Vilniuje – bado akcija prieš valdžios savivalę ir teisinį nihilizmą
Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/... 2017-08-22 17:41:01, skaitė 1981, komentavo 1
Pirmadienį, rugpjūčio 21 d. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros startavoneterminuota bado akcija, nukreipta prieš šalyje nusistovėjusį faktinį paprastų piliečių beteisiškumą, korumpuotos valdininkijos, oligarchų ir jiems tarnaujančios teisėsaugos struktūrų savivalę.
Pagrindinis bado akcijos iniciatorius, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, D. Šulcas, išskyrė tris pagrindinius badautojų reikalavimus:
1) įteisinti realią teisėjų bei prokurorų asmeninę atsakomybę – šiandien jos nėra, teismams priiminėjant tiek įstatymams, tiek sveikam protui prieštaraujančius nutarimus ir niekam už tai neatsakant;
2) įvesti prisiekusiųjų arba tarėjų institutą, kaip atsvarą „iš viršaus“ skiriamiems ir nevaržomai savivaliaujantiems teisėjams;
3) pasiekti, kad visi prieš Lietuvos teismus stojantys asmenys, be tautybės ar pilietybės skirtumo, būtų išklausomi teismo, netaikant nei išsilavinimo, nei kitokio cenzo, kokie dabar praktiškai egzistuoja.
Badautojai pabrėžė, kad dabarties Lietuvoje itin opi ir žodžio laisvės problema – už valdančiajai klasei neįtinkančios nuomonės reiškimą su persekiojimais susiduria eilė aktyvistų.
Vienas tokių, į bado akciją iš Šiaulių atvykęs Ž. Razminas, šiuo metu kartu su bendražygiais teisiamas dėl savo pasisakymų prieš ES ir NATO, nurodo ir į tą faktą, kad net deklaruojami Lietuvos respublikos įstatymai neretu atveju prieštarauja patys sau, dargi būdami žemesni ES jurisdikcijos atžvilgiu. Negana to, kokia bebūtų Konstitucinio teismo sofistika, pats NATO karinių bazių Lietuvoje dislokavimo faktas stačiai prieštarauja buržuazinės 1992 m. Konstitucijos 137 str., o visa valstybė realiai tarnauja tiktai viršūnėlėje atsidūrusių turtuolių, kapitalistų, bankininkų ir komersantų, interesams. Todėl bado akcijos, kaip protesto formos, paskirtis turinti būti plačiosios liaudies reikalams neabejingų žmonių sužadinimas, radikaliosios opozicijos jėgų sutelkimas.
Matyti, kad prie minėtosios akcijos dedasi skirtingų srovių atstovai, bet visi esantys kraštutinės opozicijos esamai valdžiai ir šalies politinei krypčiai pozicijose. Ne išimtis ir marksistai, suvokiantys dar Kompartijos manifeste išreikštą mintį, kad komunistai remia kiekvieną judėjimą, vienaip ar kitaip nukreiptą prieš esamą santvarką, kuri šiuo atveju ir yra giluminė visų problemų, tame tarpe ir teisinio nihilizmo, priežastis*.
Kokia dar galima demokratija ar teisinė valstybė liaudžiai, jei visa ekonominė struktūra, ant kurios stovi kasdienis mūsų visuomenės gyvenimas – iš pagrindų antidemokratinė? Iš tiesų jokia, nebent „demokratija“ laikytume veidmainišką sistemą, kurioje demokratiniai principai realiai galioja tiktai buržujams ir jų liokajams.
Visas ūkis – saujelės kapitalistų rankose. O ekonominis viešpatavimas galiausiai nulemia ir politinį, ir teisinį, ir netgi dvasinį viešpatavimą. Todėl kova už demokratiją ir žmogiškąsias mūsų teises anksčiau ar vėliau susiliesianti su kova dėl sisteminių pokyčių, nes ekonominė demokratija, kaip realioji politinės demokratijos prielaida, yra ne kas kita, kaip socializmas.
Tuo tarpu daug kas kritikuoja bado akcijos iniciatorius, esą jų veiksmai reiškiantys kapituliaciją, nusižeminimą prieš valdžią ar prieš kapitalistus. Arba tiesiog beprasmiško Sizifo darbo ir savęs marinimo. Tokiu pagrindu jie badautojus smerkia ir atsiriboja nuo jų veiksmų, vis dėlto nesuvokdami reikalo esmės.
Pats protesto, tiek bendros beteisiškumo padėties, tiek konkrečių atvejų ir nukentėjusių žmonių istorijų kėlimo aikštėn, faktas, yra teigiamas ir nusipelnantis visų dirbančiųjų, sąmoningųjų inteligentų, ir šiaip geros valios žmonių, palaikymo. Kokie šio protesto metodai ar niuansai, esamomis aplinkybėmis – antro ar netgi trečio plano klausimas. Esmė – išsakomų minčių svarbumas ir keliamų reikalavimų teisingumas. Ties šituo ir galima vienytis.
Kibirkštis