Aš tas pats storulis iš sporto salės

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/22316/as-tas-pa... 2018-05-02 10:31:48, skaitė 989, komentavo 1

Elioto istorija

Dar prieš keletą mėnesių aš buvau storesnis, nei kada anksčiau: būdamas 1,65 m ūgio, aš svėriau 120 kg. Aš buvau labai storas ir žiūrėti į veidrodį aš nenorėjau, pradeda BBC Elioto istoriją.

Kai aš ėmiau lankytis treniruočių salėje, aš galvojau ne apie tai, kad reikėtų numesti svorį. Aš norėjau turėti daugiau energijos. Aš norėjau tapti stipresniu ir greitesniu. Aš norėjau tapti pavyzdžiu kitiems žmonėms, kurie bijosi lankytis sporto klubuose, kaip to bijojau aš.

Iki 15 metų aš buvau pakankamai liesas. Tačiau, prieš mokyklos baigimą aš išsiplėčiau. Toks įspūdis, jog tai įvyko praktiškai netikėtai. Atsimenu, jog kai žiūrėjau savo fotografijas ir pagalvojau: „Nieko sau – aš storas!“.

Dabar esu 23-jų, ir nėra taip paprasta rinktis sveiko maisto naudai. Daržovės ir vaisiai man sukelia pykinimą, – visai rimtai. Man, pavyzdžiui, tenka prisiversti išgerti stiklinę sulčių kokteilio, bet tai atsitinka retai. Pagrindinai mano dieta sudaryta iš įvairių rūšių mėsos, sūrio ir turtingo angliavandeniais maisto. Su tokia maitinimusi kontroliuoti svorį nėra paprasta.

Universitete tai nebuvo taip svarbu. Aš sutikdavau žmones, kurie laikė mane patraukliu, ir aš nesirūpinau dėl svorio. Dabar aš turiu aukštąjį išsilavinimą, namą, darbą, tačiau susipažinti su kažkuo tapo kur kas labiau sudėtinga. Aš niekur nevaikštau pasilinksminti, ir mano asmeninis gyvenimas visai sustojo. Dėl to aš nuolat jaučiu nerimą ir depresiją, ir, kaip man atrodo, pagerinęs savo fizinę formą, aš tapsiu labiau energingas bei vėl imsiu gerai jaustis.

Anksčiau aš buvau įsitikinęs, jog sporto salės neskirtos tokiems, kaip aš. Būkime atviri – dauguma „storuliukų“ TV programose – tai mieli komikai, kurie tapo sėkmingais išjuokdami savo pačių antsvorį.

Nepadeda savivertės pakėlimui ir sporto salių reklama. Vietinių sporto salių plakatuose vaizduojamos lieknos merginos ir pasportavę vyrukai, o kur įprasti žmonės?

Ėmęs lankytis sporto salėje aš visą laiką pergyvenau dėl to, ką apie mane pagalvos kito žmonės. Priėjo iki to, jog pati mintis apie tai, kad aš atsidursiu persirengimo kambaryje, iššaukė man panikos priepuolį.

Prieš tai buvusiame sporto komplekse, kuriame knibždėjo išsitreniravusių stipruolių, į mane nuolat visi spoksojo ir pasekoje aš iš ten išėjau.

Viso tik prieš keletą savaičių dabartinėje sporto salėje aš pastebėjau du jaunus vyrukus treniruoklyje. Jie manė, kad aš nematau, kaip jei iš manęs šaiposi. Anksčiau tas būtų mane užmušę. O šiandien tai suteikia papildomą energiją siekti savo.
Aš prisiverčiu ignoruoti kreivus žvilgsnius ir lankyti sporto salę tris kartus į savaitę, ir su laiku viskas tapo paprasčiau.

Pirmą kartą aš pabandžiau mesti svorį prieš truputį daugiau nei metus. Aš ne tiek daug uždirbdavau, o narystė sporto klube – ne pats pigiausias malonumas. Todėl aš nutariau kiekvieną vakarą po darbo bėgioti. Tačiau po keleto savaičių aš nepastebėjau savo kūne jokių pakitimų, todėl, paprasčiausiai nusprendžiau bėgiojimą mesti. Aš tada nusprendžiau, jog, jeigu jau aš visiems laikams liksiu tokiu, tai dėl ko čia stengtis?

Po keleto mėnesių aš pakartojau bandymą. Tada mano šovė mintis, jog, jeigu aš imsiu mokėti pinigus už narystę sporto klube, aš vertinsiu savo užsiėmimus sportu kur kas rimčiau. Iš ėmiau lankytis vietinėje sporto salėje.

Asmeniškai man nelabai patinka bėgimo takelis. Ten aš prarandu balansą, man ima svaigti galva. Tačiau dviračio treniruoklyje aš galiu dirbti valandomis. Taip pat man labai patinka jėgos treniruokliai. Ypač mėgstu treniruoklius krūtinės ir deltos raumenims. Aš vis dar neišmokau jų pavadinimų. Man patinka pamažu auginti svorį, nes suprantu, kad tampu stipresniu.

Aš ėmiau daryti asmenukes sporto salėje ir dalintis jomis „Twitter“ tinkle. Mano sekėjai pagrindinai sako, jog jiems smagu matyti, kaip aš stengiuosi, o kai kurie sekdami mano publikacijų ir nuotraukų pavyzdžiu nutarė užsiimti fitnesu patys.
Aš jau numečiau nemažai svorio, pas mane prisidėjo jėgų ir energijos. Galiu visą valandą be sustojimo užsiimti kardio treniruotėmis, kas buvo neįsivaizduojama dar prieš tris mėnesius.

Mane vis dar sunku pavadinti lieknu, tačiau aš to ir nesiekiu. Aš norėjau tapti patenkintu savimi, ir aš to pasiekiau.
Noriu pasakyti kietiems pilniems vyrams, kurie svarsto – eiti jiems į sporto salę ar ne – negailėkite savęs. Pradžioje jūs to nekęsite. Dažnai kils noras viską mesti. Lengva nebus niekada. Bet jūs suprasite, kad visa tai verta to, kai pamatysite save veidrodyje ir jums patiks jame matomas atvaizdas.