Rusijos problemos – tai mūsų bendros problemos

Autorius: Megan Makardle Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/rusi... 2015-01-23 09:13:33, skaitė 4389, komentavo 1

Kipras turintis branduolines bombas“. Taip ar kažkaip panašiai, kažkas pokalbio metu – pavadino šiandien ryte Rusiją. Iš tiesų, šis sulyginimas ne visiškai teisingas. Rusija – didelė šalis, turinti daug gamtinių resursų, o ne rami bankų įlanka mažučiame pusiasalyje. Tačiau už viso to slepiasi reali baimė – kad pasaulio laukia didelė finansų krizė šalyje, kuri linkusi spręsti vidines problemas, atsipjaudama gabalėlius nuo kaimynų.

Rublis krenta dėl priežasčių susijusių su naftos kainų kritimu. Tačiau Rusijos problemos nesusiveda vien į tai, ir kurso kritimas tęsis, net jei nafta truputį stabilizuos savo pozicijas. Kaip aiškina mūsų žurnalistas Leonidas Beršidskis (Leonid Bershidsky), šiuo metu rinkos nerimauja ne vien dėl naftos kainų, bet ir dėl aiškiai priimto rusų Centrinio banko sprendimo gelbėti vieną iš naftos kompanijų, spausdinant pinigus:

Technokratai iš Centrinio banko prisibijo, jog vyriausybė privers juos spausdinti rublius tiesioginiam pramonės finansavimui – ir pirmoje eilėje KPK (karinį pramoninį kompleksą) ir Putino draugų valdomas valstybines kompanijas. Aiškus Centrinio banko dalyvavimas „Rosneft“ istorijoje reiškia, jog spaudimas tikrai yra ir bankas jam pasiduoda. Jei lėšos bus teikiamos korporacijoms ypatingomis sąlygomis, kaip buvo su „Rosneft“, šie sandoriai destabilizuos valiutą ir didins paniką rinkose, nežiūrint į bet kokias Centrinio banko pastangas. Priedo, pagalba suteikta „Rosneft“ leidža rinkoms aiškiai suprasti, kad vieni žaidėjai yra lygesni už kitus. Tai garantuotai padidins nepasitikėjimą ir pasius rublį į spekuliatyvų kritimą, nepriklausomai nuo to, kokia bus naftos kaina“.

Centrinis bankas bando užtušuoti efektą, pakėlęs procentinį punktą iki 17%. Tas nepadėjo – rublis toliau krenta. Tokia pasekmė reiškia negerus dalykus: jog CB nepakankamai stiprus, kad atsilaikytų prieš prezidentą Vladimirą Putiną, jog Putinas pakankamai prarado viltį, kad spausdins pinigus „Rosneft“ problemų sprendimui, kad greitai mūsų gali laukti kapitalo kontrolė (todėl oligarchai ir prekybininkai išveda kapitalus iš šalies), kad finansinė situacija tampa nekontroliuojama.

Jei jums dar nebaisu, turėkite omenyje, kad Rusija – ne vienintelė šalis, kuriai gresia sunkumai. Artimuosiuose Rytuose yra nemažai valstybių, kurioms reikalinga brangi nafta apsaugoti savo ekonomikoms. Paimkime pavyzdžiui Iraką. Prieš tris metus aš rašiau:

„Kaip bebūtų, naftos gavyba tęsiasi, ir aukštos kainos padeda vyriausybei susitvarkyti su sunkumais. Anot Franko Giunterio (Frank Gunter), kad duoti darbo visam augančiam jaunimui, ekonomika turi sukurti maždaug po 250 tūkstančių darbo vietų į metus. „Geri metai, – aiškina jis, – tai metai, kai naftos kainos yra pakankamai aukštos, ir vyriausybė to dėka gali sukurti reikalingas 250 tūkstančių darbo vietų“. Bet ką gi daryti blogais metais? Sakykime, 2006-aisiais buvo blogi metai – ir tas privedė prie eksploatacinių išlaidų bei investicijų sumažėjimo. „Tarnautojai ateidavo į darbą ir sėdėjo tamsoje, todėl, kad nebuvo pinigų lemputėms… Tačiau nieko neatleido ir niekam nenurėžė pensijų“.

 

Pusė darbo jėgos resursų tiesiogiai ar netiesiogiai dirba nacionalinei vyriausybei, dar apie 20% – sėdi be darbo. „Irakiečiai tikru darbu vadina tik darbą valstybei, – aiškina Giunteris. – Jis geriau apmokamas, su soc.paketu, iš jo tavęs negalima atleisti, ir papildomai – darbo intensyvumas valdiškame sektoriuje mažesnis, nei privačiame“. Giunterio vertinimu, jei naftos kaina nukris žemiau 40 dolerių už barelį, vyriausybei atsiras rimtų problemų – jai tiesiog nebebus iš ko mokėti atlyginimus ir pensijas, net neįskaitant būtinybės vykdyti valstybines paslaugas“.

Tada naftos barelis kainavo 110 dolerių, dabar – 55 dolerius. Kaip man pasakė verslininkas užsiimantis obligacijų rinka: „Naftos kaina krenta ir rinka daro išvadą, jog paklausa turi būti maža. Tie, kurie užsiima žaliavomis, stebi akcijas, mato, jog naftos kaina nukrito… Aha, turbūt paklausa maža. Ir taip toliau ratu“.

„Jei išpardavimas ir toliau vyks tokiais tempais, – ironiškai pastebi mano pašnekovas – sausio viduryje nafta bus nemokama“.

Toli už Artimųjų Rytų ribų, gilioje ekonominėje krizėje jau seniai tūno Venesuela. Hugo Čaveso (Hugo Chavez) režimas eikvojo valstybinės naftos kompanijos lėšas socialinėms išlaidoms vietoje investicijų į gamybą. Ko pasekoje gavyba traukėsi. Kol kainos augo, ši schema veikė, bet dabar jos greitai krenta, o kartu su jomis griūva ir Venesuelos ekonomika bei politinis stabilumas.

Pereitą savaitę aš rašiau, jog visa tai gali turėti rimtas geopolitines pasekmes (pereitą kartą, kai naftos kainos taip išaugo ir po to nukrito – žlugo Tarybų Sąjunga). Šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje tai taip pat reiškia finansinės krizės riziką. Problemos Rusijoje ir kitose turtingose nafta šalyse randa atgarsį likusiame pasaulyje dėka glaudžiai persipynusių finansinių ir prekybinių saitų. Kinija pažeidžiama, eurozona laikosi su vargu, ir nors JAV atrodo lyg ir ėmė augti, jei susiūbuos visas pasaulis, Jungtinėms Valstijoms tas irgi atsilieps.

Beršidskis daro prielaidą, jog Rusija pilnai gali įvesti kapitalo kontrolę, tačiau CB vadovas neigia tokių žingsnių aptarimą. Bet kuriuo atveju, kokių priemonių besiimtų Rusija, tikėsimės, kad jos suveiks. Antraip, likusiems iš mūsų reikėtų prisipildyti baką pingančiu benzinu ir pasiruošti sudėtingai kelionei.

“Bloomberg“, JAV