Armėnijoje gilėjant politinei krizei tūkstančiai demonstrantų vėl išėjo į gatves

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.bns.lt/... 2018-04-26 07:52:21, skaitė 513, komentavo 1

Armėnijoje gilėjant politinei krizei tūkstančiai demonstrantų vėl išėjo į gatves

Armėnijos politinė krizė trečiadienį dar labiau pagilėjo, tūkstančiams demonstrantų vėl išėjus į gatves, kai opozicija apkaltino vyriausybę atsisakant derėtis dėl valdžios perdavimo atsistatydinus Seržui Sargsianui.

Sostinėje Jerevane tarnybos smarkiai sustiprino saugumo priemones. Miesto centre sutelkta šimtai policininkų ir keli šarvuotieji transporteriai.

Vadovaujami 42 metų protestų lyderio Nikolo Pašiniano, tūkstančiai demonstrantų žygiavo Jerevano centre, protestuodami prieš valdančiosios Respublikonų partijos nenorą perduoti valdžią anksčiau šią savaitę S. Sargsianui pasitraukus iš premjero posto.

Vyriausybės vadovu jis buvo paskirtas praėjusią savaitę – netrukus po to, kai užbaigė savo antrą kadenciją prezidento poste.

Demonstrantai perspėjo, kad gali įsiplieksti susirėmimų su saugumo pajėgomis, jeigu greitai nebus rastas šios krizės sprendinys.

„Liaudies kandidatas“

Anksčiau dvi kadencijas prezidento poste dirbęs S. Sargsianas atsistatydino iš vyriausybės vadovo pareigų pirmadienį, po 11 dienų trukusių masinių protestų. Demonstrantai S. Sargsianą kaltino įžūliai užgrobus valdžią.

Liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis N. Pašinianas trečiadienį planavo surengti derybas su vyriausybės vadovo pareigas einančiu Karenu Karapetianu ir aptarti „taikų“ valdžios perdavimą. Tačiau paskutinę minutę šios derybos buvo atšauktos, o sąmyšis neturtingoje 2,9 mln. gyventojų turinčioje Armėnijoje dar labiau pagilėjo.

N. Pašinianas apkaltino respublikonus siekiant prastumti į premjero postą savo kandidatą ir perspėjo, kad opozicija tokiu atveju boikotuotų pirmalaikius parlamento rinkimus.

„Noriu pasakyti Karenui Karapetianui: noriu, kad suprastumėt, kad mes tikrai neleisim jums įgyvendinti tokių žingsnių – ir juo anksčiau tai suprasite, juo bus visiems geriau“, – pabrėžė opozicijos lyderis.

„Negalime leisti Respublikonų partijai toliau valdyti šalį, – jis pareiškė antradienį vakare per tiesioginį vaizdo kreipimąsi. – Problema yra ne vien Seržas Sargsianas, bet ir visa Respublikonų partija.“

Anksčiau antradienį N. Pašinianas, YELQ ir šiam aljansui priklausančios „Pilietinio susitarimo“ partijos lyderis, pareiškė žurnalistams esąs pasiruošęs vadovauti Armėnijai, tradicinei Maskvos sąjungininkei.

Naujasis premjeras turi būti „liaudies kandidatas“, o ne S. Sargsiano valdančiosios Respublikonų partijos narys, pabrėžė N. Pašinianas.

K. Karapetianas patvirtino, kad planuotos derybos yra atšauktos ir apkaltino protestų lyderį keliant „naujus reikalavimus“.

„Tai ne derybos, dialogas, o paprasčiausia jo paties programos reklama“, – sakoma antradienį paskelbtame K. Karapetiano pareiškime.

Laikinasis premjeras taip pat pasiūlė surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, kad žmonės galėtų patys nuspręsti, kas turi vadovauti šaliai, perėjusiai prie parlamentinės valdymo sistemos ir smarkiai sumažinusiai prezidento įgaliojimus.

„Dialogas – nepaprastai svarbus“

Armėnijos prezidentas Armenas Sargsianas, kuris nėra Seržo Sargsiano giminaitis, paragino siekti kompromiso.

„Nepaprastai svarbu pradėti dialogą“, – sakoma jo pareiškime.

Praeitą savaitę S. Sargsianas buvo įstatymų leidėjų išrinktas premjeru, baigęs dešimtmetį trukusį vadovavimą prezidento poste. Šis sprendimas sukėlė politinį sąmyšį Pietų Kaukazo valstybėje, nuo 10-o dešimtmečio įsitraukusioje į teritorinį ginčą su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.

Opozicija pareiškė, kad 63 metų S. Sargsianas siekia išlaikyti valdžią šalyje, Armėnijai perėjus prie naujos parlamentinio valdymo sistemos. Opozicija tvirtina, kad jis nesugebėjo išspręsti virtinės problemų, tokių kaip skurdas ir korupcija.

Protestai Jerevane prasidėjo kelios dienos prieš S. Sargsiano numanomą paskyrimą premjeru. Galiausiai dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves sostinėje ir kituose miestuose per demonstracijas, kurios daugiausiai buvo taikios.

Rusija, Armėnijoje turinti karinę bazę, paragino išsaugoti stabilumą, bet teigė nesikišianti.

Armėnijos pagrindinis priešininkas Azerbaidžanas savo ruožtu išreiškė viltį, kad naujoji Jerevano valdžia laikysis „konstruktyvaus požiūrio“ Kalnų Karabacho klausimu.