Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“?

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://www.facebook.com/bloge... 2017-10-21 11:08:46, skaitė 1234, komentavo 1

Žlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida.

Anot jo, prisistačiusio „LDK nacionalistu“, kuriam „Abiejų Tautų Respublika yra lygu Lenkija“ – „…ką mes iš tiesų apgaudinėjame, vos 49 metus nepriklausomai gyvenančią Respubliką vadindami Lietuva?“

Įdomus ir netikėtas požiūrio kampas, argi ne? Toks, …kažkur girdėtas, tik ne mūsų kalba….

Turiu omenyje jo naują tekstą „Zigmantas Sierakauskas – iššūkis etninės Lietuvos idėjai“ ir kilusias diskusijas jo FB Sienoje.

Liutauras Ulevičius, neegzistuojančios imperijos patriotas ir prasimanytos tautos nacionalistas

Atvirai sakant, keistoka skaitinėti tokius pasvarstymus – ar vertėjo lietuviams kurti savo etninę valstybę, ar geriau jie būtų likę kokios nors kitos tautos prieglobstyje, svetimos valstybės sudėtyje?

Jei jau vadovautis tokia logika, kaip gerbiamo Liutauro, tai kodėl nepraplėtus tų svarstymų lauko – o kodėl Lenkija? O gal mums vertėjo likti Didžiosios Rusijos dalimi? Arba prašytis į Vokietijos Reicho sudėtį? Pala, o tai gal ir LitBelas nebuvo tokia jau prasta idėja?

Jeigu etninės Lietuvos sukūrimas 1918 m., anot Liutauro, buvo istorinė klaida, tai tikrai neverta svarstyti tik vienos vienintelės alternatyvos. Reikia doro konkurso su nešališkais ir objektyviais kriterijais – po kieno padu vertėjo likti lietuviams ir kieno kalba dabar kalbėti!

Grįžtant prie temos apie šlėktų sukilimus ir Sierakauską, tai objektyviai vertinant, mūsų tautos interesų juose nebuvo. Tai reikia įvardinti ir tiek.

Šiaip, vertingiausia to Liutauro teksto dalis yra Sukilimo dalyvio Juozapo Miliausko-Miglovaros prisiminimų ištraukos iš 1925 m. žurnalo „Karo archyvas“ (II t.), kurias percituosiu:

„…Mano jaunų dienų atsiminimas yra liūdnas. Teko iškrypti iš gyvenimo vėžių dėl 1863 metų klaidingo sukilimo Lenkijoj ir mūsų krašte. Bet mano likimas yra niekai prieš visus sukilimo dalyvius. Jei galima dėl sukilimo teisintis, tai vien tuo, kad mūsų dvasia neapkentė svetimo jungo, smurto ir įvairių neteisybių, kurių kvaili žmonės davė mums pažinti. Bet mes, sukilėliai, visi negalime dora pasigirti, nes tarpe mūsų buvo dorų ir nedorų, kas per sukilimą ir pasirodė.

Šiandien prisimindami sukilimą, mes iki šios dienos nesuprantame jo priežasties. Priežastį galėtų atidengti tik tie – jeigu jie tik ir norėtų dabar – kurie tą sukilimą rengė. Visaip sukilimą apsvarsčius, gaunasi išvados, jog 1863 met. sukilimas buvo pradėtas ne savo laiku ir visai bereikalingas.

Tuo metu nei lenkams, nei lietuviams rusų priespaudos nebuvo, nes jų tvarka buvo mums nesunki ir jokio jungo neturėjome. Jungo sunkenybės mums buvo tik įkalbėtos. Gyvenome laisvai, niekas mus dvasiniai nevaržė, nes tai buvo paremta 1861 m. vasario mėn. 19 dien. įstatymu, kuriuo buvo panaikinama baudžiava.

[…]

Mes jaunuoliai, nieko apie sukilimą nesuprasdami, leidomės toms pinklėms pasiduoti, o mūsų apyseni vadai, būdami lenkiškumu patys apkvailėję, kvailino ir mus lenkišku sukilimu.

Mums, lietuviams, vadinamasis lenkmetis, politikoje neturi jokios reikšmės. Jis galėtų sau vietos rasti tik lenkų istorijoje, ne buvo ne lietuvių, o lenkų darbas. Mums stovykloje buvo draudžiama net lietuviškai dainuoti. Kai vieną kartą buvo leista dainuoti ir kai mes užtraukėm „Vilniaus miesto žalias bromas; ten žirgus balnojom…“ tai karininkai tuojau uždraudė ir liepė lenkiškai dainuoti, sakydami, kad mes esam lenkų kareiviai.

Taigi, nevertėtų to lenkmečio atsiminti. Tiktai, kad jis turėjo vietos Lietuvoje, tai reikia nors bendrai jį atsiminti, neduodant garbės lietuvių tautos istorijai.”

Miglovara buvo visiškai teisus. Keista, kad XXI a. Lietuvoje dar ne visi tautiečiai tai supranta.

---
LDiena.lt: 

1863 metų sukilimas, taip pat kaip ir 1831 metų sukilimas - tai vienos ir tos pačios Lenkijos masonų ložės, priklausančios Didžiajai Prancūzijos ložei vykdytas projektas prieš globalųjį konkurentą - Rusijos Imperiją.

Tik mūsų(?) debilavoti "istorikai", kuriems apskabytieji autoritetai uždraudė vartoti žodį "masonas", niekada to nepripažins. Yra paprasčiaus pisti "chamams litwinams" protą apie "ruso jungą" ir "kovą už tautinę savimonę", nes neduok Dieve mužikai, kumečiai ir patrankų mėsa supras, kad jie patys ir visos jų patriotystinės ambicijos tėra tik įrankis globalių klanų žaidimuose.