Trečdalis gyvenimo prie TV ekrano

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/trecdalis-g... 2015-03-09 00:32:01, skaitė 4244, komentavo 0

Trečdalis gyvenimo prie TV ekrano

Trečdalis-gyvenimo-prie-TV-ekrano-700x474.jpg

Televizorius mūsų laikais stovi kiekviename bute. Neretai netgi ne vienas. Dauguma šeimų praleidžia priešais juos visą savo laisvalaikį. Tai kodėl gi žmonės iššvaisto trečdalį savo gyvenimo spoksojimui į ekranus?

LAIKO RIJIKAS

Senovinė frazė „duonos ir reginių“ mūsų laikais įgavo grėsmingą atspalvį. Iš bado „civilizuotose“ šalyse jau nebemirštama. Gyventojai nebesirenka tarp duonos ir reginių. Nuotolinio valdymo pultelis, maistas ir sofa – pati populiariausia šiuolaikinio poilsio forma.

Televizorius tapo narkotiku. Sustoti neįmanoma: serialas, paskui naujienos, po naujienų – filmas. Laikas prabėga nepastebimai. Taip pat nepastebimai praryjamas kenksmingas maistas. Žiūrėdami televizorių, žmonės valgo, nepastebėdami nei maisto kokybės, nei kiekio.

Vidutinis statistinis gyventojas sugrįžta iš darbo 18 valandą ir iš karto įsijungia televizorių, išjungdamas jį tiktai po vidurnakčio. Per išeigines ir per šventes televizorius kai kuriuose namuose veikia ištisą parą.

Jau paskaičiuota, kad žmonės praleidžia prie TV trečdalį gyvenimo. Ir tuo pat metu nuolat skundžiasi, kad trūksta laiko.

SVEIKATOS GROBIKAS

Dabar madinga būti sveiku ir sportišku. Tuo pat metu serialų herojai gyvena anaiptol ne sveikai: rūko, geria, vartoja narkotikus. Šitaip pasąmonės lygmenyje užfiksuojama idėja, kad rūpintis sveikata nebūtina.

Ilgą laiką žiūrint TV laidas blogėja regėjimas. Mūsų akys pritaikytos nuolat keisti fokusuotę, tyrinėjant aplinką. Televizorius atima iš jų šią galimybę.

Be to, visi susirgimai, kuriuos vadina „šiuolaikinėmis epidemijomis“ susiję su hipodinamija. Hipertonija, infarktai, insultai, nutukimas, cukrinis diabetas, venų ir sąnarių susirgimai, osteoporozė… Šių ligų priežastys slypi tame, kad žmonės vis mažiau ir mažiau juda. Ir tuo pat metu vis daugiau ir daugiau valdo priešais televizorių.

Praleisdami priešais TV ekraną po kelias valandas per dieną, vaikai ir suaugusieji užsidirba raumenų atrofiją. Dėl to jiems darosi sunku sėdėti, stovėti, o perspektyvoje – apskritai judėti. Mažėja atsparumas ir ištvermingumas. Sunku atlikti pačius paprasčiausius veiksmus. Atsiranda ne tik fizinis nuovargis, bet ir psichologinis.

PRARASTOS VERTYBĖS

Mažai kas susimąsto apie tai, kad televizorius negali atspindėti realaus gyvenimo. Kad pagyvintų siužetą, scenarijų autoriai griebiasi netikėtų posūkių herojų likimuose. Realiame gyvenime daugeliui žmonių trūksta aštrių įspūdžių. Tačiau vietoje to, kad padarytų įdomesniu nuosavą gyvenimą, žmonės stebi svetimus ir skundžiasi, kad jiems patiems nepasisekė.

Kai serialo herojus pasiekia sėkmę, neretai susidaro iliuzija, kad pats žmogus nedėjo jokių pastangų ir viskas jam gavosi savaime. Iliuzijas kuria ir patys įvairiausi pasakojimai apie „žvaigždes“. Tokių personažų populiarinimas neretai apgalvojamas iki menkiausių smulkmenų. Tačiau mėgėjai paspoksoti pro rakto skylutę apie tai nesusimąsto.

Kai kurie žiūrovai pradeda lyginti savo vaikus ar sutuoktinius su TV personažais. Juk ekranuose teigiami herojai dažniausiai neturi trūkumų. „Idealaus“ partnerio, panašaus į serialo herojų, paieškos neretai baigiasi skyrybomis ir vienatve.

SAVANORIŠKA VIENATVĖ

Vienatvė – tai blogai. Bet juk būtent televizorius ir uždaro žmogų tarp keturių sienų. Ir tokiais kaliniais žmonės tampa visiškai savo noru ir sąmoningai. Kai kurie atsijungia netgi telefonus, kad artimiau „pabendrautų“ su televizoriumi.

Šiuolaikinėje visuomenėje televizorius daugeliui žmonių pakeitė visas poilsio formas. Kur pasiunčia vaikus tėvai, kuriems nesinori spręsti jų problemų? Prie televizoriaus. Mažą vaiką galima labai ilgam laikui „užfiksuoti“ priešais mirgantį ekraną. Šitaip televizorius pakeičia vaikui mamą, tėtį, žaidimus, fizinį aktyvumą, pasivaikščiojimus ir draugus.

