Kas per paukščiai tie pastabistai

Autorius: NiekaRimta.ga Šaltinis: http://niekarimta.ga/kas-per-p... 2018-06-09 09:13:06, skaitė 681, komentavo 1

Yra tokia žmonių grupė, kurie  mėgsta duoti pastabas ne tik artimiems žmonėms, bet ir nepažįstamiems. Nekalbu apie pastabas kurios yra reikalingos. Kaip antai, kad iš kišenės išlindus piniginė, pamesi. Kalbu apie tokias pastabas, kurios žmogui nėra reikalingos, o blogiausiai, kad jos yra žmogų erzinančios ir žeminančios.

Pastabizmu daugiausiai serga pedagogai. Bėga vaikai laiptais, būtinai reikia pasakyti, kad nelakstytų. Tuo atveju vaikų galvose gimsta nepasitikėjimo jausmas, tokio pedagogo atstūmimo jausmas. Darbe būtinai koks bendradarbis vis duoda pastabas, kad ne taip kažką padėjai, nors dėl to daikto padėjimo ne taip, blogiau nei žmonėms, nei daiktui nebūna. Kyla susierzinimas, net gali kilti ilgainiui  rimtas konfliktas.

Kas per žmonės jie?

Tai nieko nepasiekę perfekcionistai.  Tai yra, kad iš šono žiūrint atrodo jis yra pasiekęs, bet jis pats savyje jaučiasi nepasiekęs. Jaučia pareigą aplink save žmones daryti tokius koks jis pats norėtu būti, bet tokiu jis  ir pats nėra.

Davęs pastabą pasijaučia aukštesniu už pažemintąjį. Savotiškas savo statuso įtvirtinimas tuo metu sau, kad jis yra reikšmingas, jaučia tuo metu galią, valdžią.

Toks žmogus likęs vienas jaučiasi  nepilnaverčiu. Gali jausti nerimą, nepasitenkinimą savimi. Būdamas vienas, be žmonių jis nemoka jaustis komfortiškai. Išbuvus ilgesnį laiką be žmonių, gali jį pradėti kankinti panikos priepuolis. Savęs žeminimas.  Norėdamas toks žmogus atsikratyti nemalonios būsenos temoka atsipalaiduoti, nuleisti garą, kitam duodamas pastabą, prieš tai  ieškodamas priežasties kaip ir prie ko prie žmogaus prikibti. Pirmą sutiktą žmogų užsipuola. Nebūtinai žodžiais, pakanka ir  žvilgsniu užkabinti, parodyti žvilgsniu, kad tas pirmas sutiktas žmogus yra žemesnis už jį.

Pastabų dalinimas yra viena iš kelių šimtų priklausomybių, kaip antai alkoholizmas, narkomanija, rūkymas. Negavus  dozės  prasideda taip vadinamos „lomkės“.

Tokiam pastabistui atsikirtus gali prasidėti iš jo pusės nevaldomas pyktis, nes jis  negavo reikiamos emocijos. Tai yra narko dozės negavo. Dar blogiau, iš jo dar tą dozę atėmė.

Šiuo metu tokių pastabistų yra pilni socialiniai tinklai. Jie dažniausiai komentuoja ne į temą. Kabinasi prie  neesminių smulkmenų. Provokuoja konfliktą, erzina kitą žmogų. Labai dažnai erzina jausdamas intuityviai, kad anas yra  pažeidžiamesnis, silpnesnis.

Tokie žmonės dėl savo  įkyraus  pastabų dalinimo nevaldymo tampa  atstumtais žmonėmis. Keičia dažnai darbą. Jei toks žmogus gyvena nedideliame miestelyje, jis gali per kurį laiką būti niekur nebepriimamas į darbą dėl sunkaus charakterio.

Tokie žmonės dažniausiai dirba prekybos centruose prekių skirstytojais, žinovais. Visai direktoriams tokie patinka, bet paprasti darbininkai keičiasi labai greitai. Verslininkas toks – amžinai kenčia nuo darbuotojų kaitos, dėl ko kenčia įmonės darbų, ar paslaugų kokybė.  Padaro daug broko darbininkai, nebesistengia dirbti sąžiningai. Neretai tokios įmonės merdi ir galiausiai bankrutuoja.

Mieli priekabių ieškotojai. Jums šis straipsnis dedikuojamas, o kas nesate prisikabinėtojai – jums informacija, kad ant dūšios geriau jaustumėtės, kad žinotumėte kokie tie  bjaurieji žmonės yra iš tikro.

---
Komentarotė Marija:

Na toks tekstas surašytas manau iš pažeidžiamo,neturinčio savivertės, juk pastaba dažnai suteikia ir naudą, kai žmogus pastoviai ypač dirbdamas komandoje nori nieko nedaręs- skinti "laurus ir gauti vienodai“.

Aš dirbu tokį darbą su žmonėmis,man įvairių pastabų tenka išklausyti- tai ne toks balso tonas, tai ne tokios spalvos akys, tai makiažas per rižkus, tai tyliai – anonimiškai negatyviai įvertina, juk esu žmogus .

Gal Lietuvoje per daug sužalotų žmonių jau pačiose šeimose ,darželioose, mokyklose ir niekas nepasiūlo psichologinės analizės, kodėl taip elgiuosi kas vyksta, ypač kai negebi apsiginti nuo tokių kurie mieli prie akių, tik žiaurūs, negailestingi už akių.Toks keistas palyginimas kaip ligos priklausomybių – alkoholikų, narkomanų ,juk vartojantys yra taip pat skirtingi ,ar dviejų rūšių;vieni iš savo ir geba dalintis, kiti nachaliavščikai iš kitų ,skolon kurios niekada nesistengia atiduoti.

Manyčiau Lietuvos psichologinė degredacija gili ir nors nesinori gydyti,kai žmogus pats nenori.

Prie ko lomkės, kai žmogus pamoko ,pasiūlo iš patirties, tai mokinkimės neišsižeisti, o priimti kai pamoką,kuri pravers ir padėkoti,kad sutikome tą perfikicionistą(ę) kuris lyg ištraukė iš tanso ,sastingio,kai nesi motyvuotas,,lyg daržovė nieko nepasiekęs,tik nori gauti,turėti ir kitus auklėti)

Manau rašydamas tekstą šis žmogus rašė iš savo patirties taško, per daug suobsoliutindamas, tarsi man daug nepasisekė, kentėjau ir nieko nedariau. Kiekvienas turime išmokti analizuoti save, savo aplinką ,sutikti žmonės, vieni mokytojai, kiti mokiniai- pačiam pasirinkti, be patirties be mokytojo- daug klaidų, nuopolių,žinios būtinos,nesvarbu kad noro nėra,..su mokiniu kai pats nieko nesugebi, ieškai vietos po saule ,nei tau nei mokiniui jokios naudos.Išmokti būti savimi, save patikrinti,patirti,ištverti ir išlikti kilniu tokiu pats nori,ne kaip nori kitiems atrodyti.

Kiekvienas renkamės, tik gal mokinkimės su laisvės potyriu ir buvimu lyg svečiuose jausmu..,tada daug kur pravers ir nebus kad yra tokių negatyvių žmonių, juk tai kas rašė tekstą jo potyris,išgyvenimas,nenoras,nesugebėjimas tapti kitokiu,gyventi laisvai be kontrolės,tik žmogus visada būna tarp žmonių – gebėkime pritapti,girdėti,matyti,prašyti,dėkoti,taikyti,juk kiekvienas gyvename tik savo gyvenimą,kitų ne.