Ploninant kelius išvogti milijonai, bet atlyginimų vis tiek neišmoka
Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/... 2017-05-30 15:26:50, skaitė 3129, komentavo 1
Tokios yra naujienos mūsų Marijos žemelėje – gegužės 25 d. pasklido žinia apie itin pelningą kelių statybos kompanijų aferą: Lietuvos kelių tiesimo normatyvai numato leistiną kelio dangos storio nuokrypio ribą, o šia nuolaida, matyti, per pastaruosius metus buvo pasinaudota 80% kelių tiesimo atvejų. „Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 cm pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų“ (Delfi).
2012–2016 m. laikotarpiu už 1,14 mlrd. eurų įrengti 1807 km kelio. Atsižvelgdami į aukščiau duotus duomenis galime apskaičiuoti, kad normatyvus neatitikusio kelio ilgis – 1445,6 km. O jei už 1,000098 km tokio kelio atkarpą galima gauti 57070 eurų pelno, tuomet bendra nutiestųjų kelių suma leido kelių kompanijų šefams sau pasigrobti net 82 mln. 492 tūkst. 370 eurus ir 75 centus!
Skaičiai kalba patys už save – išvogti ne šimtai ir ne tūkstančiai, bet netgi dešimtys milijonų. Ir viskas – į saujelės „elitinių“ biznierių bei juos aptarnaujančių tranų–biurokratų kišenes. Kol praktiškai 30% gyventojų randasi ties skurdo riba ar net žemiau jos (Delfi) – valdančioji klasė su savo liokajais toliau kraunasi turtus paprastos liaudies sąskaita.
Kaip į tai reaguoja vadinamųjų „valstiečių“ valdžia?
Tuščiais svaičiojimais – apie jokią baudžiamąją atsakomybę net nekalbama, tiktai, girdi, „atkreiptas dėmesys“ į šią problemą, normatyvai pakeisti, sumažinus leistiną nuokrypį iki 3,4 cm – ir problemų nebebus. Tokia yra automobilių kelių direkcijos vadovo, E. Skrodenio ir dabartinio susisiekimo ministro, aktyvaus „LEO LT“ aferos dalyvio (2009–2010 buvusio LEO LT valdybos nario), R. Masiulio, pozicija.
Kaip pripažįsta pats oficiozinis „Delfis“, yla iš maišo išlindo, bet kaltųjų nėra ir, panašu, niekam baudžiamoji atsakomybė už daugiamilijoninį plėšimą net negresia.
Tuo tarpu viena pagrindinių Lietuvos kelių tiesimo įmonių, „Automagistralė“, iki šiolei savo darbininkams neišmoka po 4000 eurų vertės darbo užmokesčio; iš gausių kelininkų gretų, vos 19 drįso pasipriešinti savininkų savivalei, o iš jų dar 6 leidosi „nugesinami“ – tokios dar balandžio mėn. žinios (Kauno diena).
Taip išeina, kad, net prisivogus milijonus eurų tiesiant antrarūšius kelius, visgi „neužtenka“ pinigų sumokėti tuos pačius kelius tiesiantiems darbininkams žadėtojo darbo užmokesčio. Ir visi tyli! – tokia ta mūsų Lietuva, „prakeikto lietuviško nuolankumo“ persunkta Marijos žemelė.
Čia nepamaišytų atsiminti, ką prieš 150 metų išėjusiame pirmajame „Kapitalo“ tome rašė K. Marksas:
„Kapitalas bijo pelno nebuvimo ar labai mažo pelno, kaip kad gamta bijo tuštumos. Bet jei yra atitinkamas pelnas, kapitalas darosi drąsus. Užtikrinkite 10 procentų, ir kapitalas sutinka būti visaip panaudojamas; esant 20 procentų, jis darosi judrus; esant 50 procentų, jis stačiai pasiryžęs nusisukti sau sprandą; esant 100 procentų, jis sutrypia po kojomis visus žmonių įstatymus; esant 300 procentų, nėra tokio nusikaltimo, kurio jis nerizikuotų padaryti, nors ir grėstų kartuvės“ (K. Marksas. Kapitalas. V., 1958. T. 1, p. 679).
Kapitalo nusikaltimai – tai yra būtinas ir neišvengiamas kapitalistinės santvarkos, kurioje beveik 30 metų gyvename, padarinys. Savo rankose turėdami valstybę, kaip nuolankią tarnaitę, kapitalistai turi geriausią įmanomą „stogą“. O kuomet liaudis pasyvi, nematyti nei kovingesnių profsąjungų, nei bruzdėjimų dėl elementariausio teisingumo, apie šių nusikaltimų persekiojimą negali būti nei kalbos.
Jam būtinai reikalingas Lietuvoje kone egzotika tapęs masių sąmoningumas, veiklumas, kovingumas. Kai matysime tokio pakilimo užuomazgas, galėsime kažko tikėtis – bet savaime šito nebus. Prisidėti privalome kiekvienas – netylėdami ir drąsiai, principingai kalbėdami tiesą darbovietėse, valstybinėse ir mokslo įstaigose, tiek tarp šeimos narių, tiek draugų ir pažįstamų. Iš tokių mažučių kibirkštėlių gali įsižiebti būsimos kovos liepsna. Dėl jos ir dirbkime.