Nė vienas narkotikas, nė viena liga negali taip greitai ir užtikrintai izoliuoti žmogaus nuo visuomenės. Kai kuriose šeimose jų nariai praktiškai nesikalba – bendras televizoriaus žiūrėjimas pakeičia gyvą bendravimą. Priešais ekraną žmonės tampa pasyviais. Laiko suvokimas išsikraipo. Kaip ir realybė.

IŠKREIPTA REALYBĖ

Duomenų srautas iš ekrano apdorojamas ypatingu būdu. Pasąmonės lygmenyje jis įperša žmonėms atitinkamas vertybes. Paklauskite telemano – kuriems galams jis kiekvieną dieną žiūri žinių laidas? Jis atsakys, kad nori būti informuotas apie tai, kas vyksta pasaulyje. Tačiau kokiame pasaulyje?

Per TV nuolat pasakojama apie karą, mirtis, katastrofas, nelaimes, stichines bėdas… Vienai teigiamai naujienai tenka 7 neigiamos. Toks negatyvo srautas kenksmingas sveikatai. Ir kuriems galams reikia žinoti apie tai, kas dedasi Afrikoje, jeigu tu nesugebi suvokti, kas vyksta tavo paties namuose?

Televizijos kalba – tai vaizdai ir garsas. Juos priima dešinysis smegenų pusrutulis, kuris atsakingas už pasąmonę. Televizinė realybė keičia pasąmonę, sukelia priklausomybę, formuoja elgsenos stereotipus ir mąstymo šablonus.

TELEMANO PORTRETAS

Telemanų būna įvairių. Vieni žiūri nesibaigiančius serialus. Kiti ieško „pažintinių“ programų. Trečių nenutempsi nuo kriminalinių kronikų. Esama pokalbių laidų ir TV viktorinų fanatikų. Labiausiai priklausomi neišjungia televizorių kone ištisą parą, jis dirba nuolatos, kaip „fonas“, o žmonės lygiagrečiai užsiima kitais reikalais.

Blogiausia, kai žmogus pradeda be paliovos junginėti kanalus, siųsdamas į savo smegenis tikrą košę iš pačių įvairiausių vaizdų ir garsų. Tokie žmonės dažniausiai nebegali prisiminti, ką žiūrėjo, nors praleidžia prie televizoriaus ištisas paras. Serialų mėgėjai – atvirkščiai – dažniausiai prisimena visas jų smulkmenas ir laiko tuos įvykius visiškai tikrais.

SERIALIŠKOS AISTROS

Daugybė žmonių tiki, kad serialai pakankamai tiksliai atspindi tikrovę, nors taip, žinoma, nėra. Serialų herojai pernelyg dažnai praranda vaikus, žūsta nuo nelaimingų atsitikimų, serga, būna užpuolami, žūsta ir t.t.

Tyrimų duomenimis, daugiau kaip 4% šiuolaikinių serialų herojų moterų miršta gimdydamos. Realybėje gi jau 1847-49 metais, po to kai daktaras Zimelvaisas įvedė praktiką daktarams plauti rankas prieš priimant gimdymą, motinų mirtingumas gimdymo namuose smuko iki 2,5%. O mūsų laikais žūties gimdant rodiklis nesudaro nė pusės procento ir mirčių pasitaiko tik esant tokioms patologijoms, kurioms esant anksčiau apskritai reikalas iki gimdymo neprieidavo.

Taigi, iki realaus tikrovės atspindėjimo serialams toloka. Kai kuriuos žmones serialai ir žinių padaro tokiais zombiais, kad perkelia televizinius įvykius ė savo gyvenimą. Arba atvirkščiai – pasineria į televiziją ir visiškai apleidžia realų gyvenimą.

IŠEIDAMI IŠEIKIME

Televizorius – patogi priemonė, padedanti neužsiimti savo gyvenimo problemomis. Moters gali nepatenkinti santykiai su vyru ar vaikais, tačiau ji ima ir paprasčiausiai pasineria į televiziją. Tą patį galima pasakyti apie vyrus – gulėdami priešais televizorių, jie gali nekreipti dėmesio į tai, kad irsta santuoka ar verslas.

Televizorius – puiki psichologinės gynybos priemonė: tam tikras elgesio stereotipas, apsaugantis nuo psichologinių nemalonumų. Spoksant į ekraną galima pamiršti realias problemas ir būtinybę jas spręsti. Tačiau problemos niekur nepradings. Anksčiau ar vėliau sprendimą priimti reikės. Arba juos priims kažkas kitas. Ir tas sprendimas gali jūsų nepatenkinti. O kaltas bus televizorius.

KAIP SMARKIAI ĮKLIMPOTE?

Daug žmonių, atsisakę žiūrėti televizorių, patiria patį tikriausią psichologinį ir fizinį stresą, tarsi atsisakę narkotikų. Jie jaučia skausmus įvairiose kūno vietose, neberanda sau vietos, nežino, kur galima būtų nueiti ir kuo užsiimti. Televizorius jau pavergė jų psichiką.

Kad suprastumėte kaip smarkiai jūs asmeniškai priklausomas nuo televizoriaus, pamėginkite nustoti jį žiūrėti. Kiek laiko galėsite ištverti? Dieną? O jeigu dvi? O savaitę? Mėnesį? Ar sugebėsite jo nežiūrėti iš viso? Galbūt jums teks paaukoti kažkiek laiko, beieškant įdomaus užsiėmimo kaip alternatyvos televizoriui. Bet juk jūsų gyvenimas to vertas.

www