Uspaskicho sugrįžimas: Darbo partijos įkūrėjas vėl prie vairo

Autorius: Aleksandr Lipovec Šaltinis: https://sputniknews.lt/politic... 2018-04-16 21:53:09, skaitė 551, komentavo 1

Viktoras Uspaskichas, archyvinė nuotrauka

Po triuškinamo Darbo partijos pralaimėjimo Seimo rinkimuose 2016-aisiais iškilo partijos egzistencijos klausimas; apžvalgininkai siejo šį reiškinį, visų pirma, su partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho išėjimu

Praėjusį savaitgalį Uspaskichas vėl stojo prie partijos vairo, kad 2019-ųjų pavasarį garbingai kandidatuotų per Savivaldybių tarybų-merų, Europos Parlamento, Lietuvos prezidento rinkimus.

''Mauras atliko savo darbą ir gali išeiti'', – juokavo Darbo partijos oponentai po kaltinamojo nuosprendžio ''juodosios buhalterijos'' byloje ir galutinio Uspaskicho išėjimo iš didžiosios Lietuvos politikos 2015-aisiais metais.

Tiesa, didžiojoje Europos politikoje, nežiūrint į tai, kad Lietuvoje iki šiol yra persekiojamas, Uspaskichas išliko iki šių dienų. Europarlamentaro mandato iš jo niekas neatėmė. Tačiau perspektyva po metų likti už Europos Parlamento sienų paskatino Uspaskichą sugrįžti į Lietuvos politikos olimpą. Europos Parlamento mandatą gali gauti tik ES šalių politinių partijų kandidatai.

Darbo partijos kovos kelias

Įsteigta 2005-aisias metais Darbo partija jau po metų triumfavo Seimo rinkimuose, gavusi 39 mandatus iš 141, o pats Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tapo ekonomikos ministru koalicinėje vyriausybėje. Tiesa, jau po metų jis neteko ministro portfelio dėl įtarimų, kad jo aukštojo mokslo diplomas yra suklastotas.

O pirmaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metais Europos Parlamento rinkimų metu darbiečių sėkmė buvo dar didesnė. Jie gavo penkis mandatus iš 13, skirtų tais metais Lietuvai. Šiuo metu svarbiausioje ES institucijoje Lietuvai atstovauja tik dešimt politikų. Vienas iš jų — Uspaskichas.

Kitų Seimo rinkimų metu 2008-aisiais metais DP sėkmė buvo ne tokia įspūdinga. Tik dešimt Seimo nario mandatų ir darbas konservatorių-liberalų vyriausybės opozicijoje. Priežastis – Uspaskichui ir visai Darbo partijai iškelti įtarimai dėl ''juodosios buhalterijos''. Tyrimas buvo pradėtas 2006-aisias metais ir truko beveik septynerius metus. Nuo realaus laisvės atėmimo iš pradžių Uspaskichas pabėgo į Rusiją, o vėliau įgavo parlamentinį neliečiamumą Europos Parlamento nario mandato dėka. Pirmą kartą 2009-aisias, vėliau 2014-aisias metais.

2013-aisiais metais Vilniaus apylinkės teismas nuteisė Uspaskichą ketveriems metams laisvės atėmimo. Tais pačiais metais jis paliko Darbo partijos pirmininko postą. Tačiau 2016-ųjų vasarį Lietuvos apeliacinis teismas jį išteisino ir skyrė tik administracinę baudą. Per visą bylinėjimosi laiką Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Seimas ne kartą kreipėsi į Europos Parlamentą su prašymu panaikinti Uspaskicho parlamentinę neliečiamybę, kad būtų galima pateikti jam kaltinimus ir iškviesti į teismą. Europos Parlamentas leidimus išduodavo, tačiau mandato neatėmė, vadinasi, pasodinti Uspaskicho į kalėjimą Lietuvos teisėsauga negalėjo.

Po 2012-ųjų metų Seimo rinkimų Darbo partija sudarė valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, partija ''Tvarka ir teisingumas'' ir, laikinai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Bet šis valdymas tapo darbiečių ''gulbės giesme''. Per 2016-ųjų metų Seimo rinkimų metu Darbo partija nepajėgė perkopti penkių procentų barjero, o vienmandatėse apylinkėse tik du Darbo partijos atstovai gavo Seimo nario mandatą.

Išduoti reiškia numatyti

Uspaskicho, kurio autoritetas buvo visos partijos ramstis, išėjimas iš Lietuvos politinės arenos, pakenkė visai partijai. Prasidėjo nesutarimai ir griūtis. Užtenka prisiminti nemokšišką Seimo narės Loretos Graužinienės vadovavimą, kai ji sudarė sandorį su partijos priešais konservatoriais ir prezidente Dalia Grybauskaite.

Buvusioji Viktoro Uspaskicho dešinioji ranka, prisiekusi jam amžiną meilę ir atsidavimą prieš televizijos kameras, Graužinienė pradėjo išpažinti visai kitas vertybes ir pirmųjų gretose nuvyko į degantį Euromaidaną Kijeve, tam, kad pasveikintų naująją Ukrainos valdžią. Šio žingsnio rinkėjai jai neatleido, o tai parodė 2016-ųjų metų Seimo rinkimų rezultatai — pralaimėjo ne tik kandidatė Graužinienė, bet ir visa Darbo partija.

Verta paminėti, kad artimiausių bendražygių išdavystę Uspaskichas patyrė ne kartą. Pirmą kartą tai nutiko pirmaisiais darbo valdančiojoje koalicijoje metais 2004-2008-ųjų metu laikotarpyje. Tuomet, dėl teisės pasėdėti Seimo nario kėdėje, Viktoras Muntianas nusisuko nuo Uspaskicho ir paskui save nusivedė dalį partijos narių į Pilietinės demokratijos partiją. Tiesa, Seimo pirmininko kėdėje Muntianas pasėdėjo tk pusantrų metų. Buvo pagautas imdamas kyšį ir išnyko be pėdsako.

Grįžo tam, kad nugalėtų

Ir štai Viktoras Uspaskichas vėl prie partijos vairo. Beveik vienbalsiai jo kandidatūra patvirtinta partijos suvažiavimo metu praėjusį savaitgalį.

''Būti partijos pirmininku man ne naujiena, aš jau iki ausų prisivalgiau šios duonos. Manęs nevilioja perspektyva pasipuikuoti šiame poste. Jaučiu, kad privalau atiduoti duoklę šiai valstybei — tą sako mano širdis'', – pareiškė Uspaskichas prieš galutinį balsavimą.

Partijos bendražygiai vėl išreiškė pasitikėjimą savo idėjiniu lyderiu, kuris bandys antrąkart įbristi į Lietuvos politikos upę. Ar jam tai pavyks, parodys 2019-ųjų metų pavasaris.

Iš karto po rinkimų Uspaskichas paskelbė pagrindines partijos programos idėjas, su kuriomis dalyvaus rinkimuose kitą pavasarį. Emigracija, pajamų nelygybė, 2% gynybos išlaidoms. Nieko naujo ir netikėto. Tiesa, iki rinkimų dar visi metai, ir Viktoras Uspaskichas sugebės atkreipti dėmesį į save. Bendražygiai tiki Uspaskichu, o ar patikės rinkėjai kaip prieš 15 metų? Dar nežinia.