Ant Nemuno kranto išaušo kontrmobilumo aušra – Lietuvos pergalės signalas

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://ekspertai.eu/ant-nemun... 2024-09-06 16:51:00, skaitė 928, komentavo 10

Rugsėjo 6 dieną Panemunėje įvyko įspūdingas Lietuvos kariuomenės demonstravimas, kaip mūsų šalis yra pasirengusi ginti savo sienas nuo grėsmės. Ant strateginio tilto, jungiančio Lietuvą su agresorės Rusijos Kaliningrado sritimi, buvo įrengtos kontrmobilumo priemonės, tvirtai rodant, kad esame pasiruošę bet kokiam scenarijui.

Netoli šio tilto taip pat buvo pademonstruota, kaip būtų blokuojama Nemuno brasta, užkertant kelią bet kokiai nelegaliai invazijai.

Tai ne tik techninis, bet ir moralinis ženklas, kad Lietuva stovi stipriai ir vieningai, ginant savo, bei visos Europos Sąjungos laisvę ir nepriklausomybę. Ši demonstracija primena, kad esame ne tik istorinės kovos už savo laisvę liudininkai, bet ir šiandien galime efektyviai apsaugoti savo teritoriją.

Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad „tilto ir brastos blokavimas – puikus pavyzdys, kaip, turint sukauptas mobilias inžinerines priemones, naujai įkuriamuose inžinerinių priemonių parkuose (esančiuose tiek karinėse, tiek civilinėse teritorijose) galima įgyvendinti bendrą Lietuvos karinio kontrmobilumo sumanymą“.

Kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies atgrasymo koncepcijos dalis, Rusjai ir Baltarusijai pulti Lietuvą bus daug sudėtingiau.

„Luizos tiltas yra Rusijos Federacijos nuosavybė, todėl šiandien įrenginėti kliūtis galime tik priešais tiltą. Čia priešo pajėgų judėjimą galėtų užkardyti mūsų ežiai, drakono dantys ir spygliuota viela. Be visų šių paminėtų priemonių, dar ketinama įrengti ir rezervines kliūtis – metalinių sijų komplektus – prietilčiuose. Prie brastos priešui trukdys ne tik statūs upės šlaitai, bet ir minos, drakono dantys, ežiai bei koncertina. Svarbu būti pasiruošusiems, kad ir kas nutiktų“, – Panemunėje pasakė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Žodį tarė ir Seimo narės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

„Šiandien matome, kiek daug gali mūsų institucijos, sutelkusios savo jėgas, ekspertizę ir derindamos veiksmus tam, kad visų aiškiai matomi tikslai – mūsų valstybės saugumas ir atgrasymo stiprinimas – būtų pasiekti“, - pasakė G. Balčytytė.

Informuojama, kad įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai bus dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi.

„Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys yra kombinuotos, kuomet nesprogstamos kliūtys yra įrengiamos kartu su minomis. Minų įsigijimas kontrmobilumui sustiprinti turi ypatingą svarbą – jis vykdomas kartu siekiant išpildyti kariuomenės poreikį turėti reikiamą mūšio laukui minų kiekį“, - skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės – „tai dar vienas žingsnis stiprinant mūsų valstybės sienos, kuri kartu yra Europos Sąjungos ir NATO išorinė siena, apsaugą“.

„Lietuva demonstruoja aukščiausią Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos standartą“, - atskleidė A. Bilotaitė.

Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija ruošiamasi įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus.

Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo ir jos pradedamos pristatyti į inžinerinius priemonių parkus. Planuojama iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenei perduoti „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už daugiau nei 4 mln. eurų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Suplanuotos ir kitos kontmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai. Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumų plėtra reikšmingai padidins visų kitų kontrmobilumo priemonių efektyvumą.

Visoms kontmobilumo priemonėms įgyvendinti dešimties metų bėgyje Lietuvai reikės mažiausiai 600 mln. eurų.