Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/22445/prezident... 2018-05-11 10:02:19, skaitė 590, komentavo 2
Juozas IVANAUSKAS
Viešumo apogėjų pasiekęs politinės korupcijos skandalas skandina sistemines partijas, tiek liberalus, tiek ir konservatorius, demaskuoja Lietuvoje veikiančią valdžios piramidę, kurios smaigalyje – konservatorių patriarcho V. Landsbergio favoritė – „visiems lygiai teisinga“ prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasižyminti karinga rusofobine retorika, autokratinio valdymo metodais, dvigubų standartų taikymu. Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ryšiai su koncernu „MG Baltic“ visiškai akivaizdūs, kaip ir korupcijos šleifo saistomų „sveiko proto“ liberalų, tačiau konservatoriai neminimi VSD ar STT pažymose, jiems iki šiol nepareikšti įtarimai. Matyt, prezidentė D.Grybauskaitė yra „stogas“ ir duoda nurodymus specialiosioms tarnyboms, ką galima liesti ir ko ne. Nebe pirmus metus abipusės simpatijos, bendri interesai sieja korupcinės SISTEMOS prezidentę su konservatorių partija ir Liberalų sąjūdžiu. Ir būtent šios dvi partijos koncerno „MG Baltic“ itin dosniai finansiškai buvo remiamos per kiekvienus rinkimus.
Paviešinta informacija apie bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams ir valstybės institucijoms kelia nemenką erzelį LT „elito“ stovykloje. „Šitoje valstybėje viskas buvo sprendžiama per interesus… Manyčiau, kad jeigu mes nebūtume šitų rinkimų laimėję, tai jūs dabar nieko nežinotume. Manau, viską reikia išsiaiškinti, dabar yra tas momentas, kai nutylėjimas yra nusikaltimas“, – 05. 08 d. žurnalistams Seime sakė „žaliųjų valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Isteblišmento remiamas dupletas Vytautas Landsbergis – Dalia Grybauskaitė viskam užduoda toną bei diktuoja politines madas Lietuvoje. Ir jiems, trūks – plyš, kitąmet reikia įkurdinti „savo žmogų“ prezidentūroje. Dėl šio tikslo jie yra pasiryžę viskam, įnirtingai kausis va bank, kad tik „elito“ dangstomi politinės korupcijos kriminaliniai nusikaltimai nebūtų tiriami, o rezonansinės bylos ir toliau dūlėtų „kišeninės“ teisėsaugos stalčiuose!.. Isteblišmentas labiausiai nenorėtų suklysti antrą kartą, kaip tai buvo atsitikę 2003 metais,“ – išskirtiniame interviu LL teigia Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas PAKSAS.
Pastaruoju metu žiniasklaidos dėmesio nestokojanti buvusio Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio politinės korupcijos byla, tampriai susijusi ne tik su koncernu „MG Baltic“, bet ir su „visiems lygiai teisinga“ prezidente Dalia Grybauskaite, man priminė prieš du metus specialiai sistemos nuverstam Respublikos Prezidentui, Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui baltais siūlais sukurptą „prekybos poveikiu“ baudžiamąją bylą dėl Prienuose statomo prekybos centro „Norfa“. Dvigubų standartų taikymas, siekiant susidoroti su LANDSGRYBINEI sistemai nelojaliais politikais, kilusio skandalo atveju daugiau nei akivaizdus, šokiruojantis politinio „elito“ ciniškumu, elementarių moralės normų nepaisymu?..
Prieš atsakant į jūsų klausimą, iškart galiu pasakyti, kad į viešumą neseniai nutekintų, plačiai aptariamų E. Masiulio ir „tulpės“ elektroninių laiškų tariamas „skandalas“ manęs tikrai nenustebino. Vadinamoji „Norfos“ baudžiamoji byla, kurioje kaltinami du asmenys, politikas R. Paksas ir žiniasklaidos verslo magnatas G. Vainauskas, tėra tik mažytė iliustracija metų metais Lietuvoje vykstančio politinės korupcijos spektaklio, kuomet nukritus visoms uždangoms atsiveria isteblišmento užkulisinės intrigos. Tikras skandalas kyla tada, kai visuomenė ilgą laiką kažko nežino ir vieną dieną padarytas nusikaltimas staiga išaiškėja, iškeliamas į dienos šviesą. Tačiau mūsų aptariamu atveju žodis „skandalas“, manau, netinka, kadangi net ir paviršutiniškai besidomintys politika tautiečiai su panašiais autokratinio valdymo metodais buvo susidūrę ne kartą, daugelis tai matė, nujautė arba tiesiog žinojo. Politinės korupcijos atvejų daugybė, tai tęsiasi eilę metų ir kol kas nežinia, kada visa tai bus sustabdyta.
