Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/111080/trecioj... 2024-08-12 19:03:00, skaitė 879, komentavo 2
Tai pamoka, kurią turėtų išmokti visi.
Pažymėtina: tai visiškai tikra istorija, nutikusi 1967 m. Kalifornijoje.
Ronas Jonesas dėstė istoriją Ellwoodo Cubberle’o vidurinėje mokykloje Palo Alto mieste, Kalifornijoje. Mokantis Antrojo pasaulinio karo temą, vienas mokinys paklausė R. Joneso, kaip paprasti žmonės Vokietijoje galėjo apsimesti nieko nežinantys apie koncentracijos stovyklas ir masinį žmonių naikinimą savo šalyje.
Kadangi klasė lenkė savo mokymo programą, Jonesas nusprendė skirti vieną savaitę eksperimentui, skirtam šiam klausimui.
Pirmadienis
Pirmadienį jis skaitė vaikams paskaitą apie disciplinos galią. Apie tai, kaip jaučiasi sportininkas, kuris sunkiai ir reguliariai treniruojasi, kad pasiektų sėkmę sporte. Apie tai, kaip sunkiai dirba balerina ar dailininkas, kad kiekvienas judesys ar potėpis būtų tobulas. Apie mokslininko, kuris aistringai siekia mokslinės idėjos, kantrybę.
Džounsas liepė mokiniams sėdėti išsitiesus padėtyje „ramiai“, nes taip geriau sekasi mokytis. Tada jis liepė mokiniams kelis kartus atsistoti ir atsisėsti naujoje padėtyje, tada taip pat kelis kartus liepė išeiti iš klasės ir tyliai atėjus užimti savo vietas. Mokiniams patiko šis „žaidimas“ ir jie noriai vykdė nurodymus. Džounsas liepė mokiniams glaustai ir gyvai atsakyti į klausimus, ir visi, net ir paprastai pasyvūs mokiniai, susidomėję pakluso.
Antradienis
Antradienį mokytojas įėjo į klasę ir pamatė, kad visi sėdi tyliai, „tiesiai”. Kai kurie mokiniai šypsojosi. Tačiau dauguma žvelgė tiesiai, nuoširdžiai susikaupusia veido išraiška, kaklo raumenys buvo įtempti, jokių šypsenų, minčių ar net klausimų ženklų.
Džounsas paaiškino klasei apie bendrystės galią. Jis liepė mokiniams choru skanduoti: „Stiprybė yra disciplinoje, stiprybė yra bendruomenėje“. Mokiniai elgėsi su akivaizdžiu entuziazmu, matydami savo grupės stiprybę.
Pamokos pabaigoje Džounsas parodė mokiniams pasisveikinimo gestą, kurį jie turėjo naudoti sveikindamiesi vieni su kitais – pakeltą, sulenktą dešinę ranką iki peties – ir pavadino šį gestą Trečiosios bangos pasisveikinimu. Kitomis dienomis mokiniai reguliariai sveikinosi šiuo gestu.
Trečiadienis
Trečiadienį Džounsas visiems mokiniams išdavė narystės korteles. Nė vienas nenorėjo išeiti iš auditorijos. Trylika studentų paliko kitas klases, kad galėtų dalyvauti eksperimente.
Mokytojas kiekvienam jų įteikė po nario kortelę. Ant trijų kortelių jis uždėjo raudonus kryželius ir informavo gavėjus, kad jie gavo specialią užduotį pranešti apie visus, kurie nesilaiko klasės taisyklių.
Tačiau praktiškai savanoriškai skundė apie 20 žmonių. Vienas iš mokinių, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo ir menkų mokymosi gebėjimų, pasakė Džounsui, kad bus jo asmens sargybinis, ir sekiojo jį po visą mokyklą.
Trys pažangiausi klasės mokiniai, kurių gebėjimų naujoje aplinkoje neprireikė, apie eksperimentą pranešė savo tėvams. Dėl to Džounsui paskambino vietinis rabinas, kuris buvo patenkintas atsakymu, kad klasė praktiškai mokosi vokiečių asmenybės tipo.
Rabinas pažadėjo viską paaiškinti moksleivių tėvams. Džounsas labai nusivylė nesant pasipriešinimo net iš suaugusiųjų pusės, mokyklos direktorius pasveikino jį Trečiosios bangos saliutu.
Iki dienos pabaigos į organizaciją buvo priimta daugiau kaip du šimtai mokinių. Daugelis jų į dalyvavimą Trečiojoje bangoje žiūrėjo visiškai rimtai. Jie reikalavo iš kitų mokinių griežtai laikytis taisyklių ir gąsdino tuos, kurie į eksperimentą nežiūrėjo rimtai.
