Tai kas gi pasirūpino, kad atsirastų NT mokestis, bei kas kaltas dėl to, kad jis yra toks kaip dabar? Raimondas Šimaitis
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2025-04-16 15:22:00, skaitė 962, komentavo 6
Spaudai ir portalams!
Tai kas gi pasirūpino, kad atsirastų NT mokestis, bei kas kaltas dėl to, kad jis yra toks kaip dabar.
1. 2005 m. (Įstatymo priėmimas, įsigaliojo 2006 m.)
2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (Nr. X-233), kuris įsigaliojo nuo 2006 m. sausio 1 d. Šis įstatymas nustatė NTM tvarką, taikomą juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, tačiau pastariesiems mokestis buvo taikomas tik komercinės paskirties turtui (pvz., pastatams, naudojamiems ekonominei veiklai). Gyvenamosios paskirties turtas fiziniams asmenims nebuvo apmokestinamas.
Valdančioji koalicija:
Koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), Naujoji sąjunga (socialliberalai, NS) ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS).
Premjeras: Algirdas Brazauskas (LSDP).
Finansų ministras: Algirdas Butkevičius (LSDP).
Įstatymas buvo priimtas siekiant modernizuoti mokesčių sistemą ir pakeisti 1994 m. įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Finansų ministerija, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, parengė projektą, orientuotą į verslo sektorių, todėl poveikis gyventojams buvo minimalus.
Kas pasirūpino:
LSDP, ypač Algirdas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius, inicijavo pradinį NTM įstatymą, nustatydami jo pagrindą juridiniams asmenims.
2. 2011 m. (Pakeitimas, įsigaliojo 2012 m.)
2011 m. gruodžio 1 d. priimtas įstatymo pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2012 m. sausio 1 d. Jis įvedė NTM fiziniams asmenims už gyvenamosios paskirties turtą, kurio mokestinė vertė viršijo 1 mln. litų (apie 290 000 Eur). Tai buvo pirmasis žingsnis apmokestinant prabangų gyvenamąjį turtą.
Valdančioji koalicija:
Koaliciją sudarė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis (LRLS) ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).
Premjeras: Andrius Kubilius (TS-LKD).
Finansų ministrė: Ingrida Šimonytė (TS-LKD).
Kontekstas ir atsakomybė:
Pakeitimas buvo atsakas į 2008–2009 m. ekonominę krizę, siekiant padidinti biudžeto pajamas ir įvesti socialinį teisingumą apmokestinant turtingesnių gyventojų turtą. Finansų ministerija, vadovaujama Ingridos Šimonytės, aktyviai palaikė projektą. Aukšta 1 mln. litų riba lėmė, kad mokestis paveikė tik nedidelę gyventojų dalį.
Kas pasirūpino:
TS-LKD, ypač Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė, inicijavo gyvenamojo turto apmokestinimą fiziniams asmenims.
3. 2014 m. (Pakeitimas, įsigaliojo 2015 m.)
2014 m. birželio 26 d. priimtas įstatymo pakeitimas (Nr. XII-1007), įsigaliojęs nuo 2015 m. sausio 1 d. Neapmokestinamoji riba sumažinta nuo 1 mln. litų (apie 290 000 Eur) iki 220 000 Eur, o mokesčio tarifas sumažintas nuo 1 % iki 0,5 % už turtą, viršijantį ribą.
Valdančioji koalicija:
Koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Premjeras: Algirdas Butkevičius (LSDP).
Finansų ministras: Rimantas Šadžius (LSDP).
Kontekstas ir atsakomybė:
Pakeitimas buvo motyvuotas poreikiu plėsti mokesčių bazę ir didinti biudžeto pajamas. Finansų ministerija, vadovaujama Rimanto Šadžiaus, parengė projektą, tačiau 220 000 Eur riba vis dar buvo aukšta, todėl mokestis paveikė tik nedidelę gyventojų dalį. Pakeitimas sulaukė kritikos kaip nepakankamai ambicingas.
