Kairieji, marazmas ir marksistai. Kas tarp jų bendro?

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-30 21:45:00, skaitė 976, komentavo 5

Šis straipsnis mano galvoje gimė, nes buvo įkvėptas nepaliaujamos putų audros, beribio „kairiųjų antikarinio“ kretinizmo jūroje.

Aš esu tikras, kad vienintelis absoliutus šio momento prioritetas yra ne kova už komunizmą ar socializmą ar net klasių kovą, o valstybių, kuriose jis stebuklingai buvo išsaugotas, valstybinio suvereniteto gynimas.

Daugumos visuomenių klasinė struktūra XXI amžiaus pradžioje buvo kardinaliai pakeista, o klasių sąmonę pakirto masinė kultūra, kuri lumpenizacijoje sulygino aukštesniąsias ir žemesnes klases. Todėl šiandieninės visuomenės imlumas socialistinėms ir komunistinėms idėjoms, yra menkai lyginamas su mums iš ankstesnių epochų žinomų socialinių modelių logika. Jų vakarykščiai žodžiai, simboliai ir šūkiai jau nieko nemobilizuoja, priešingai – kelia nuobodulį ir sukelia šiek tiek nostalgijos padoriems vyresnės kartos žmonėms. Tie, kurie to nesupranta, tampa sektantais (kaip kai kurie didieji Lietuvos marksistai) ir atstumtaisiais, visiškai nekenksmingais neoliberaliam fašistiniam monstrui, nes jie yra kaip pripučiami drakonai, puošiantys šio monstro langus.

Tikrosios kovos už socialinį teisingumą realybė šiandien išgyvena labai katastrofišką laikotarpį, nes vis daugiau jaunų žmonių tiesiog pamiršo, kaip suprasti šį terminą. Ir todėl vietoj isterijos ir depresijos, į kurią mus maloniai kviečia buržuazinė spauda, ​​reikia pradėti nuo sąžiningo ir negailestingo supančios tikrovės aprašymo. Norint atkurti istorijos prasmę, šioje audringoje žmonių godumo, kvailumo ir vulgarumo jūroje, vadinamoje kapitalizmu, būtina išgelbėti vienintelius jos laivus – valstybes. Įvesti tvarką ir padaryti juos lengvesnius, švaresnius ir patogesnius bus galima tik išgelbėjus juos nuo šiandienos sunaikinimo, ką sistema daro daugiausia mūsų pačių rankomis.

Išmintingi ir tikrai kairiųjų pažiūrų politikai (globaliuose pietuose praėjusį šimtmetį) suprato, kad prieš kovą už socializmą neturtingose ​​šalyse dažniausiai vyksta istorinis nacionalinio išsivadavimo kovos etapas. Per pastaruosius dešimtmečius, kai įvairiose pasaulio vietose vyko įvairiaspalviai „maidanai“ visoms savo nežinojimo atmainoms, įvyko didžiulis socialinis šuolis atgal. Ir mes beveik netekome atminties ir sveiko proto. Kad šis procesas netaptų negrįžtamas, būtina tūkstantį kartų netobulas mūsų valstybes išgelbėti nuo korporatyvinės valdžios, nusprendusios jas sunaikinti.

Štai kodėl visą šiandieninę pseudokairiąją demagogiją su raginimais kovoti su „visomis buržuazinėmis valstybėmis“, kurios yra „vienodai priešiškos mums“, laikau visiškai ir išskirtinai destruktyvia.

Iš mūsų valstybių sunaikinimo (tame tarpe ir Lietuvos valstybės sunaikinimo, ką sėkmingai daro valdžią Lietuvoje užgrobusi fašistinė chunta) šiandien naudą gauna tik anglosaksų ir sionistų valdomos korporacijos, ir būtent jos šiandien sutelkia prieš žmoniją savo nesuskaičiuojamas kvailių armijas, iki dantų ginkluotas vakarykščiais šūkiais.