Kaip prezidentas Smetona iš Lietuvos bėgo

Autorius: Anno Šaltinis: https://mikle1.livejournal.com... 2018-04-25 00:36:03, skaitė 1337, komentavo 9

Kažkodėl tai yra manoma, kad Lietuvoje prieš "tarybinę okupaciją" buvo demokratija ir laisvė. Tiesą sakant, tai buvo gana mažas diktatorius, kuris noriai bendradarbiavo su Gestapo ir Abveru. Vos per kelis mėnesius, po to, kai Lietuvai buvo atiduotas Vilniaus kraštas ir sostinė, Smetona suspėjo susitarti su hitlerininkais naciais ir pradėjo perdavinėti labiausiai neįtinkančius lenkus tiesiai į nacių koncentracijos stovyklas. Laiko tiesa tam jis turėjo mažai.

Prezidentas A. Smetona - atėjęs į valdžią po karinio perversmo 1926 m. autoritarinis valdovas šalies - pasiūlė 1940 m. naudoti ginkluotą pasipriešinimą Raudonajai armijai ir, esant reikalui, pasitraukiti atgal kartu su Lietuvos kariuomene į kaimyninės Vokietijos teritoriją. Maksimumas, su kuo butų galėjęs sutikti su Smetona, - pakeisti vyriausybę į labiau priimtina TSRS.

Transparantas: "Sveiki atvykę, vokiški broliai"
Užrašas apačioje: Vokiečių Vermachto įžengimas į išvaduotą Memelį 

Tačiau vyriausybės nariai visiškai nesutiko su kariškomis vado nuotaikomis ir jo pro-vokiškomis simpatijomis; dauguma buvo linkę patenkinti Kremliaus reikalavimus.

Veikiantis ministras pirmininkas Antanas Merkys, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Vincas Vitauskas ir kandidatas į naujo premjero postą, brigados generolas Stasys Raštikis nepritarė prezidento pasiūlymams. Nesulaukęs paramos Smetona atsistatydino; į Maskvą buvo išsiųsta telegrama, kurioje teigiama, kad oficialus Kaunas sutiko patenkinti sovietų vadovybės reikalavimus. Urbšys sugebėjo pranešti Molotovui apie tai penkiolika minučių iki ultimatumo pabaigos.

Po pietų, 15 val. tarybiniai daliniai pradėjo kirsti lietuvišką - tarybinę sieną; vykdant Lietuvos kariuomenės vadas Vitausko įsakymą, Raudonosios armijos kolonas draugiškai sutiko Lietuvos dalinių vadai. Maždaug tuo metu Smetona kartu su savo šeima ir gynybos ministru Kaziu Musteikiu išvyko iš Kauno.

Su savimi jis turėjo svarų užsienio valiutos lagaminą, gautą iš Lietuvos banko.

Birželio 15 d. vakare Smetona atvyko į Kybartus, miestelį Lietuvos-Vokietijos pasienyje. Iki Vokietijos buvo ranka paduoti, tačiau stovintys ant tilto Lietuvos pasieniečiai atsisakė praleisti buvusį šalies šeimininką. Smetona turėjo, nusimovęs savo batus, brįsti per siaurą upę skiriančią Lietuvą ir Vokietiją.

Perbridęs upę, Smetoną atėjo į pasienio geležinkelio stotį, kur jį sutiko aulštas reicho Vl saugumo valdybos (RSHA) darbuotojas. RSHA darbuotojas buvo Dr. Heinz Grefe; šiek tiek daugiau nei prieš metus jis gavo SS šturmbanfiurerio laipsnį ir dabar užsiėmė žvalgybos darbu Lietuvos atžvilgiu. Smetonos sienos perėjimo vietoje dr.  Grefe atsirado neatsitiktinai - dar ryte, gynybos ministras Musteikis suderino su vokiečiais prezidento pabėgimą į Vokietiją.

Kada Smetona kirto sieną, buvo jau netoli vidurnakčio. Maždaug tuo metu, trys šimtai kilometrų į pietryčius nuo Kybartų miesto, geležinkelio stoties Gudogai pastate prie tarybinės - lietuviškos sienos, Baltarusijos ypatingos karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Dmitrijus Pavlovas ir Lietuvos kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas vado pasirašė protokolą dėl papildomų tarybinių karinių dalinių dislokavimo Lietuvos teritorijoje.

Pasak legendos, Lietuvos kunigaikštis Gediminas medžiojo miške, pavargęs ir atsigulęs pamiegoti. Miegant jam sapne pasirodė geležinis vilkas. Gediminas nusprendė, kad tai buvo geras ženklas, ir toje vietoje buvo įkurtas Vilnius. Nuo to laiko "Geležinis vilkas" tapo vienu iš Lietuvos simbolių. "Geležinis Vilkas" buvo pavadinta Lietuvos ultradešiniųjų organizacija, sukurta filologo, istoriko ir buvusio Permės universiteto profesorius Augistino Voldemaro.

Teisiniu požiūriu, organizacija egzistavo tik 3 metus: nuo 1927 m. Iki 1930 m. Tada buvo uždrausta. 1934 m. "Geležinis Vilkas" bandė surengti perversmą, tačiau jis buvo nesėkmingas. Voldemaras buvo areštuotas, tačiau netrukus jis buvo amnestuotas ir išsiųstas į užsienį. 1940 m. dėl kažkokios tai priežasties jis grįžo į jau Tarybų Lietuvą (yra tokio versija, kad Voldemaras buvo siejamas su tarybine žvalgyba). Ten jis buvo vėl suimtas. Voldemaras mirė 1942 m. Butyrkos kalėjime.

Šiuolaikinėje Lietuvoje "Geležinis vilkas" yra elitinė motorizuota pėstininkų brigada.

Memelis (lietuvių Klaipėda) buvo paminėtas Vokietijos himne kaip kraštutinės rytinės taškas. Įkūrė jį kryžiuočių riteriai, o iki 1919 m. Memelis buvo Prūsijos ir Vokietijos imperijos dalis. Remiantis Versalio sutartimi, Memelis buvo perduotas Tautų sąjungos mandatu.

1923 m. Buvo vadinamas "Memelio sukilimas". Klaipėdos sukilėliai, palaikomi Lietuvos policijos ir armijos, užgrobė miestą ir paskelbė, kad jis yra Lietuvos dalis. Tautų lyga lyg ir pasipriešino tam, tačiau galų gale sutiko, kad "Memel-Klaipėda" taps Lietuvos dalimi, kaip autonominis kraštas su ypatingu Klaipėdos uosto statusu.

Klaipėda buvo Lietuvos dalis iki 1939 m. kovo, kai nacių Vokietija pareikalavo grąžinti Memelį ir pagrasino karu. Lietuva sutiko su ultimatumu. Kovo 24 d. Hitleris atvyko į Memelį ir paskelbė apie jo grįžimą į Vokietiją.

Nuotraukose: Klaipėda susitinka Hitlerį.