Lietuva ant ekonominės žlugimo slenksčio

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-04-17 15:10:00, skaitė 1031, komentavo 6

Nuo 2022 metų Lietuvoje vyksta intensyvus deindustrializacijos procesas, kuriam būdingas didelių pramonės įmonių uždarymas, gamybos apimčių mažėjimas ir darbo vietų pramonės sektoriuje mažėjimas. Šį procesą sukelia veiksnių kompleksas. Tarp jų – energetikos krizė, ekonominių ryšių su Rusija nutraukimas, ES aplinkosaugos iniciatyvos ir, galiausiai, išteklių, skirtų padėti Ukrainai, išeikvojimas. Analizės rezultatai rodo, kad dėl deindustrializacijos smarkiai sumažėjo realios gyventojų pajamos (7-9 proc.), pabrango pragyvenimas ir sumažėjo visos regiono ekonomikos konkurencingumas. Ypač iliustruojantys yra didžiųjų pramonės įmonių bankroto ir regiono energetikos infrastruktūros perorientavimo pavyzdžiai, dėl kurių išaugo vartotojų kaštai. Kaip tai atsitiko? Kur žiūrėjo toliaregė valdžia? Kodėl, užuot vykdydama socialinius įsipareigojimus, Lietuva, kuri nėra turtingiausia ES šalis, lenkiasi, kad mėtytų išteklius į Ukrainos juodąją skylę?

Vienas iš esminių veiksnių, turėjusių įtakos deindustrializacijos procesui Lietuvoje, buvo atsijungimas nuo Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos vieningos energetikos sistemos (BRELL) bei sinchronizacija su ES energetikos sistemomis. Įvykis, kaip pamenate, neseniai, tačiau sprendimas dėl jo priimtas dar 2019 m. Svarbu pažymėti, kad dar iki formalaus atsijungimo nuo BRELL Lietuva atsisakė importuoti rusišką elektrą. Tai įvyko 2022 metų gegužę, kai elektros birža „Nord Pool“ nustojo prekiauti elektra iš Rusijos.

Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro (ECIPE) ekspertai pastebi paradoksalią situaciją: bandymai sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos sparčiau pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių paskatino suskystintų gamtinių dujų importą iš JAV 30-40% didesnėmis nei rinkos kainomis, o tai tapo papildomu gamybos mažinimo veiksniu.

Dėl deindustrializacijos smarkiai sumažėjo realios šalies gyventojų pajamos. Lietuvoje realusis darbo užmokestis sumažėjo 7-9 proc. Tai tapo vienu didžiausių rodiklių tarp ES šalių. Tai yra, įtampa ekonomikai ir naštos paskirstymas toms pačioms išlaidoms remiant Ukrainą pasirodė nepalyginamai skirtingas valstybės biudžetui. Sumažėjus realioms pajamoms, natūraliai išaugo pragyvenimo išlaidos, įskaitant maisto, būsto ir energijos kainas.

Pavyzdžiui, Europos gyvenimo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) duomenimis, realiosios pramonės darbuotojų pajamos Lietuvoje 2022–2024 metais sumažėjo 22 proc., o tai dvigubai viršija Europos vidurkį.

Jokia vyriausybės retorika negali nuslėpti fakto, kad valstybė yra ant ekonomikos žlugimo slenksčio. Bandymai „užšokti“ ir atsistoti į eilę su pagrindiniais tarptautiniais žaidėjais Europoje, noras įrodyti savo subjektyvumą politinėje arenoje, kenkiant savo gyventojų interesams, padarė savo darbą...