Kliūtys gyvenimo kelyje

Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/kliutys... 2018-03-18 15:31:07, skaitė 636, komentavo 1

Panagrinėkime detaliau tokį dalyką, kaip kliūtys. Viena ir ta pati situacija skirtingiems žmonėms gali tapti skirtingomis kliūtimis. Pavyzdžiui, anyta. Kažkam ji taps tikru išbandymu, kažkam – aklaviete. Tačiau apie viską iš eilės.

Pradėti norėčiau nuo problemų, kurių pačios sau prisidarome, nes tokių bėdų yra daugiausia. Pavyzdys gali būti toks. Jūs norite ištekėti, o jis nori jus vesti. Tačiau… Ir toliau variantai:

Jis kažkaip ne taip man pasipiršo;
Idealioms vestuvėms nėra pinigų;
O ką, jeigu surasiu geresnį už jį?
O gal aš dar pernelyg jauna?
O jo pavardė kažkokia labai keista…

Atrodytų, yra meilė, yra noras sukurti šeimą. O dar yra mūsų lūkesčiai, kaip reikia ir kaip viskas turėtų būti. Ir šitie lūkesčiai gali sugadinti santykius su pačiu geriausiu vyriškiu, kurį jums likimas skyrė. Arba nutolinti jį nuo jūsų.

Kliūtys – signalai

Kaip kelio ženklai. Ne ten eini! Ten aklavietė!

Pavyzdžiui, susitikinėjate su vyriškiu, jums viskas patinka. Tačiau vos ne prieš kiekvieną pasimatymą susergate. Arba atsiranda kažkokių problemų, trukdančių susitikti. Įžvelgti jas ir įvertinti nėra paprasta – mes juk dažniausiai kol neįsiremsime į sieną, nieko nesuprasime. Bet štai jis su kažkuo kalbasi, o jums viduje nekomfortiška (grubus su savo mama, pavyzdžiui). Dėl šio diskomforto jau negalite bendrauti su juo kaip anksčiau. Bet paskui užmirštate – su manimi taip nebus! Arba staiga sužinote, kad jis dar su kažkuo susitikinėja. Galima baigti santykius – šeimos su tokiu žmogumi geriau nekurti. Bet galima nusispjauti į ženklus ir nutarti, kad man jis nebus neištikimas.

Jei kalbame apie santuoką, tai apskritai verta labai atidžiai įsižiūrėti į vyriškį pirmųjų susitikimų laikotarpiu. Ir jau tada nuspręsti – ar pasirengusi būtent su tokiu gyventi visą gyvenimą? O gal planuojate ištekėti, o paskui viską „paremontuoti“? Antras variantas iš anksto pasmerktas žlugimui.

Kliūtys – aklavietės

Ėjau, ėjau ir atsitrenkiau nosimi į sieną. Į nieką, į niekur. Milžiniška siena. Galima pasistengti ir ropštis aukštyn. Mūsų atveju – užsispirti, kad noriu tekėti būtent už šio vyro bet kokia kaina. Ir tik už jo. Visi kiti neįdomūs. Tegu tas vyras nenori, tegu jis jau turi žmoną, tegu visas pasaulis nusistatęs prieš. Stosiu prieš visą pasaulį, bet už to vyriškio ištekėsiu! Kitaip sakant, iš tikrųjų tokia kliūtis yra ne kas kita, kaip jūsų apsauga. Ji saugo nuo to, ko jums iš tikrųjų nereikia ir netgi gali pakenkti.

Tačiau dažniausiai aklavietė lieka aklaviete. Nieko nesigauna. Nes jis ne tas vyras, kurį jums Likimas paruošė. Tai svetimas vyras. Ar verta eikvoti jėgas ir laiką tai sienai pralaužti? Įsispirti ragais ir kankintis?

Negaliu įsigyti šiuo momentu būsto? O aš užsispirsiu ir paimsiu kreditą 40-čiai metų! Nesigauna šiuo momentu sulaukti vaikų? O aš surogatinę motiną pasamdysiu, dar nežinia ką padarysiu, bet vaiką įsigysiu! Mačiau vieną vaiką, kuris tapo tryliktojo (!!!) ekstrakorporalinio apvaisinimo rezultatu. Visas nėštumas – gydytojų priežiūroje. Pagimdė. Jam dabar jau 20 metų. Gyvena prieglaudoje neįgaliesiems, nes nesugeba susitvarkyti su savo agresija. Na štai, užsispyrė, pramušė sieną moteriškė… Įveikė pasaulį…

Likimas pildo kiekvieno norus – ir jeigu tau tikrai to reikia, jis duos. Bet jeigu nereikia, jeigu negalima – nieko daugiau negausi, kaip tik didžiules kančias ir problemas.