Kas pasirūpino:
LSDP, ypač Algirdas Butkevičius ir Rimantas Šadžius, inicijavo ribos sumažinimą, pradėdami mokesčių bazės plėtrą.
4. 2019 m. (Pakeitimas, įsigaliojo 2020 m.)
2019 m. gruodžio 12 d. priimtas įstatymo pakeitimas (Nr. XIII-2653), įsigaliojęs nuo 2020 m. sausio 1 d. Neapmokestinamoji riba sumažinta nuo 220 000 Eur iki 150 000 Eur (200 000 Eur šeimoms su trimis ar daugiau vaikų ar vaiku su negalia). Taip pat įvesti progresiniai mokesčio tarifai:
0,5 % už turto vertę tarp 150 000 ir 300 000 Eur;
1 % už turto vertę tarp 300 000 ir 500 000 Eur;
2 % už turto vertę, viršijančią 500 000 Eur.
Valdančioji koalicija:
Koaliciją sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), palaikoma Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Premjeras: Saulius Skvernelis (nepartinis, remiamas LVŽS).
Finansų ministras: Vilius Šapoka (nepartinis, remiamas LVŽS).
Kontekstas ir atsakomybė:
Šis pakeitimas buvo platesnės mokesčių reformos dalis, siekiant socialinio teisingumo ir biudžeto pajamų didinimo. Sumažinta 150 000 Eur riba padarė mokestį aktualų platesnei gyventojų grupei, o progresiniai tarifai labiau apmokestino brangesnį turtą. Finansų ministerija, vadovaujama Viliaus Šapokos, parengė ir pateikė projektą, argumentuodama, kad mažesnė riba užtikrins teisingesnį mokesčių paskirstymą.
Toliau galit neskaityti, beletristika :)
Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje smarkiai išaugo, ypač didmiesčiuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Dėl to vis daugiau gyventojų turto vertė viršija 150 000 Eur ribą, todėl jie patenka į NTM mokėtojų gretas. Pavyzdžiui, vidutinės klasės butai ar namai, anksčiau nepatenkantys į apmokestinimo ribą, dabar dažnai viršija šią sumą, ypač po NT rinkos kainų šuolio 2020–2023 m. Tai sukėlė gyventojų nuogąstavimų, kad mokestis, iš pradžių skirtas „prabangiam“ turtui, tapo aktualus ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Kieno atsakomybė?
Pagrindiniai atsakingi: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vadovaujama Sauliaus Skvernelio, ir Finansų ministerija, vadovaujama Viliaus Šapokos, buvo pagrindiniai šio pakeitimo iniciatoriai. Jie sąmoningai pasirinko 150 000 Eur ribą, siekdami plėsti mokesčių bazę ir įtraukti daugiau gyventojų, turinčių vertingesnį turtą, į mokesčių mokėtojų ratą. Vilius Šapoka viešai gynė šį sprendimą, teigdamas, kad jis atitinka socialinio teisingumo principus ir padeda subalansuoti biudžetą.
LVŽS koalicija, įskaitant LSDDP ir LLRA-KŠS, palaikė reformą kaip dalį savo rinkimų programos, orientuotos į mokesčių progresyvumo didinimą. Seimo diskusijose (2019 m.) LVŽS lyderiai, tokie kaip Ramūnas Karbauskis, akcentavo, kad mažesnė riba leis apmokestinti ne tik turtingiausius, bet ir tuos, kurių turtas laikomas „virš vidutinio“.
Sprendimas sumažinti ribą buvo paremtas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rekomendacijomis, kurios nurodė, kad ankstesnė 220 000 Eur riba generavo nepakankamas pajamas. Tačiau kritikai, įskaitant opozicines partijas (pvz., TS-LKD tuo metu), teigė, kad 150 000 Eur riba ilgainiui taps našta vidutinei klasei, ypač augant NT kainoms.