Dieviškasis naivumas, kai buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas žurnalistams sako: „Negalvojau, kad galima šitaip manipuliuoti teisėsauga“. Tarsi vienas iš 2003 metais šalyje kilusio prezidentinio skandalo – Paksogeito architektų nežinotų, jog Lietuvoje politinė korupcija jau seniai savotiškai „įteisinta“ pačiu aukščiausiu instituciniu – isteblišmento lygmeniu?!..
Ilgainiui mūsų valstybėje susiformavo oficialiosios valdžios vertikalė , kurioje susirado sau šiltą vietą prie lovio „nepakeičiami“ politikai, kišeniniai teisėsaugos institucijų bei specialiųjų tarnybų atstovai, sistemą aptarnaujantys žurnalistai ir netgi apolitiškoji inteligentija. Vadinamasis „elitas“ ekskomunistų, liberalų – konservatorių pastangomis suręstoje piramidėje jaučiasi gan patogiai, dėl konjunktūrinių sumetimų tokiai „tvarkai“ pritaria, moka prisitaikyti ir laiku prikąsti liežuvį. Galimai vieni iš jų kažko bijo, todėl nori įsiteigti, kiti siekia politinės karjeros, paaukštinimo pareigose, treti gal tikisi gauti pelningus užsakymus ir t. t. Galbūt kažkas iš jų praeityje turėjo juodą šešėlį ir todėl dabar vengia viešumo.
Kitaip sakant, priklausomi, „iš viršaus“ valdomi žmonės, politinis isteblišmentas sudaro Lietuvoje veikiančios valdžios piramidę ir manipuliuoja mūsų valstybe kaip nuosavu ūkiu. Svarbiausieji įvykiai mūsų valstybėje ir pasaulyje yra vertinami, visų pirma, atsižvelgiant į politinės konjunktūros interesus, kiekviena situacija isteblišmento gali būti nušviečiama vienaip ar kitaip, vienintelė sąlyga – oficiozo remiamos globalaus liberalizmo valdžios piramidė Lietuvoje turi išlikti ta pati, iš esmės nepakitusi. Štai taip ir gyvename!..
Na, o grįžtant prie man inkriminuojamo kaltinimo „prekyba poveikiu“, manau, vertėtų priminti buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus iškart po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite pasakytus žodžius: „R. Paksui bus iškelta baudžiamoji byla dėl „Norfos“. Štai čia ir užsidaro visas ratas, politinės korupcijos bei kišeninės teisėsaugos ratas. Lietuvoje praktiškai tapo teisine „norma“, jog komandos politikams nuleidžiamos „iš viršaus“, iš Daukanto aikštės rūmų.
Ir jeigu pažvelgtume į politikų susirašinėjimą elektroniniu paštu per visus devynis prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metus, tai pamatytume, jog panašios direktyvos iš prezidentūros būdavo nuleidžiamos nuolat. Tarkim, siekiant politinio dominavimo prieš kelis metus atsirado slaptosios pažymos devyniems viceministrams patraukti iš pareigų. Arba štai kitas pavyzdys, teisėsaugos persekiojami „tvarkiečiai“ kreipėsi į atsakingas institucijas, norėdami susipažinti su specialiųjų tarnybų pažymose jiems metamais kaltinimais, tačiau jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Kažkas sukurpia „slaptą pažymą“, anonimiškai tave apkaltina ir netgi nuteisia, o tada nebelieka nei žmogaus teisių, nei garbės ir orumo, nei nekaltumo prezumpcijos.
