Nenuostabus Naujasis Pasaulis (3)

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/nenuostabus... 2017-06-19 13:03:05, skaitė 3137, komentavo 1

Šeštasis klasteris. Rusijos imperija (rusų technologinis klasteris)

Reikia pažymėti, kad situacijoje, kai Europa nevykdo ardomosios veiklos, būtent Rusija turi daugiausia šansų sukurti labiausiai subalansuotą technologinį klasterį su minimaliomis problemomis ir minimaliais nuostoliais.

Prie to prisidės tokie faktoriai. Rusija:

– visiškai (netgi su pertekliumi) apsirūpinusi energetiniais resursais. Naftos, anglies ir dujų turi pakankamai, kad klasteris būtų aprūpintas keliems dešimtmečiams į priekį.  Resursai išsidėstę nuosavoje žemyninėje teritorijoje su jau gatava pristatymo infrastruktūra ir perdirbimo pramone.

– turi pakankamai daug pigios energijos šaltinių, hidroelektrinių ir atominių jėgainių ir praktiškai nesirgo „žaliąja energetika“.

– turi pakankamą kiekį praktiškai visų gamtinių resursų, kurie būtini klasterio funkcionavimui.

– apsirūpinusi maisto produktais visose svarbiausiose pozicijose.

– sugeba aprūpinti žemės ūkį savomis trąšomis ir kitais būtinais reikmenimis.

– turi pakankamai daug gyventojų, pakankamai didelę vidaus rinką ir galimybę sujungti ją su aplinkinėmis teritorijomis.

– turi išsivysčiusią pramonę.

– neturi didelio parazituojančios klasės sluoksnio.

– neturi didelio žmonių, kurie nedirba iš principo, sluoksnio (išskyrus, galbūt, tik čigonus).

– neturi dirbančios parazitinės pramonės pertekliaus.

– globaliniame darbo pasidalinime Rusija yra sponsorė, vadinasi, klasterizavimosi atveju resursų ir energijos apimtis, kuria disponuos klasteris, bus žymiai didesnė.

– turi itin galingas ginkluotąsias pajėgas, kad apgintų savo resursus nuo godžių kaimynų.

Tokiu būdu, pasauliui suirus į klasterius, Rusija turi galimybę, įveikusi kelių mėnesių krizę ir pertvarkymus, pradėti aktyviai ir audringai vystytis. Kai nutrūks importas, atsiras didelė paklausa vietiniams gaminiams, pradedant drabužiais, baigiant ekskavatoriais.

Jeigu Dievas duos dar ir truputėlį smegenų Centrinio banko vadovams, kurie užtikrins reikalingo pinigų kiekio apyvartą ir vyriausybės nariams, kurie sugebės užtikrinti būtiniausių infrastruktūros projektų finansavimą, Rusijos užsisklendimas į nuosavą klasterį įvyktų sąlyginai neskausmingai. Sąlyginai –  jeigu užmerksime akis į tas problemas, su kuriomis susidurs visi kiti besikuriantys planetos klasteriai.

Tai tokia savotiška situacija vakuume. Tačiau vakuumo nebus. Bus aktyvus trukdymas kurti nuosavą klasterį. Štai pagrindinės problemos, su kuriomis gali susidurti Rusija:

– branduolinis ginklas patenka į rankas maniakams (Amerikos teritorijoje, povandeniniuose laivuose ar bazėse užsienyje), kuriems kils didelis noras pašaudyti į Rusiją. Net vienas visiškai sunaikintas stambus miestas taps neatitaisomais nuostoliais Rusijai.

– pagal analogiją su Kinija, europiečiai suras ir/arba sukurs visus separatistinius judėjimus, kokius tik įmanoma sugalvoti.

– penktoji kolona, liberastai gaus didžiulį finansavimą ir palaikymą.

– bus dedamos pastangos organizuoti karą: Rusija-Turkija, Rusija-Suomija, Rusija-Lenkija, Rusija-Iranas, Rusija-Japonija, Rusija-Kinija, Rusija-Vokietija. Bet kurį šį karą Rusija be vargo laimės, tačiau tuo metu, kol ji kariaus, lies kraują ir eikvos resursus, britai pardavinės savo resursus abiem kariaujančioms pusėms ir ims savo kontrolėn vis naujas kolonijas. Pasibaigus visiems karams, jeigu jie apskritai pasibaigs, Rusija bus nusilpusi, o britai labai netgi sustiprėję.

