Rygoje vėl žygiavo fašistų garbintojai ir tarybofobai

Autorius: LDiena.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2018/03/16/ryg... 2018-03-17 14:29:42, skaitė 814, komentavo 1

Rygoje vėl žygiavo fašistų garbintojai ir tarybofobai

20180316_105206-K100-e1521215147632.jpg
Rygoje vėl paminėta Latvijos legionierių diena | S. Gorodeckio nuotr.

Kovo 16 d. visuomeninės Latvijos organizacijos iškilmingai paminėjo Latvijos fašistų legionierių dieną. Latvijos sostinėje Rygoje virš 2 tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse skirtose latvių fašistų, per Antrąjį pasaulinį karą kovojusių prieš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje, atminimui.

Kasmet rengiamose eitynėse iki Laisvės paminklo dalyvavo karo nusikaltėlių organizacijos „Dauguvos vanagai“ („Daugavas vanagi“ ) atstovai bei jų šalininkų. Tarp eisenos dalyvių buvo Nacionalinio aljanso (NA) deputatai – Imantas Paradniekas, Raivis Dzintaras, Einaras Cilinskis, Janis Dombrava, Lietuvos Tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Eisenos dalyviai nešė Latvijos, Lietuvos, Estijos vėliavas ir gėles, dainavo fašistų legionierių dainas. 

Kilus antrąjam pasauliniam karui Latvijos bemaž 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti nacistinės Vokietijos kariuomenėje specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per užsislaptinusių banditų valymus pokariu. Dalies latvijos buržuazijos ir antitarybinių elementų, teik tarybinė valdžia, tiek naciai buvo laikyti okupantais, tačiau kai kuriais atvejais požiūris į juos skyrėsi: dalis latvių nacionalistų 1941 metų liepos pirmąją į Rygą įžengusią vokiečių kariuomenę sutiko su palengvėjimu, nes tik dvi savaitės buvo praėjusios po birželio 14-ąją vykdytos antitarybinių ir kriminalinių elementų deportacijos iš pafrontės zonos į TSRS gilumą. Latvijos fašistai ir praradę savo turtą buržujai tikėjosi, kad padėdant Vokietijai galima bus atkurti Latvijos nepriklausomybę ir atgauti savo nacionalizuotą turtą.

Fašistų latvių legionas (Latviešu leģions) buvo įsteigtas 1943 metų vasarį. Nuo 1943 m. kovo mėn. Latvių legiono daliniai kovojo su TSRS kariuomene prie Leningrado, Volchovo, Velikajos, Opočkos ir kitur. 1944 m. liepos mėn. jie atsitraukė į Latviją. Istorikų teigimu 1944 m. liepą Latvijos legionui priklausė virš 80 tūkst vyrų, beje, ne tik latvių, bet ir lietuvių bei nemaža dalis Latvijos sentikių, kurie kartu su trijų baltijos fašistinių diktaturų buržujais patyrė 1940-ųjų nacionalizaciją ir visiškai netroško gyventi laisvose socialistinėse respublikose, kur uždraustas parazitavimas svetimo darbo sąskaita.

19-oji Latvių fašistų legiono divizija iki 1944 m. spalio kovėsi Vidžemėje prie Lubanos, Cesvainės, Skujenės, Morės, t. p. Kuršo katile – čia žuvo apie 3500 karių. 1945 m. kovo mėn. divizija buvo papildyta apie 2500 tuo metu Vokietijoje dislokuotos 15-osios divizijos karių. 19-ojoje divizijoje 1945 m. gegužės mėn. buvo apie 5200 karių. Dalis jų pasitraukė į Vokietiją arba Švediją, dalis tapo miškiniais banditais, kiti pateko į Raudonosios Armijos nelaisvę. 15-oji divizija 1945 m. sausio-kovo mėn. kovojo Vakarų Pomeranijoje. 1945 m. balandžio-gegužės mėn. daug fašistų legiono karių pasidavė į nelaisvę sąjungininkams.

Kovo 16 d. Latvijos fašistų legionierių atminimo diena paskelbta todėl, kad būtent tomet 1944 metais Opočkos apylinkėse dvi šio legiono divizijos trumpai sustabdė Raudonosios Armijos išvaduojamąjį žygį.

Nors 1950 metais JAV Perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos fašistai legionieriai nėra karo nusikaltėliai, o Tarybų Sąjungos Aukščiausiasis Teismas savo ruožtu priėmė sprendimą reabilituoti šiuos karo nusikaltėlius, aistros nerimsta iki šiol.

Labiausiai šia švente nepatenkinta Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teisių paveldėtoja Rusijos Federacija. 2017 m. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europos Sąjunga ir NATO gėdingai elgiasi nuolaidžiaudamos dėl neonacių demonstracijų Europoje, ir konkrečiai – Latvijoje.

Kovo 16-oji  kaip fašistų latvių legiono diena Latvijoje buvo minima iki 1998 m. 1998 metų vasara kaip atmintina diena ši data buvo patvirtinta ir įstatymiškai. Tačiau 2000 m. Latvijos seimui, verčiamam antinacistinių tarptautinių porganizacijų, tame tarpe ir žydų lobio, teko sumažinti savo oficialiai demonstruojamą neofašistinį entuziasmą ir fašistų latvių legiono diena buvo išbraukta iš oficialių atmintinų dienų kalendoriaus.