Vieša paslaptis kieno iniciatyva būdavo stabdomas balsavimas Seime dėl Konstitucijos pakeitimo, svarstant man palankaus EŽTT sprendimo vykdymą Lietuvoje. Tai liberalai gauna nurodymus „iš viršaus“ balsuoti prieš, tai Darbo partijos pirmininku tapęs V. Mazuronis prieš pat balsavimą „patraukia“ penkiolika parlamentarų iš Seimo salės.
Arba, prisiminkime, kokį spaudimą patyrė parlamentarai, kuomet Seime buvo bandoma sukurti laikinąją komisiją, kuri atliktų tyrimą dėl politizuoto teisėtvarkos institucijų kišimosi į valstybės gyvenimą. Daugybė panašių „valdomos demokratijos“ – autokratijos pavyzdžių suponuoja nuomonę, jog politinė sistema, įgavusi makiaveliškas formas, visai degradavo, supuvo, sumenko. Todėl, mano įsitikinimu, visiškai degradavusi politinė sistema Lietuvoje neturi teisės vadovauti valstybei!..
Adekvačiai vertinant šią politinio užribio situaciją Lietuvoje, savaime iškyla esminis klausimas: ar mūsų visuomenė jau pribrendo kardinaliems pokyčiams valstybėje?.. Tarkim, išaiškėjus, jog koncerno „MG Baltic“ kyšį gavęs E.Masiulis veikė ne vienas, jis veikė būtent tame politiniame lauke, kur Prezidentė, gan tikėtina, tramdė žiniasklaidos „skalikus“ ir yra stogas, buvęs Seimo narys, prof. Povilas Gylys savo fb paskyroje retoriškai klausia: „GRYBAUSKAITĖS EROS PABAIGA?.. Nežinau, ar Seimas ryšis D. Grybauskaitės apkaltai, tačiau kaupiasi veiksniai rodantys, kad jos dominavimo era eina į pabaigą. Vis daugiau įtakingų žmonių ims atsiriboti nuo jos galvodami apie tai, kaip jiems reiks gyventi pogrybauskaitiniame arba kitaip – polandsberginiame laikotarpyje. Tai pasireikš savarankiškesniu prokurorų, teisėjų elgesiu. Daugiau tiesos sužinosime iš žiniasklaidos. Vl. Gaidys dar iš inercijos bandys palaikyti įspūdį, kad prezidentės reitingai yra aukšti, tačiau balsavimai šiai istorijai skirtose televizijos laidose ir komentarai portaluose rodo, kad jos realūs reitingai fatališkai kritę. Tiesa pamažu prasikala net pro storą autoritarinį dezinformacinį asfaltą“, – viltingai teigia žinomas politikas, buvęs užsienio reikalų ministras P. Gylys.
O ką jūs manote apie konservatorių – liberalų pastangomis suręstos politinės korupcijos ir propagandinio melo piramidės griūtį – „Grybauskaitės eros pabaigą“, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Jeigu palygintume šiandienine politinę situaciją su tuo, kokia ji buvo Lietuvoje prieš keletą metų, tarkim, finansavimo krašto apsaugai padidinimą iki 2,08 procento ir kas prieš tai buvo kalbama rusofobijos temomis apie mus nuolat „puolančią“ Rusiją, arba mano paminėtą devynių viceministrų „juodąjį sąrašą“, priverčiant juos pasitraukti iš pareigų, laikinosios komisijos dėl manipuliavimo teisėsauga įsteigimą arba neįsteigimą, sužlugdytą balsavimą Seime dėl Konstitucijos pakeitimo, arba jeigu paimtume suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje „Independence“ milžinišką nuomos kainą bei išsipirkimo aplinkybes, galų gale, neįvykusį referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje arba dėl žemės pardavimo užsieniečiams, visais panašiais atvejais žmonės aiškiai matydavo ar tiesiog jausdavo, kad čia kažkas labai neskaidru, socialiai neteisinga, bet kodėl taip yra, kodėl mokytojų ir gydytojų atlyginimams pakelti, pensijoms padidinti lėšų valstybės biudžete nerandama, tačiau tuo pat metu didinamas finansavimas krašto apsaugai, tankų, amerikietiškų „bokserių“, „auksinių šaukštų“ įsigijimui. Ir nors visuomenė pamurmėdavo kurį laiką, kad taip neturėtų būti, paprastų žmonių nepasitenkinimas nesunkiai būdavo nuslopinamas.