– galimas atviras karas tarp Europos klasterio (plius amerikiečių armija) ir Rusijos. Ir jis gali peraugti į branduolinį, kas sunaikins visą pasaulį.

– mūsų nuostabi vyriausybė, ir dar nuostabesni valdininkai patys sugeba viską sugriauti ne blogiau už atominį karą. Jeigu jie sugebėjo prisidirbti per palyginti nedidelę 2008 metų krizę, baisu ir spėlioti, kur jie nuves valstybę per išties rimtą krizę, kai visiškai žlugs užsienio prekyba.

– ir dar viena grėsmė, baisesnė už branduolinį karą. Iškart sulėks minia rytų europiečių (visi su didžiuliais šaukštais) ir pradės pasakoti, kaip smarkiai jie myli brolius rusus, vodkę, balalaiką ir meškas. Ir ko būtent jiems iš brolių reikia (dujos, nafta, ko nors užvalgyti), ir ką Rusija privalo jiems pastatyti (elektrinės, keliai, uostai). Na, ir, galiausiai, kaip visada nutinka su be galo dėkingais rytų Europos „broliais“ – kurlink po viso to rusai gali sau eiti…

Dėl to vienareikšmiškai teigti, kad Rusija turi džiugiai lėkti tiesiai į pasaulio klasterizaciją, aš nedrįsčiau.

Na, ir nereikia manyti, kad Rusijos klasteris – tai bus kažkas tokio futuristiško, Silicio slėnio ir Šanchajaus hibridas. Dėl pačių įvairiausių objektyvių priežasčių technologinio Rusijos klasterio išsivystymo lygis nusmuks esamo pasaulinio lygio atžvilgiu. Išsivystymas sieks galbūt kiek aukštesnį lygį, nei paveldėjome iš TSRS. Tai nėra blogai ir kitų klasterių fone galbūt atrodys netgi progresyviai. 2015 metų civilizacijos lygmenį šalis gali pasiekti per 10-15 sąlyginai neskausmingos klasterizacijos metų.

***

Susumuojame. Pasauliui nusiritus į klasterizaciją, per penkis proceso metus pasaulyje labiausiai tikėtini trys klasteriai – Britų, Kinų ir Rusijos. Jėgų santykį, klasterių išsivystymą ir tikslias sienas numatyti neįmanoma. Visa tai smarkiai priklausys nuo to, kaip būtent vyks pasaulio chaotizacijos procesas ir su kokiais nuostoliais įžengs į naują erą klasteriai.

Jeigu pasaulis gaus penkis palyginti ramius metus, prasidės procesai, kurie pakeis šalių šansus sukurti klasterius. Tendencijos bus maždaug tokios:

Amerikos imperija

Egzistuoja galimybė (artėjanti prie nulio), kad Trampui pasiseks sukurti Amerikoje griežtą fašistinį režimą, kurio ideologijos pagrindu taps religingumas, būtinybė industrializuoti šalį, būtinybė visiems dirbti ir bus vykdomas realus visų nenorinčių ar nesugebančių dirbti genocidas. Tokiu atveju Amerikos šansai išgyventi klasterizaciją bus labai dideli.

Kur kas labiau tikėtina, kad Trampui pavyks sukurti kelias dešimtis milijonų darbo vietų ir smarkiai sumažinti priklausomybę nuo parazitų ir kolonijinių mokesčių. Šiuo atveju Amerikai atsiras šiokių tokių šansų sėkmingai įveikti klasterizacijos etapą.

Visais kitais atvejais scenarijus Amerikai nepasikeis. Tiktai kolapsas, tiktai visiškas valstybės suirimas.

Anglosaksų imperija ir Ketvirtasis reichas

Procesai, vykstantys visose Europos šalyse, yra panašūs ir giliai destruktyvūs. Jeigu Europoje neatsiras nuosavas Trampas (tikimybė vėlgi artėja prie nulio), kuris užsiims reaindustrializacija ir parazitų utilizacija, Europos šansai sukurti savo klasterį mažės.