Kliūtys – išbandymai

Kuo jos skiriasi nuo aklaviečių? Jeigu kažką darote, kad žengtumėte į priekį, išbandymai atsitraukia. O kliūtys pasilieka. Bet jeigu sėdėsime ir pergyvensime, nieko nedarydami – liks ir kliūtys, ir išbandymai. O išbandymai atrodys kaip aklavietės. Vadinasi, išbandymo neišlaikėme.

Tarkime, susitikinėjate su vaikinu, o jį pašaukė į armiją. Išbandymas? Ar aklavietė?

Arba nutarėte rytoj atsiketi šeštą ryto, o vakare, kaip tyčia – mėgstamas filmas. Išbandymas? Ar aklavietė?

Arba, štai, nutariau savo pirmą knygą išleisti, o pinigų nėra, leidyklos rankraštį atmeta. Išbandymas? Ar aklavietė?

Ką gi daryti?

Jei kelyje iškilo kliūtis, pamėginkite toliau siekti, ko siekėte, daryti, ką darėte. Ir įsiklausykite į savo pojūčius. Nereikia bukai užsispirti – aš to noriu ir taškas! Čia labiau tinka kitas principas: aš šito noriu, bet jeigu pasitaikė kažkas geresnio – aš sutinku. Leiskite sau pamatyti ir kitus galimus problemos sprendimo variantus. Nustebsite, kaip viskas gali toliau susiklostyti.

Jeigu kelyje pasitaikė išbandymas ir jūs jį išlaikėte, reiškia, žengėte dar vieną žingsnį tobulėjimo, saviugdos kelyje. Iš pradžių tai sunku, reikia perlaužti save, pats sudėtingiausias dalykas – pradėti. Toliau bus paprasčiau. Nes išbandymais žmogus tikrinamas – sustos, ar nesustos? Ar jam tikrai labai svarbus tas dalykas, kurį galima pasiekti, įveikus kliūtį ir išbandymą? Ar sieksite jo, nepasydami sunkumų ir skausmo? O gal pasiduosite, numosite ranka, ir dribsite ant sofos, kad paverktumėte?

Galima pasiduoti, tačiau tada nebus nei pasiekto tikslo, nei tobulėjimo. Tam ir išbandymas – ar išties tau to tikslo reikia? Ką pasiruošusi nuveikti, vardan jo? Ar netapo tas tikslas pernelyg svarbus, ar neužgožė jis tau viso pasaulio?

O svarbiausia – keisti reikia ne pasaulį, ne savo vaikiną, ne jo mamą – savo anytą. Keisti reikia savo požiūrį į situaciją, tikslo siekimo būdus (kartais tikslai išties geri, o štai siekiami ji tiesiog nusikalstamais būdais. Arba kvailais. Mergina norėjo buto, jai tereikėjo paprašyti tėčio, bet ji užsispyrė, paėmė kreditą ir jau penktus metus kankinasi, iš tėvo „išmaldų“ nepriima).

Kai mokomės į save įsiklausyti, jei anksčiau to niekada nedarėme, pačioje pradžioje galima tiesiog apkursti nuo širdies šauksmo. Širdis jau įprato, kad jos niekas negirdi. Ir dėl to garsiai šaukia. Jeigu slopinote visus jausmus, iš pradžių tiek visko jus užgrius, ir tokių nemalonių dalykų, kad galite išsigąsti, pamėginti visa tai sukimšti atgal į tolimiausius užkaborius, tačiau dėl to visas tas purvas niekur nedings. Jis ir toliau kaupsis ir anksčiau ar vėliau išsprogdins jus iš vidaus. Ir jau tikrai nesuteiks jums jokios laimės.

Ryžtis atverti daug metų užrakintas širdies gelmes – didelė rizika. Tai reikalauja drąsos. Išsiveržęs turinys taps jums kliūtimi. Išbandymu. Kodėl išbandymu? Todėl, kad atvers jums kelią į tobulėjimą. Ir laikui bėgant, kai apsivalysite nuo praeities ir pradėsite girdėti save čia ir dabar – tokių potvynių bus žymiai mažiau. Gyventi bus maloniau, kūnas bus sveikesnis, emocijos nustos šitaip sekinti.

Kliūtys – labai svarbus dalykas. Jos gali apsaugoti jus, sutvirtinti tikėjimą, nurodyti tikrąjį kelią, jos padeda negauti to, kas paskui jus ilgai kankins… Dėl to nelinkėsiu, kad jūsų kelyje nepasitaikytų kliūčių.