Neverta laukti ekonominio bumo dėl žemų naftos kainų

Autorius: Leonidas Beršidskis Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/neve... 2015-01-18 12:54:49, skaitė 4502, komentavo 1

Tai ne visi gerai. | Foto: Andref Burton / Getty Images

Pigi nafta diversifikuotai ekonomikai — tai lazda, kurios viename gale – investicijų į naftos-dujų sektorių mažėjimas, kas priveda prie darbo vietų skaičiaus mažėjimo ir neigiamai įtakoja į vertybinių popierių rinką. Iš kitos pusės, vartotojai ir kompanijos, dideliais kiekiais vartojantys angliavandenilius, pastebi savo išlaidų sumažėjimą. JAV ir Europoje šių dviejų reiškinių pasekmės, matomai, kompensuoja viena kitą – kaip tai vyko pastaruoju metu.

Paskutiniais mėnesiais pastebimas visuotinis optimizmas ryšium su rezultatais susijusiais su naftos kainų mažėjimu. Endriu Kanningemo (Andrew Cunningham) iš Capital Economics vertinimu, naftos kainoms krentant 10 dolerių, 0,5% pasaulinio BVP pereina nuo naftos gamintojų jos vartotojams, kurie yra amerikietiškos ir europietiškos ekonomikų pagrindas. O mažmeninės brokerių kompanijos Charles Schwab pagrindinis strategas Lizz Enn Sonders (Liz Ann Sonders) pažymėjo lapkričio mėn, kad vartojimo išlaidoms tenka 68% JAV BVP, tuo metu, kai kapitalo įdėjimai į naftos-dujų sektorių siekia – viso apie 1%.

Tai yra, gaunasi, jog Vakarų ekonomikoms viskas susidėlioja visai neblogai, turint omenyje, kad Saudo Arabija ir kiti naftos gamintojai moka už savo siekį išstumti iš rinkos amerikiečių skalūnų naftos gamintojus, taip? Ne, ne taip. Prie tokios išvados palaipsniui prieina ekonomistai analizuojantys istorinius duomenis ir įtaką, kurią žemos naftos kainos daro įvairioms pramonėms šakoms.

Briuselio ekspertinio-analitinio centro Bruegel ekonomistas Georg Cachman (Georg Zachmann) išanalizavo duomenis susijusius su naftos kainomis ir pokyčiais BVP nuo 1962 iki 2014 metų periodu ir pateikė išankstinį vertinimą. Kaip naftos kainų mažėjimo pasekmė, BVP augimas ES šalyse sudarys 0,3%, o ekonominis augimas JAV padidės 0,2%. Ekonominė analizė parodė, jog negatyvios pasekmės augant naftos kainoms gerokai labiau juntamos, nei teigiamos pasekmės esant atitinkamam naftos kainų mažėjimui.

Ataskaitoje šiandien paskelbtoje reitingo agentūros Mody’s, siūlomas analitinis paveikslas, iš kurio tampa aišku, kodėl Vakarų ekonomikoms nesigaus išgauti naudos iš žemų naftos kainų 2015-aisiais. Viena iš priežasčių yra tame, kad naftos sektorius, o taip pat vartotojai regionuose, priklausomuose nuo naftos sektoriaus, pavyzdžiui Techase ir Vakarų Dakotoje – tai ne vienintelė sfera, kurią įtakos naftos kainų kritimas.

Naftos atpigimas iššauks paskui save plieninių vamzdžių ir statybinių medžiagų, skirtų skalūnų naftos gavybai, gamybos mažėjimą, o taip pat neigiamai atsilieps įmonėms besispecializuojančioms atsinaujinančių energijos šaltinių srityje – jos išstumiamos iš rinkos, kaip pigesnių angliavandenių resursų atsiradimo pasekmė. Pačią didžiausią naudą nuo naftos kainų sumažėjimo gaus oro susisiekimo kompanijos, transporto kompanijos ir fasuotų maisto produktų gamintojai – tačiau net visos kartu jos nesugebės tokiu lygmeniu įtakoti ekonomikos, kad būtų galima kalbėti apie žymų ir stabilų augimą.

Situacija, atrodytų, palanki toms atšakoms, kurios turi gauti naudą, tačiau, Mody’s vertinimu, daugumoje šių atšakų pelno augimas bus nežymus. Pavyzdžiui, laukiama, jog šiais metais dėl pirkėjų perkamosios galios augimo JAV, mažmeninių pardavimų apimčių augimas padidės tik 4-5% lyginant su 3-4% buvusiais 2014-aisiais. Kaip rašoma Mody’s ataskaitoje, „mes nemanome, jog vartojimo išlaidų padidėjimas bus kažkuriuo lygmeniu proporcingas benzino kainų sumažėjimui. Europoje mažmeniniai tinklai apskritai gali negauti papildomų pelnų dėl aukštų mokesčių kurui regione“.

Visumoje, Mody’s vertinimu, JAV atsidurs kiek geresnėje situacijoje, nei Europa – pagrindinai dėl europietiškosios mokesčių sistemos ir normatyvinio-teisinio reguliavimo ypatybių. Tačiau tuo pat metu, Europoje, skirtingai nei Jungtinėse Valstijose, nėra skalūnų bumo, atitinkamai, ir jos ekonominiai nuostoliai bus mažesni.

Tokiu atveju, šalims su išvystyta ekonomika suminis naftos kainų mažėjimo efektas bus beveik lygus nuliui – tai tas pats, kas perstatyti baldus bute. Kaip mano Cachmanas, gamyba ir investavimas pereis „iš atšakų, naudojančių energiją tausojančias technologijas, į atšakas, pagrindinai priklausomas nuo naftos produktų panaudojimo“, iš naftos sektoriaus – į likusias pramonės atšakas. „Tačiau bendras efektas gali pasirodyti mažiau juntamu lyginant su rezultatais, stebimais atskirose atšakose, su tuo, ką rodo istorinė patirtis, ir su tuo, apie ką trimituoja kai kurios MIP“.

O kaip dėl tų didžiulių sumų – pagal Cachmano vertinimą, apie trilijoną dolerių – kurios šiais metais pereis iš šalių-eksportuotojų, į šalis importuojančias naftą? Didžioji šių pinigų dalis į JAV ir Europą nepateks. Aukso lietus lis Azijoje, ir kartu su šia netikėta sėkme jai atsiras perspektyva pasinaudoti jais su didžiausia nauda sau.

JAV užduotys visiškai kitokios – joms geriau pasirūpinti tuo, kad žemos naftos kainos nepadarytų nepataisomos žalos skalūnų dujų gavybos atšakai. Jei tas įvyks, o angliavandenilių kainos pradės kilti, tai kitas ekonomikos atšakas užgrius krizė, nesulyginama su tuo kukliu ekonominiu augimu, kurį prognozavo specialistai šiems metams, ir priemonių nugalėti šiai krizei nebus. Kol kas skalūnų naftos gavyba vyksta. Antrą sausio savaitę skalūnų naftos gamintojai vėl padidino išgavimą iki 9,19 milijonų barelių į dieną, bet ne faktas, kad jie sugebės ilgiau išsilaikyti esant dabartinėms kainoms – šiandien Brent markės naftos kaina sudaro 48 dolerius už barelį.

Don’t Expect a Boom From Cheap Oil