. Juk turi būti istoriniai didvyriai. Tokie didvyriai surandami, sukuriami mitai. Istorija visada perrašinėjama pagal valdžios poreikius. Tačiau yra daug padorių žmonių, kurių atminimą būtų galima įamžinti. Tačiau valdžia pasirinko gana keistą kelią.

— Ar, Jūsų manymu, sėkminga tokia pilitika?

— Tai kelias į niekur. Savo tautos krauju parašyta istorija nedaro valstybingumą tvirtesniu. Jeigu mes norime gyventi normalioje ir klestinčioje valstybėje, kuri rūpinsis kiekvienu savo gyventoju, privalome diskutuoti, pasinaudodami faktais. Bet nevalia naudotis buldozeriu, nušluojančiu visas diskusijas, kritiką ir pan.

— Ar Lietuvos gyventojai tiki savo vyriausybės politika?

— Vieni tiki, kiti — ne. Vieni netiki, bet tyli, nes bijo to buldozerio. Jau yra nukentėjusių. Todėl visi tyli.

---

* Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų Teisminės kolegijos 1957 m. rugsėjo 24–26d. nutartis Adolfo Ramanausko–Vanago atžvilgiu (versijos lietuvių ir rusų kalbomis).