#valstybėesuaš

Autorius: #valstybėesuaš Šaltinis: http://runkeliai.blogspot.com/... 2017-08-30 12:21:19, skaitė 634, komentavo 1

#valstybėesuaš

Viskas turi pradžią, turi ir pabaigą. Ar bent jau rimtą pauzę. Ypač tada, kuomet tai nebetenka prasmės ir ypač tai akivaizdu po rinkimų. Todėl ir Runkelis savo misiją, tuo tarpu laiko įvykdyta – kuomet iš miesto lieka tik dykuma, kažin ar prasminga ten mojuoti kardais ir vargu ar verta dar mėginti įspirti tam, kurį jau gyvenimas suspardė ir numetė kažkur prie atliekų konteinerių. O kad įsitikintumėt, kad konteinerių ir suspardymų aš neišsigalvojau, pažiūrėkime ką mes čia turime, per ne pilnus metelius:

1. Susireikšminusi moteris, pūtusi į Navickaitės ir Kreivio dūdelę, gavo antausį nuo savo „gimdytojų“ konservatorių ir gavo emigruoti, likusi prie suskilusios geldos, išduota savo „gimdytojų“, pažeminta ir dar įvardinta kaip „leftistine žertva“. Tačiau Milda nepaklausė tokio jai skaidres tampiusio ir nieko nepešusio specialisto Liudviko ir nedingo keliems metams. Ji grįžo. Ir grįžo su juodžiausių porno scenarijumi ankstesniems savo draugams konservatoriams ir savo kritikams (aka specialistams andruliams ir bendoraitytėms), tapdama Barclays (to paties iš kurį rengėsi išmesti jos vietą užėmusį Marių ) Lietuva vadove (čia tos pareigos, kurios nebus patikėtos Mariui ir juo labiau Andruliui) – kažkas kažkam kažkuo padaužė per žandelius ir nesunku atspėti kas kam ir kuo.

Rasa_Jukneviciene.jpg

2. Rinkimų štabo vadovė Dinamitinė Rasa, taip besidžiaugusi, kad yra „geroje kompanijoje“ tarp Runkelio minėtų intelektualų, ėmė dalintis įvairiomis mintimis ir pasiekė „reikšmingų“ rezultatų pastaruosiuose rinkimuose.

3. Andriaus Užkalnio reali įtaka ir svoris skaitytojams pasimatė jam aktyviai palaikant Artūrą Zuoką. Ir įrašai nebe tie. Toliau komentuoti, turbūt, neverta.

4. Mykolas, kurį ne kartą įvardinau, kaip „trolibano tėtį“ ir kuris vienintelis iš šio sąrašėlio dar turi parako ir dar gali, šiuo metu turi kitų „malonių“ rūpesčių, todėl nebe trolibanu tenka rūpintis. Bet jis bene vienintelis, kuris vienokiu ar kitokiu būdu, anksčiau ar vėliau grįš.

5. Radvilė. Gal Radvilė tu visgi gimdyk. Ta prasme, senu Ievos Urbonaitės stiliumi – tapk Rasos patarėja (patarėja tu pagal „kompetencija“ tapti moki – užsienio politikos patarėja nuo pianino) ir jau tada gimdyk. Knygų perfrazavimai neveikia, o Patriarchas nėra amžinas ir 40 proc. kitą kartą gali pasirodyti itin geru rezultatu, nutolusiu it Saturnas nuo žemės.

6. Romas Sadauskas Kvietkevičius, žmogus smarkiai prisidėjęs prie “dešiniojo apžvalgininko sampratos”… Romai, kas ten Druskininkų meras dabar ir kas liko “chuilo”, net su Monikos ranka ant peties?

Baciulis-ant-stalo.jpg

7. Na, o dėl Bačiulio – jis kaip buvo Veido redaktoriumi, taip anuo ir liko, o ką čia daugiau pasakyti – tas, kas jam leido susireikšminti, tie patys jį dabar padės į pavėsį. Jei ne dabar, tai vėliau. Bet padės ir tai džiugu, nepaisant to, kad tarp tų dėjikų labai jaučiasi Bendoraitytės indelis.

algis_ramanauskas.jpg

8. Algis greitai „juokis“ vedėjas, gaudantis Rožicką PPC. Viskas.

zabietus.png

9. Saldieji Zabieta ir Skarolskis. A kur jie dabar? Kažkur išėjo, sakyčiau. Dovydai, Žymantai – Auuu! Ar bus #TS330 ?

10. Na ir smulkmė, kurią galima sutalpinti į vieną eilutę – Austėja savo uber rašinius dabar rašo iš Londono, kaip tipinė lietuvė – ką į Delfi, ką į FB po darbų emigracijoje traukia. Agnė Kavaliauskaitė tamposi po teismus. Na, o Zalanskaitė, ji toliau palaiko Adomėną ir toliau mėgina “kurta” “meną”.