Ilgalaikės pasekmės: 2019 m. sprendimas neatrodė itin reikšmingas, nes NT kainos buvo žemesnės, tačiau kainų šuolis po 2020 m. (pvz., Vilniuje butų kainos išaugo apie 50–90 % 2020–2023 m.) lėmė, kad mokestis tapo aktualus ne tik turtingiesiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, turintiems būstą didmiesčiuose. Ši situacija sukėlė viešą nepasitenkinimą, nes gyventojai jaučia, kad mokestis neatitinka jų pajamų lygio.
Kas pasirūpino:
LVŽS, ypač Saulius Skvernelis, Vilius Šapoka ir Ramūnas Karbauskis, inicijavo 150 000 Eur ribos nustatymą, tiesiogiai atsakydami už dabartinę mokesčio taikymo apimtį.
Pagrindiniai „kaltininkai“ dėl NTM atsiradimo:
LSDP (2005 m.): už pradinį įstatymą.
TS-LKD (2011 m.): už gyvenamojo turto apmokestinimo pradžią.
Kas „kaltas“ dėl dabartinės NTM formos ir 150 000 Eur ribos?
Dabartinė NTM forma, galiojanti po 2019 m. pakeitimo (Nr. XIII-2653), apima 150 000 Eur neapmokestinamąją ribą ir progresinius tarifus (0,5 %, 1 %, 2 %). Atsakingos politinės jėgos:
Pagrindiniai (2019 m.): Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vadovaujama Sauliaus Skvernelio, ir Finansų ministerija, vadovaujama Viliaus Šapokos, yra tiesiogiai atsakingi už 150 000 Eur ribos nustatymą. Šis sprendimas, palaikytas LVŽS lyderių, tokių kaip Ramūnas Karbauskis, ir koalicijos partnerių (LSDDP, LLRA-KŠS), buvo priimtas siekiant plėsti mokesčių bazę ir įtraukti daugiau gyventojų į mokesčių mokėtojų ratą. Sprendimas atspindėjo jų tikslą didinti mokesčių progresyvumą, tačiau neįvertino ilgalaikio NT kainų augimo poveikio, dėl kurio mokestis tapo našta platesnei gyventojų grupei.
Antraeiliai (2011, 2014 m.):
TS-LKD (2011 m., Andrius Kubilius, Ingrida Šimonytė): padėjo pagrindą fizinių asmenų turto apmokestinimui, įvesdami 1 mln. litų ribą, kuri buvo pradinė riba.
LSDP (2014 m., Algirdas Butkevičius, Rimantas Šadžius): sumažino ribą iki 220 000 Eur, pradėdami mokesčių bazės plėtrą ir taip priartindami sistemą prie dabartinės formos.
LVŽS sprendimas neįtraukė mechanizmo, kuris automatiškai koreguotų ribą pagal NT rinkos kainas, todėl dabartinė situacija yra tiesioginė jų reformos pasekmė.
2005 m.: LSDP (Algirdas Brazauskas, Algirdas Butkevičius) įvedė mokestį, orientuotą į juridinius asmenis.
2011 m.: TS-LKD (Andrius Kubilius, Ingrida Šimonytė) pradėjo prabangaus gyvenamojo turto apmokestinimą.
2014 m.: LSDP (Algirdas Butkevičius, Rimantas Šadžius) sumažino ribą iki 220 000 Eur.
2019 m.: LVŽS (Saulius Skvernelis, Vilius Šapoka, Ramūnas Karbauskis) nustatė 150 000 Eur ribą ir progresinius tarifus, dėl kurių dabar, pabrangus NT, mokestį moka vis daugiau gyventojų.
Dabartinė NTM forma, ypač 150 000 Eur riba, yra tiesioginis LVŽS 2019 m. reformos rezultatas, vadovaujant Sauliui Skverneliui ir Viliui Šapokai. Ši riba, kartu su NT kainų augimu, lėmė, kad mokestis tapo aktualus platesnei gyventojų grupei, sukeldamas nuogąstavimų dėl finansinės naštos.
Pagrindinė atsakomybė už dabartinę situaciją tenka LVŽS.