Tačiau dabar, mano nuomone, kur kas sudėtingiau bus numalšinti visuomenėje kylantį nepasitenkinimą, piliečių protesto bangą, nes politiniame žaidime atsirado išties svarbi nauja dedamoji – kitąmet Lietuvoje įvyksiantys Prezidento rinkimai!.. Jau vien todėl neišvengiamai kaktomuša susidurs dvi viena kitai oponuojančios, tarpusavy konfrontuojančios pusės. Viena pusė, žūtbūt, sieks išlaikyti dabar veikiančios politinės valdžios piramidę, tą patį isteblišmentą, kad prezidentės D. Grybauskaitės įpėdinis būtų iš tos pačios sistemos, kurią palaiko liberalai, konservatoriai, teisėtvarkos institucijos, oficiozui lojali sisteminė žiniasklaida, žurnalistai, politologai, visais įmanomais būdais ginantys ir aptarnaujantys degradavusią SISTEMĄ. Valdžios svertus savo rankose uzurpavęs politinis „elitas“ darys viską, kad tik nebūtų pradėtos tirti milijardinės politinės korupcijos aferos energetikos sektoriuje, suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje „Independence“, korupcinis Visagino atominės elektrinės statybos projektas „LEO.LT“, neskaidrios išlaidos krašto apsaugai, emigracijos klausimai ir daugelis kitų opių problemų, kurių iškėlimas į dienos šviesą dabartiniam isteblišmentui, švelniai tariant, sukeltų didelį nerimą, o kai kuriems žinomiems veikėjams, galimai, tektų atsakyti už kriminalinio pobūdžio stambaus masto korupcinius nusikaltimus, už padarytą milžinišką žalą mūsų valstybei ir Tautai.
Degradavusiai politinei sistemai oponuojanti antroji pusė norėtų kardinaliai pakeisti esamą situaciją Lietuvoje ir, aš manau, artimiausiu metu bus bandoma tai padaryti.
Kaip žinote, 2002 – 2003 metais mano pastangos pasiekti esminių permainų valstybės valdyme susidūrė faktiškai su tos pačios SISTEMOS pasipriešinimu. Netgi daugumos atsakingų politinių veikėjų ir teisininkų pavardės tos pačios, būtent jie įtakoja ir priiminėja sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Yra pagrindo manyti, kad toji kita, SISTEMAI oponuojanti grupė neleis nuslopti kilusiam šurmuliui, visuomenės dėmesio centre atsidūrus E. Masiulio – „tulpės“ elektroninių laiškų precedentui, demaskuojančiam politinį „elitą“.
Ar galėtumėte konkretizuoti tą kitą, SISTEMAI oponuojančią politinę grupę? Įvardinkite, prašau, kas jums teikia vilties šioje „kreivųjų veidrodžių karalystėje“?
Tiesą sakant, kol kas niekas man neteikia vilties. Aš nematau, kas šiuo metu galėtų pakelti Lietuvos Respubliką iki tikrai demokratiškos, konstitucinės, teisinės valstybės lygio bei pagarbos tarptautinėms žmogaus teisių normoms. Tautiečiai, kurie galėtų imtis šios kilnios misijos, arba yra „po kilimu“, slapstosi, bijo per anksti pakelti galvas, arba tiesiog nenori rizikuoti netekti turimos komforto zonos ir panašiai.
Aiškiai matau sėkmingai sugriautą politinę sistemą, praktiškai sunaikintas konservatoriams oponavusias partijas. Padaryta viskas, kad Lietuvoje įsigalėtų globalaus liberalizmo valdančioji sistema.
Imkime, pavyzdžiui, Darbo partija – jau sunaikinta, socialdemokratai ne tik suskilo, bet ir jų politinė įtaka šalyje ženkliai sumenko, „tvarkiečiai“ murkdosi jiems sukurptose bylose, liberalai – net ir tie praktiškai nuskandinti. Vienintelis forpostas Lietuvoje liko V. Landsbergio įkurta konservatorių partija, kuri prieš gerą dešimtmetį atlikus parlamentinį tyrimą, įvertinus Pakaunės savanorių maišto aplinkybes, Juro Abromavičiaus žūtį, Bražuolės tilto susprogdinimą, Seimo nutarimu buvo pripažinta turinti „teroristinės organizacijos“ požymių.
