BALTIJOS ŠALYS NEPADĖS VIANA KITAI KARO ATVEJU

Autorius: Aleksandr Nosovič Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-01-29 21:27:53, skaitė 1621, komentavo 2

Lietuvos karo ekspertas Tomas Jermalavičius mano, kad, nepaisant galiojančių susitarimų, Baltijos valstybės nepadės viena kitai esant realiam kariniam konfliktui. Jo išvadas patvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos santykių istorija per pastaruosius kelerius metus. "Baltijos vienybė" egzistuoja tik retorikos lygmeniu - jos matoma išvaizda yra sukurta antirusiškos politikos ir išorinio valdymo iš Briuselio ir Vašingtono bendrais bruožais. Lietuva, Latvija ir Estija sąveikauja tarpusavyje, remdamosis principu, kad "savi marškinėliai yra arčiau kūno" ir elgiasi kaip gulbė, vėžys ir lydekos nuo Krilovo pasakėčios. 

"Daugelį metų buvo sakoma, kad trims Baltijos valstybėms trūksta integracijos. Jos trūksta ne tik tarpusavyje, bet ir valdymo, kontrolės, ryšių, karinių pajėgų struktūrose ", - sakė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro analitikas Tomas Jerrmalavičius. Lietuvos ekspertas tvirtina, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo iniciatyva (įskaitant karinį bendradarbiavimą) priklauso ne Baltijos sostinėms, o NATO ir JAV.
Baltijos valstybių kariniai isipareigojimai vieni kitiems egzistuoja tik ant popieriaus, o esant realiam kariniam konfliktui jie gins tik savo teritorijas. "Mes tikrai nesiūstume mūsų batalionų į Estiją, jei ir mus kiltų grėsmė. Taigi mūsų integratorius nėra tripusis - mus vienija NATO. Aljansas, o ne Vilnius, Ryga, Talinas ir net Vašingtonas integruoja mus į bendrą sistemą ir strategiją ", - teigia Ermalavičius.

Pasirodo, kad garsiioji "Baltijos vienybę" egzistuoja tik iš baimės prieš Rusiją. Jį išoriškai sukuria "didžiosios politikos" bendrumą, susietą su tais pačiais įpareigojimais prieš užsienio patronus , įgyvendinant "Rusijos atgrasimo" strategiją."

Tačiau vienybės visais praktiniais klausimais tarp Baltijos valstybių nėra , Lietuva, Latvija ir Estija veikia pagal principu "savi marškiniai arčiau kūno" ir vietoj kooperacijas tarpusavyke konkuruoja. Dėlto Baltijos šalių infrastruktūriniai integracijos projektai žlunga. Tiesa, Baltijos valstybių infrastruktūra ir taip vieningas regionas, tik ši infrastruktūra - tarybinė. 

Integruotis į naują infrastruktūrą Lietuvai, Latvijai ir Estijai nesigauna, nes jie elgiasi tarsi gulbė, vėžys ir lydeka iš Krylovo pasakėčios - traukia kas sau. Dėlto Visagino atominės elektrinės projektas ir žlugo. Latvija ir Estija nenorėjo investuoti į atominę elektrinę, kuri bus įsikūrusi Lietuvos teritorijoje ir pagrindinis pelnas iš jos darbo eis į Lietuvos biudžetą. Dėlto ir Klaipėdos SGD terminalo projektas nepavyko. Latvija ir Estija atsisakė pirkti suskystintas gamtines dujas iš Lietuvos už kainą, didesnę nei Rusijos dujos. Dėlto SGD terminalui Independence nesuteiktas regioninio projekto statusas, ir jis buvo paliktas be ES finansavimo, o dabar Vilniuje nežino ką daryti su nuostolinga įmone, kaip mokėti už jos išlaikymą, kaip palengvinti šią "naštą Lietuvos mokesčių mokėtojams."

