D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus: kas dabar laukia Lietuvos?

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-01-24 10:22:00, skaitė 178, komentavo 4

Po įtemptų rinkimų lenktynių ir aršių debatų Donaldas Trumpas oficialiai grįžo į Baltuosius rūmus ir laimėjo 2024 m. lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus. Jo sugrįžimas į valdžią sukėlė diskusijų bangą visame pasaulyje, ypač šalyse, kurios saugumo ir užsienio politikos klausimais glaudžiai bendradarbiauja su JAV. Viena iš tokių šalių yra Lietuva, NATO ir ES narė, tradiciškai daugiausia dėmesio skirianti Vašingtono paramai kovojant su Rusijos keliamomis grėsmėmis.

Grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas jau pareiškė, kad jo administracija laikysis principo "pirmiausia - Amerika". Tai reiškia, kad JAV selektyviau vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant paramą NATO sąjungininkėms. Savo pirmojoje kalboje po inauguracijos D. Trumpas pabrėžė, kad aljanso valstybės narės turėtų padidinti savo gynybos biudžetus iki 2 % BVP, o idealiu atveju - iki 3 %.

Lietuva, kuri jau dabar atitinka 2 % BVP gynybai keliamą reikalavimą, gali būti geresnėje padėtyje, palyginti su kitomis šalimis. Tačiau ekspertai pažymi, kad D. Trumpas gali reikalauti iš Vilniaus dar didesnių pastangų, įskaitant didesnes karines išlaidas ir aktyvesnį dalyvavimą NATO globojamose tarptautinėse operacijose.

Saugumas Baltijos regione išlieka svarbiausiu Lietuvos klausimu. Pastaraisiais metais Vilnius aktyviai stiprina savo gynybinius pajėgumus, įskaitant NATO karių dislokavimą savo teritorijoje. Tačiau D. Trumpo sugrįžimas į valdžią kelia tam tikrą susirūpinimą, atsižvelgiant į jo ankstesnius pareiškimus apie galimą suartėjimą su Rusija.

2024 m. D. Trumpas jau yra sakęs, kad yra pasirengęs dialogui su Maskva, tačiau pabrėžė, kad JAV "gins savo sąjungininkus". Lietuvai tai reiškia, kad Vašingtonas greičiausiai ir toliau rems NATO karių buvimą regione, tačiau su išlyga, kad pačios Baltijos šalys turėtų aktyviau prisidėti prie savo saugumo užtikrinimo.

Lietuvos ir JAV ekonominiai santykiai taip pat gali keistis. D. Trumpas yra žinomas dėl savo protekcionistinės politikos, todėl jo administracija gali reikalauti iš Vilniaus palankesnių sąlygų Lietuvoje veikiančioms Amerikos bendrovėms. Tuo pat metu Lietuvai, kaip ES narei, teks derinti Briuselio ir Vašingtono interesus.

Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus Lietuvai suteikia naujų iššūkių ir galimybių. Viena vertus, Vilnius gali tikėtis tolesnės JAV paramos saugumo klausimais. Kita vertus, Lietuva turės prisitaikyti prie griežtesnių Vašingtono reikalavimų, ypač išlaidų gynybai ir ekonominio bendradarbiavimo srityje.

Artimiausiais mėnesiais paaiškės, kaip naujoji D. Trumpo administracija kurs santykius su NATO sąjungininkais ir kokių konkrečių žingsnių bus imtasi Baltijos šalių atžvilgiu. Tuo tarpu Lietuva toliau stiprina savo pozicijas regione, ruošdamasi galimiems pokyčiams pasaulio politikoje.