Isteblišmento remiamas dupletas Vytautas Landsbergis – Dalia Grybauskaitė viskam užduoda toną bei diktuoja politines madas Lietuvoje. Ir jiems, trūks – plyš, kitąmet reikia įkurdinti „savo žmogų“ prezidentūroje, dėl šio tikslo jie yra pasiryžę viskam, įnirtingai kausis va bank, kad tik „elito“ dangstomi politinės korupcijos kriminaliniai nusikaltimai nebūtų tiriami, o rezonansinės bylos ir toliau dūlėtų „kišeninės“ teisėsaugos stalčiuose!.. Isteblišmentas labiausiai nenorėtų suklysti antrą kartą, kaip tai buvo atsitikę 2003 metais. Jie tikisi išlikti, turėdami didžiulį palaikymą tarptautiniuose globalaus liberalizmo, Europos Sąjungos federalizmo šalininkų sluoksniuose, tiek Briuselyje, tiek ir Vašingtone.
Žinomas liaudiškos išminties posakis: kai yra taip blogai, kad jau blogiau ir būti negali, tai reiškia, jog bus geriau. Ar nemanote, kad isteblišmentui, Lietuvos politiniam „elitui“ perlenkus lazdą galime sulaukti priešingo efekto – aktyvesni piliečiai ims pagaliau konsoliduotis, telktis, vienytis lemiamai kovai prieš degradavusią politinės valdžios SISTEMĄ?..
Vidinė nuojauta man kužda, visa savo esybe jaučiu, taikant meteorologijos – aviacijos terminologiją, kad Rasos taškas mūsų valstybėje jau bręsta ir ilgai laukta aušra praplėš pagaliau juodžiausios nakties tamsą!.. Nes jau iki gyvo kaulo įgriso žmonėms visa ta neteisybė, melas, įsigalėjusi autokratinės valdžios sistema Lietuvoje. Tai aiškiai parodo ne tik žmonių „balsavimai“ kojomis per kiekvienus rinkimus, bet ir milžiniški emigracijos mastai. Labai noriu tikėti, kad mūsų Tauta pagaliau pabus iš letargo, pakils, atsities, perims iniciatyvą ir daugiau taip lengvai nesileis politinio „elito“ mulkinama.
Šioje išties kritiškoje situacijoje išskirtinis vaidmuo, be abejo, tenka žiniasklaidai, tiriamajai žurnalistikai. Galiu tik pasidžiaugti, kad, ačiū Dievui, dar išliko veikiančiai politinei sistemai principingai oponuojanti „Respublikos“ leidinių grupė, kurios redaktorius Vitas Tomkus ir jo suburtoje komandoje dirbantys žurnalistai (Olava Strikulienė, Valdas Vaicekauskas ir kt. ) tebeturi tvirtą pilietinį stuburą ir bando žengti laisvos, nepriklausomos, nacionalinės valstybės kūrimo kryptimi. Būtų tiesiog puiku, jeigu Lietuvoje atsirastų ir daugiau tokių žurnalistikos grupių, pajėgių pateikti bundančiai visuomenei objektyvią informaciją. Tačiau kol kas, deja, kaip ir pats gerai žinote, didžioji dalis žiniasklaidos Lietuvoje, tame tarpe ir biudžeto lėšomis remiamas „visuomeninis transliuotojas“ – Lietuvos nacionalinis radijas bei televizija, atlieka ne tiek objektyvaus, bešališko visuomenės informavimo misiją, o pasitarnauja išmintinai politinio valdžios „elito“ sukurtai sistemai bei isteblišmento skleidžiamai propagandai.
Jūsų nuomone, ar pastaruoju metu šalyje neįprastai „įkaitusi“ vidaus politinė situacija, E. Masiulio politinės korupcijos bylai pasiekus viešumo apogėjų bei nukritus dabartinės valdžios piramidę dengusioms uždangoms, galėtų kažkokiu būdu pasitarnauti jums palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimų įgyvendinimui Lietuvoje?
