Sirija: Iranas pareiškė apie ketinimą kartu su Rusija sunaikinti visus teroristus. Apie sausumos operaciją pasakoja pulkininkas I.Strelkovas
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2018-04-19 10:10:10, skaitė 689, komentavo 1
Balandžio 5-6 dienomis Maskvoje vyko VII tarptautinio saugumo konferencija. Jos metu vyko Rusijos ir Irano gynybos ministrų Sergėjaus Šoigu ir Amiro Chatami derybos. Po šių derybų Irano gynybos ministras Amiras Chatami pasakė žurnalistams, kad Iranas dės visas pastangas, kad bendradarbiaudamas su Rusija sunaikintų Sirijoje visus teroristus.
„Pagrindinė tema – pilnas teroristų sunaikinimas. Mes pabrėžėme, kad pažadėjome Sirų tautai, kad bendradarbiausime iki pilno smogikų sunaikinimo ir išlaisvinimo regiono tautų nuo terorizmo blogio. Ir šis bendradarbiavimas bus pratęstas“, - pasakė Chatami. Ministras pabrėžė, kad jo susitikimas su Sergėjumi Šoigu vyko konstruktyviai. Rusijos gynybos ministras, savo ruožtu, pažymėjo Irano indėlį Sirijos konflikto sureguliavimą, kas leido išlaisvinti didžiąją šalies dalį nuo teroristų.
Manoma, kad pergalės prieš teroristus ir nulėmė JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Izraelio agresiją prieš suverenią Sirijos respubliką, jos teritorijos bombardavimą balandžio 13 ir 14 dienomis. Būtent šios valstybės yra Sirijos teroristų rėmėjos, dedančios visas pastangas nuversti teisėtą jos valdžią ir suskaldyti Sirijos teritoriją.
Apie teroristų naikinimo taktiką pasakoja pulkininkas Igoris Strelkovas
Strelkovas savo bloge rašo: „Trišalė sąjunga“ RF, Irano ir „Asado“ Sirijos, iš tiesų, sugebėjo sukurti veiksmų taktiką, kuri pasirodė pakankamai efektyvi (man – ji nėra nelaukta, nes dar 15-ais metais rašiau, kad norint pasiekti pergalę reikia įvesti į Siriją 100-tūkstantinę sausumos armiją. Na, štai ją ir įvedė, kaip masę iranietiškų ir rusiškų komercinių karinių grupuočių, kurių skaitlingumas pasiekė daugelį dešimčių tūkstančių kariškų).
Tai yra, balansuodami ant konflikto su nedraugiškomis pajėgomis ribos, kurios šiame regione turi lemiamą šiuolaikinės karo technikos pranašumą (JAV, Turkija, Izraelis ir jų sąjungininkai) ir kruopščiai vengdama tokio susidūrimo, tam tikra „jungtinė vadovybė“ ėmėsi to, ką galima padaryti sukūrus rimtą pranašumą vaiksmingų sausumos pajėgų – pėstininkų, tankų ir artilerijos.“
Nuorodos: