Autorius: Jonas Vaiškūnas Šaltinis: http://alkas.lt/2018/04/02/lat... 2018-04-03 11:00:38, skaitė 666, komentavo 2
Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.
Balandžio 2 d., pirmadienį, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.
Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.
„Mokymasis vidurinėse mokyklose latvių kalba suteiks lygias galimybes visiems jauniems žmonėms gauti kokybišką išsilavinimą ir gyventi Latvijoje, kad čia galėtų studijuoti ir dirbti. Tai sudarys sąlygas darnesnei visuomenei ir stipresnei valstybei“, – pabrėžė prezidentas R. Vėjuonis. Pasak prezidento, vaikai visada turės galimybių mokytis dalykų, susijusių su etninių mažumų tapatybe ir kultūra, išsaugoti savo šaknis ir visokeriopai vystyti savo asmenybę, o pagrindinėse ir pradinėse mokyklose svarbiausių dalykų mokytis gimtąja kalba.
Kaip žinia, kovo 22 d. Latvijos Saeima (Seimas) svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, kurios numato 2019–2020 m. mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje pradėti laipsnišką perėjimą prie ugdymo latvių kalba.
Prorusiška Latvijos socialdemokratų partija „Saskaņa“ („Santarvė“) prezidentui R. Vėjuoniui buvo pateikusi prašymą vetuoti numatomas pataisas. Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerija kovo 26 d. griežtai pasmerkė šias pataisas ir pareiškė, kad ši reforma diskriminuos Latvijos rusakalbius ir tęsia „diskriminacinę politiką, kurią 25 metus vykdo Latvija, siekdama nutautinti rusakalbius gyventojus“ bei pridūrė, kad tokie sprendimai pablogins dvišalius Rusijos ir Latvijos santykius.
Galimybę įdiegti latvišką mokymo valstybine kalba variantą svarsto ir Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija.
„Mums yra būtina surasti tautinių bendrijų atstovams tinkamus mokymo modelius tam, kad jie galėtų gerai mokėti ir galėtų vartoti gimtąją kalbą, bet taip pat puikiai mokėtų ir valstybinę kalbą. Mes manome, kad Latvijos patirtis šiuo klausimu yra labai vertinga Ukrainai“, – sakė Ukrainos Švietimo ir mokslo ministrė Lilija Grinevič.