mantasadomenas.jpg

9. O dėl Adomėno, kas tas Adomėnas? Kur jis dabar? Gal Kaišiadoryse?

Aišku, juokas juokais ir prie tokių nuopuolių Runkelis nedaug kuo prisidėjo, tiesiog tam tikri visuomenės dalyviai turi savo piką ir ankščiau ar vėliau tiesiog ima ristis žemyn. Tiesiog savaime. Mat tai kuo jie tikėjo, tebuvo jų pačių išsigalvotos tiesos, kurios niekada nesirėmė objektyviais kriterijais, tokiais kaip protas, talentas ar panašiai. Jei buvo vienas, trūko ko nors kito. O finalas visada toks pat. Ir čia reikia paminėti liberalią nuostatą – kiekvienas turi savo galimybių ribas, pagal kurias ir gauna atlygį. Kas besidarbuodamas emigracijoje, kas leisdamas laikraštį provincijoje, kas dirbdamas „neužmirštuolių“ asociacijos vadove. Kad ir kokios reikalingos tai pareigos – ar įgyvendinti TS RSV planus ar vykdyti darbdavio nurodymus, visgi ne apie tai svajojote, ar ne?

Dar daug kas yra ne taip. Didžiausias naujienų portalas ir toliau yra „nešališkas“ su „nešališka“ redaktore, talpindamas „nešališka“ informacija visą savaitę koks „Zuokas yra negeras“ ir išlaikydamas „nešališką“ dešiniųjų nuomonių proporciją. Žmonės toliau tiki „išganymais“ – jei ankščiau tikėjo 111 dienų terminais, tvarka ir teisingumu ir 1509 alga – dabar jie balsuoja už Vilnių be Zuoko. Jie tiki Remigijum, kuris gal ir bus geresnis, tačiau Remigijaus, kad ir kompetetingo žmogaus, prisiimtas „kovotojo su blogiu“ įvaizdis, paskui jį į Tarybas atveda labai juokingus personažus (be . Būtent – personažus. Tačiau ir čia „viskas bus gerai“ – kažkada rinkimus laimėjo TT. Kažkada DP. Dabar LS eilė.

Beveik metai buvo įdomus. Nors super įtakingo Andriaus Užkalnio žasų auditorijos pasiekta toli gražu nebuvo, tačiau tikrai smagu peržvelgus gerėtis kurioms labai jau netoli iki šešiaženklio.Labai smagu buvo matyti spėliojimus, perspėjimus apie politinių karjerų žlugimą, dalinimąsi tekstais su Tapinu, Rasa, Greitai ir kitais, kurie, reikia pripažinti, turi šiokį tokį svorį.

Dargi niekada neplanavau, kad mano rašinius skaitys tokie gurų kaip valentaitės ar super-mamos/kepėjos/blogerės/rašytojos viename ir panašūs, Lietuvoje žinomi personažai. Buvo juokinga. Ir buvo labai labai „baisu“ – kuomet ėmėtės nuožmiai žlugdyti profesinę/politinę karjerą ir asmeninį gyvenimą – niekas negirdėjo mano širdį veriančios atgailos, šokus prieš tokius milžinus.  Dar ir dabar, net kai visos karjeros ir asmeninis gyvenimas sutryptas, o drambliai seniai nuėję, nuo mano sumaitoto kūnelio, baisu, todėl ir šiandien, kaip ir visada – verksiu susigūžęs į kamputį. Andriau U., Skarolski, Bendoraityte – jus tikrai pavertėt mano gyvenimą baisingu pragaru. #not

Gavosi gerokai per daug, bet ką darysi – paskutinį kartą galima sau leisti šiek tiek sentimentų. Nors Runkelis ir išvyksta, bet ne taip toli. Ir ramu, mat Lietuvoje ne taip viskas liūdna – maisto blogeriai įdomūs lieka tik namų šeimininkėms, rengiančioms 5 vestuvių metinių paminėjimą su sutuoktiniu restorane. Bankrutuojančių, neskaitomų leidinių redaktoriai niekada nebus opinion makeriais, kad ir kiek komentuotų, o plagiatoriai niekuomet netaps metų interneto žmonėmis – tam reikalingas talentas ir potencija, ne tik noras. Partija ir pozicija vis tiek parodys oportunistų prielipų veidus, kad ir kiek jie lystų į rudąją madingiems. Taigi, viskas gerai.

PABAIGA

andrius-kubilius-dar-neprasigiedrijo2.jpg