Esu seksistas ir mužikas

Autorius: Povilas Urbšys Šaltinis: https://www.delfi.lt/news/ring... 2017-11-15 21:35:05, skaitė 1246, komentavo 2

Jei kas tikisi, kad šiame savo tekste atgailausiu dėl savo pažiūrų, prašau jo neskaityti. Nešvaistykite savo brangaus laiko. Neverta. Geriau „palaikinkite“ grotelių akciją #UrbšyAtsiprašyk ar dar kartą pasirašykite peticiją „Dėl Seimo nario Povilo Urbšio elgesio“.

Praėjusią savaitę Seimas atsisakė į darbotvarkę įtraukti parlamentarės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamus įstatymo projektus, kuriais buvo norima vėl įžiebti politines batalijas dėl embrionų likimo.

Beje, visur viešai skelbiama, kad įstatymo pataisa norėta tik apriboti embrionų saugojimo terminą, ir kažkodėl visiškai nutylima, jog buvo siūloma embrioną paversti laboratorine žaliava ir įteisinti moterų skatinimą išnaudoti savo kūnus kiaušialąsčių gavybai už mokesčių mokėtojų pinigus.

Taip, Seimo narių pažiūros į embrioną skiriasi. Vieniems jis tik gemalas – bereikšmis organizmas, kitiems – žmogaus gyvybė, nusipelniusi pagarbos ir apsaugos.

Šių metų pradžioje dėl to jau buvo sulaužyta nemažai iečių. Tąkart dauguma Seimo narių apsisprendė leisti nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo metu sukurtus embrionus po dvejų metų nuo sukūrimo neatlygintinai panaudoti donorystei. Tačiau buvo kategoriškai pasisakyta prieš embrionų atranką, naikinimą ir moterų išnaudojimą dėl jų. Už tai sausio mėnesį balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 2, prieš nebuvo nė vieno.

Manau, toks Seimo apsisprendimas labiausiai turėjo nuvilti tuos, kurie puoselėjo planus pagalbinį apvaisinimą paversti pelningu verslu – prisidengiant nevaisingumo problemomis išvystyti embrionų gavybos industriją ir naudoti juos kaip pelningą laboratorinę žaliavą. Taip sprendžiu iš kai kurių tuo metu teiktų pataisų.

Ir kai praėjus dešimčiai mėnesių nuo įstatymo priėmimo pamačiau darbotvarkėje vėl to paties stiliaus įstatymo projektus, teikiamus V. Čmilytės-Nielsen vardu, neslėpsiu: suglumau.

Atrodytų, dirbant Seime antrą kadenciją galima priprasti prie visko. Deja, kai pamatai į Seimo tribūną einančią nėščią kolegę su Pagalbinio apvaisinimo ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektais, iš kurių kyšo tam tikrų medikų interesai, labai sunku ramiai sėdėti ir vaidinti, jog nesupranti, kas darosi.

Neabejoju: parlamentarė tai darė iš savo įsitikinimų, bet ar ne medikų, kurie ją konsultavo dėl šių projektų, pareiga sustabdyti besilaukiančią moterį nuo veiksmų, kurie gali pakenkti jai ir jos kūdikiui. Juk jie puikiausiai žino, į kokią politinę mėsmalę ją stumia. Juk Seime tikrai buvo galima atrasti ne vieną Seimo narę, kuri sutiktų palaikyti jiems naudingus įstatymo projektus, bet tarsi tyčia siekiama, kad tai darytų būtent nėščia moteris. Toks besilaukiančios moters išnaudojimas man yra cinizmo viršūnė.

Niekam ne paslaptis – esu tikintis, katalikas. Jei juo ne apsimeti, o esi, tai tau „gyvybė visada yra gėris“. Todėl didžiausią pagarbą jauti moteriai, kuri po savo širdimi nešioja naują gyvybę. Tegul nesupyksta netikintys, bet mums, tikintiesiems, kaip teigia šv. Jonas Paulius II, „Visi žmonės dar motinos įsčiose priklauso Dievui, kuris jų ieško ir juos pažįsta, kuris juos suformuoja ir savo rankomis suaudžia, kuris žvelgia į mažyčius beformius gemalus ir jau mato juose rytdienos suaugusius žmones, kurių dienos suskaičiuotos ir kurių pašaukimas jau dabar įrašytas Gyvenimo knygoje“.

Kai vadovaujiesi tokiomis pažiūromis, negali abejingai stebėti, kaip besilaukianti moteris, pasiryžusi pasauliui padovanoti gyvybę, savo noru inicijuoja įstatymų projektus, iš nevaisingų porų embrionų atimančius teisę į gyvybę. Žinau, kad ateistui tai pateisinama, tačiau tikinčiajam tai matyti ir nutylėti yra tolygu tapti mirtinos nuodėmės bendrininku.

Štai ir visos priežastys, kurios mane paskatino kreiptis į Viktorijos Čmilytės-Nielsen kolegas iš frakcijos ir paprašyti apsaugoti ją nuo dviprasmiškos situacijos, kuri, mano manymu, kenkia jai, kaip Seimo narei ir kaip moteriai, atsakingai už save ir už savo kūdikį.

Žinoma, noriu dar kartą atsiprašyti gerbiamos Viktorijos, jei tai ji suprato kaip norą ją pažeminti, o ne apsaugoti.

Ir atsiprašau ne dėl to, kad išsigąsčiau tų, kurie man yra surengę viešą linčo teismą – tai darau iš pagarbos nėščiai moteriai ir jos nešiojamai gyvybei. Jei dėl tokių savo vertybių linčiuotojams esu seksistas ir mužikas – tebūnie. Tačiau savo pažiūrų ir įsitikinimų nekeisiu ir neišduosiu. Nesulauksite, ponios ir ponai, nes ne jūs būsite mano teisėjas.