Kinijos imperija

Plėtojantis ir vystantis pramonei, ekonomikai, vidaus rinkai ir armijai, Kinijos šansai sėkmingai pergyventi klasterizaciją žymiai didės. Taip pat turėtų pagelbėti Trampas, mažindamas Kinijos priklausomybę nuo Amerikos rinkos.

Tekančios saulės imperija

Taip kaip Europoje, Japonijos šansai sukurti nuosavą klasterį sulig kiekvienais metais mažės. Bet užtat mažėjant šansams sukurti europietišką klasterį (destruktyvi įtaka pasauliui), auga šansai neskausmingai sukurti Kinijos klasterį, į kurį palyginti sėkmingai gali patekti Japonija.

Rusija

Turint galvoje nuolatinio, laipsniško nuosavos pramonės ir žemės ūkio plėtros tendenciją, Rusijos šansai  sukurti klasterį tik didės. Jeigu nebus europietiško klasterio, rusiškam klasteriui atiteks didžioji dalis Europos teritorijos ir kolonijų. Tuo pat metu iškils tiesioginio karinio susidūrimo su Kinijos klasteriu grėsmė (vilties teikia branduolinio abipusio susinaikinimo baimė).

Tokiu būdu, pasauliui nusiritus į klasterizaciją, per pirmuosius 5-10 metų labiausiai tikėtinas 2 klasterių susiformavimas – milžiniškas Kinijos ir palyginti nedidelis rusiškas (europietiškas). Suprantama, kad 5 metų riba yra sąlygiška, galbūt rimta Europos degradacija prasidės po 4 metų, o gal ir po 8. žiūrint kaip sėkmingai tie kvaileliai darbuosis susinaikindami.

Remiantis tuo, kas buvo pasakyta:

Pirmoji išvada. Dabar egzistuojančios valstybės ir elitai nesiruošia klasterizacijai, nesistengia paspartinti šio proceso, jiems nėra jokios prasmės griauti dolerio dominavimo sistemą, akcijų piramidę, pereiti prie juanio ir daryti kitų staigių ekonominių bei politinių judesių, kurie gali nuridenti pasaulį į klasterizaciją. Atskiros šalys gali kiek lenda įsivaizduoti, kad jas skriaudžia, išnaudoja, tačiau klasterizacija – nepalyginamai baisesnė alternatyva visoms šiandieninėms bėdoms.

Antroji išvada. Amerikos valstybė ir Amerikos elitai nieko nedaro, kad pasiruoštų gyvenimui po klasterizacijos. Esu tikras, kad amerikiečių ekspertai puikiausiai supranta, jog joks gyvenimas Amerikai po klasterizacijos nenusimato ir, atitinkamai, ruoštis beprasmiška. Visi Amerikos veiksmai nukreipti arba užkirsti kelią klasterizacijai, arba pamėginti pakeisti situaciją Amerikoje (Trampo veikla), kad šalis gautų bent minimalų šansą įveikti klasterizacijos etapą.

Trečioji išvada. Pasaulio šalys ruošiasi klasterizacijai tik savo „žemyninėje“ teritorijoje. T.y. teritorijoje, kurią jos gali garantuotai kontroliuoti iškilus krizei. Pasirengimas pasireiškia kaip atsargų kaupimas, armijos stiprinimas, priklausomybių nuo kitų galimų klasterių mažinimas (resursai, maistas). Vienintelė išimtis – savo karinės veiklos užsienyje stiprinimas kritiškai svarbiuose potencialių klasterių taškuose.

Ketvirtoji išvada. Pasaulio šalys nesiruošia klasterizacijai pirkdamos žaliavų šaltinius užsienyje ar pasirašydamos ekonominius arba karinius-politinius susitarimus. Tokia veikla visiškai beprasmiška. Visų šių sutarčių vertė taps lygi popieriaus, ant kurio jos pasirašytos, vertei, kai tik pasaulis nugarmės į klasterizaciją. Reikšmę turės tik klasterio sugebėjimas karine jėga ar bauginimais ją panaudoti užtikrinti savų resursų saugumą.