"Baltijos vienybės" nebuvimas yra viena iš priežasčių nesėkmės dėl "kryžiaus žygio" Lietuva prieš Baltarusijos atominę elektrinę . Vilnius nesugebėjo suburti regioninės koalicijos prieš atominę elektrinę, kol šie klykė apie "antrąjį Černobylį", Ryga atvirai demonstravo pragmatiškumą ir ramybę Minskui, aiškiai apskaičiuojantį pasirengimą geros kaimynystės santykiams, kad būtų gauta dalį Baltarusijos krovinių srauto į savo uostus, einančio į Klaipėdą.

Gali susidaryti įspudis, kad iš trijų Baltijos šalių viena Lietuva kovoja už Baltijos vienybę, o Latvija ir Estija atiduoda pirmenybę godumui ir saviizoliacijai. Šis įspūdis yra klaidingas. Kalbant apie savo interesus, Lietuva pati yra pasirengusi draskyti infrastruktūros ryšius su kitomis Baltijos šalimis, ką ji ir padarė išmontavusi geležinkelį į Latviją, kad visa Mažeikių naftos perdirbimo produkcija butu eksportuojama tik per Klaipėdą, o Latvijos Ventspiliui nieko netektu.

Vykstant tokiems veiksmams sunku kalbėti apie didesnės integracijos troškimą, o ir apskritai apie kažkokios sąjungos santykius. Kokia gali būti integracija, kai geležinkeliai yra išmontuojami, kad atsikratyti konkurento?

Lietuva, Latvija ir Estija veikia išvien tik tuo atveju, kai yra galimybė kartu išmušti pinigus iš vakarų sąjungininkų. Pavyzdžiui, apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos". Vienai Lietuvai, jei ji skundžiasi dėl "Rusijos grėsmės", vakarai nieko neduos, tačiau jei Lietuva, Latvija ir Estija skundžiasi vieningai, yra galimybė kiekvienai šaliai išsimušti po NATO karinę bazę.

Tačiau tose šalyse nėra jokios gilios tarpusavio integracijos . Visos finansinės paraiškos Europos Komisijai, pateiktos kartu su oficialiu Baltijos valstybių integracijos tikslu, iš tikrųjų pateikiamos siekiant išmušti pinigus iš Europos ir išsidalinti tarpusavyje. Tame, o ne integracijos tarpusavyje, yra tikroji geležinkelio "Rail Baltica" reikšmė, kaip ir su tuo susiję ilgamečiai ginčai tarp Vilniaus, Rygos ir Talino dėl to kur turėtų būti "Rail Baltica" būstinė. Nes kurioje šalyje bus pagrindinis biuras - toje šalyje ir liks pagrindinis pelnas. 
Su tais projektais, kur laukiama Europos finansavimo nauda neviršija numatomų išlaidų, jokios integracijos apskritai nebus pasiekta. Kodėl Latvijai ir Estijai reikia painiotis į Visagino atominės elektrinės ir SGD terminalo aferas? Integracija į energetikos sektorių jiems tušti žodžiai, jei visas jų finansinis srautas tekės ne jiems, o tik Lietuvai.

Baltijos šalis iš tikrųjų vienija į vienyngą regioną ne bendrą istoriją ir ne kultūrinis ir geografinio artumas, o Rusija, kuri sulydo Lietuvą, Latviją ir Estiją į Pabaltijį ir suteikia Pabaltijui geopolitinės vertės. Be Rusijos, kaip bendro vardiklio nėra nei Pabaltijo, nei Baltijos ar kito vieningo regiono, kaip jį bevadintum. Atskirai bus Lietuva, Latvija ir Estija. Šios trys šalys, kurios nejaučia ypatingos meilės vienas kitam, nėra linkę vienytis ir veikia remiantis principu "savi marškiniai arčiau kūno." Žinoma, šios šalys negins viena kitos karinės agresijos atveju. Gerai kad bent pačios imtu save ginti.