Atkurti pažeistas R. Pakso politines ir pilietines teises dėl dalyvavimo rinkimuose Lietuvoje – tėra maža dalelytė teisingumo atstatymo proceso. Visą šį spektaklį, kurį dabar, nukritus uždangoms, mes stebime Lietuvoje , savo vaizduotėje pamėginkime perkelti į 2003- 2004- uosius metus. Juk tada, kilus taip vadinamam prezidentiniam skandalui, Lietuvoje vyko panašus spektaklis, nes ir tada dominavo praktiškai ta pati politinės valdžios piramidė. Isteblišmentui lojali žiniasklaida nuo ryto iki vakaro rašė, kurpė, intrigavo, pajungtos specialiosios tarnybos, teisėsauga sekė Prezidentą, neteisėtai įrašinėjo ir nutekindavo telefono pokalbius. Žodžiu, visais įmanomais būdais, teisėtais ir neteisėtais, buvo daromas spaudimas daugumos žmonių valia išrinktam „ne tam“ Respublikos Prezidentui.
Normaliai mąstančiam žmogui, manau, savaime turėtų kilti klausimas: kokiu pagrindu ir kas buvo suinteresuotas valstybės perversmu Lietuvoje?.. Juk iš tikrųjų 2004 metais kolektyviai buvo padarytas NUSIKALTIMAS – teisėtos valdžios nuvertimas, išprovokavęs mūsų valstybėje gilią politinę krizę!..
Atrodytų, isteblišmentui visai nesvarbu, kad ne tik 2004 metais, bet ir 1926 metais Lietuvoje įvyko valstybinis perversmas, pasitelkus ginkluotų karininkų būrį, visiškai nesvarbu, kad kitose pasaulio valstybėse už tai yra griežtai baudžiama. Tikrai norintiems matyti ir suvokti, koks nusikaltimas buvo padarytas Lietuvoje prieš 14 metų, nesunku tai padaryti. Tereikia susipažinti su prezidentinės apkaltos farsą „įteisinusiais“ dokumentas, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko E. Kūrio „konstitucinių dvasių“ grindžiamomis KT išvadomis, o taip pat pasidomėti žinomų politologų, istorikų, nepriklausomų teisės ekspertų liudijimais, dokumentais, publicistiniais straipsniais bei knygomis (tarkim, istoriko A. Liekio „Sąmokslo kronika“, E. Ganusausko „Taikinys Nr. 1“, J. Ivanausko „R. P. Vardan ko?..“ ir kt.).
Todėl, dar kartą sakau, šiandien svarbiausia yra ne tai, bus ar nebus leista man dalyvauti rinkimuose Lietuvoje, bus ar nebus Seime priimtos Konstitucijos pataisos. Mano giliu įsitikinimu, teisingumo atkūrimui bus pasitarnauta tik tada, kai Lietuvai įvykdžius EŽTT bei JT Žmogaus teisių sprendimus, visuomenė išgirs argumentuotą ir objektyvų atsakymą į labai paprastą klausimą: kodėl mūsų valstybėje 2004 metais įvyko perversmas, nuvertus teisėtai išrinktą Lietuvos Prezidentą, ir kas yra už tai atsakingas?!..
Manau, valstybės lygmeniu Seime turėtų būti sprendžiamas ne tik vieno asmens dalyvavimo ar nedalyvavimo rinkimuose klausimas, bet ir atkurta neteisėtai suvaržyta 777776 tūkstančių rinkėjų valia, kurie balsavo už isteblišmentui „neįtikusį“ Lietuvos Prezidentą R. Paksą.
Neabejoju, anksčiau ar vėliau teisiškai bus įvertinti politiniai veikėjai, aktyviai dalyvavusieji valstybės perversme. Beje, vienas iš jų – politinės korupcijos skandalo epicentre atsidūręs herojus E. Masiulis neseniai buvo priverstas viešai pripažinti: „Jeigu jau kalbame apie politinės sistemos išvalymą, valykimės visi“.
Pastarojo meto isteblišmento gynybinės konvulsijos bei desperacija, manau, eilinį kartą akivaizdžiai parodo, jog degradavusi politinė sistema neturi teisės vadovauti mūsų valstybei.
Belieka palinkėti, kad vidinė nuojauta jūsų neapgautų ir ta ilgai laukta aušra praplėštų pagaliau juodžiausios nakties tamsą mūsų valstybėje!.. Dėkoju už pokalbį.