Ketvirtadienis
Iki ketvirtadienio klasė išaugo iki aštuoniasdešimties žmonių. Džounsas kalbėjo apie tai, kas yra išdidumas. „Išdidumas yra daugiau nei vėliavos ir sveikinimai. Išdidumas yra tai, ko iš tavęs niekas negali atimti. Didžiuotis – tai žinoti, kad esi geriausias….. Tai jausmas, kurio neįmanoma sunaikinti…” Jis paaiškino mokiniams, kad jie dalyvauja visoje šalyje vykdomoje jaunimo programoje, kurios misija – politiniai pokyčiai žmonių labui.
„Viskas, ką mes iki šiol darėme, buvo pasiruošimas tikram reikalui. Visoje šalyje mokytojai kviečia ir rengia jaunimo būrius, kurie, pasitelkdami drausmę, bendruomeniškumą, išdidumą ir veiklumą, galėtų parodyti tautai, kad visuomenė gali tapti geresnė. Jei galime pakeisti tvarką šioje mokykloje, galime pakeisti tvarką gamyklose, parduotuvėse, universitetuose ir visose kitose organizacijose.
Jūs esate išrinktoji jaunų žmonių grupė, kuri padės šiam tikslui. Jei išeisite į priekį ir parodysite, ko išmokote per pastarąsias keturias dienas, galime pakeisti mūsų tautos likimą.”
Džounsas liepė keturiems konvojininkams išvesti tris merginas, kurių lojalumas kėlė abejonių, iš auditorijos ir palydėti jas į biblioteką. Tada jis papasakojo, kad penktadienio vidurdienį per televiziją judėjimo lyderis ir naujas kandidatas į prezidentus paskelbs Trečiąją bangą.
Penktadienis
Penktadienį į auditoriją sugužėjo 200 mokinių. Nebuvo nė vienos tuščios vietos. Visur kabojo „Trečiosios bangos“ plakatai. Lygiai dvyliktą valandą Džounsas uždarė duris ir prie kiekvienų jų pastatė po sargybinį. Džonso draugai vaidino fotografus, apeidami auditoriją.
„Prieš įjungdamas nacionalinę spaudos konferenciją, kuri prasidės po penkių minučių, noriu parodyti spaudai, kaip esame pasiruošę.”
Su šiais žodžiais mokytojas atidavė pagarbą. Du šimtai rankų iškart automatiškai pakilo į viršų atsakydamos. Tada jis ištarė devizą: „Stiprybė yra disciplinoje“. Jį pakartojo daugiabalsis choras. Šūkis buvo kartojamas vėl ir vėl.
Kiekvieną kartą minios atsakas skambėjo vis garsiau ir garsiau. Penkios minutės po pirmos Džounsas įjungė televizorių, tačiau ekranas liko tuščias.
Tada jis atsisuko į mokinius:
– Atidžiai klausykitės. Nėra jokio lyderio! Nėra jokio nacionalinio jaunimo judėjimo, vadinamo Trečiąja banga. Jumis manipuliavo, jus stūmė jūsų pačių ambicijos, ir jūs atsidūrėte tokioje padėtyje, kokioje esate dabar. Jūs nesate nei geresni, nei blogesni už vokiečius, apie kuriuos mokėmės. Jūs manėte, kad esate išrinktieji, kad esate geresni už tuos, kurių nėra šioje patalpoje.
Jūs pardavėte savo laisvę už disciplinos ir pranašumo patogumus. Pasirinkote atsisakyti savo įsitikinimų ir priimti grupės valią bei didįjį melą.
Tada Džounsas parodė mokiniams filmą apie nacistinę Vokietiją. Su jos drausme, paradais ir eitynėmis su deglais. Ir kuo visa tai baigėsi.
Išvada
Po visko Džounsas apibendrino: „Jei mums pavyko pilnai atkartoti vokiečių mentalitetą, nė vienas iš jūsų niekada neprisipažins, kad buvo paskutiniame Trečiosios bangos susirinkime. Kaip ir vokiečiams, jums bus sunku sau pripažinti, kad nuėjote taip toli”. Moksleiviai išėjo prislėgti, daugelis negalėjo sulaikyti ašarų.
Tai apie bandos mentalitetą ir tikrus mokytojus, kurie sugeba savo mokiniams paaiškinti kas yra kas ir kur tai veda. Nacizmas, „atšaukimo kultūra“, fašizmas ir prisitaikėliškumas – viso to rezultatas. Ką matome vykstant pasaulyje šiandien – kiekvienas turėtų sau atsakyti pats. Taip pat atsakyti į klausimą – kuri mokymo sritis mokykloje šiandienos pasaulyje yra svarbiausia.