Valdantieji skubos tvarka stumia Seime įstatymų paketą dėl didesnio apmokestinimo gynybai

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/108450/valdant... 2024-06-13 04:49:00, skaitė 1546, komentavo 8

Seimo valdantieji, norėdami išvengti ekspertinio jų parengtų įstatymų projektų vertinimo ir balsavimo už atskirus įstatymų projektus, pasinaudojo „skubos tvarka”, kuri leidžia visus projektus priimti vienu paketu ir be ekspertinio vertinimo.

Iš esmės tai reiškia mokesčių didinimą verslui (ir visiems kitiems), siekiant surinkti pinigų ginklavimuisi. Primename, kad Ukrainai buvo perduota 1,2 nlrd eurų, t.y. apie 2% BVP, kurių šiandien trūksta Lietuvos gynybai. Apie tai vakar pranešė Ingrida Šimonytė.

Kaip savo Facebook paskyroje rašo Seimo narė Agnė Širinskienė, „vakar ryte buvo pasakyta, kad galėsim balsuoti tik dėl visų projektų kartu. Teisėtas opozicijos prašymas balsuoti dėl kiekvieno iš kokių dešimties projektų buvo atmestas.

O pakete yra projektų, kurie kelia labai daug klausimų: kad ir degalų akcizo kėlimas, verslo liudijimų atsisakymas, netgi pelno mokesčio kėlimas net ir smulkiems verslams, LEZ’ams toliau taikant nulinį tarifą.

Pritardami gynybos fondo kūrimui, šiems kitiems projektams turėjome daug klausimų. Surinkome parašus ir ekspertiniam vertinimui. Ką padarė valdantieji šį kartą? Ogi subalsavo už skubos tvarką (Razma siūlė net ypatingą skubą) ir tokiu žingsniu išvengs ekspertinio vertinimo. Esant skubai Seimo Statutas leidžia vertinimo neužsakyti.”

Tad turime, ką turime. Toliau Seimo pranešimas:

Seimas pradėjo svarstyti Gynybos fondo paketą, kuriuo teikiami siūlymai leisiantys padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

Vakar Seimo posėdyje pristatytas Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas, taip pat Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Akcizų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai. Seimas jau yra po svarstymo pritaręs Laikinojo solidarumo įnašo (bankų klientų išbuožinimo) įstatymo pataisoms, pagal kurias bankų solidarumo įnašo mokėjimą planuojama pratęsti vieniems metams.

Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu siekiama įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, fondo valdymą.

Valdantieji planuoja, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:

1. laikinasis bankų solidarumo įnašas;
2. fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų savanoriškos įmokos;
3. 1,9 proc. pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 m., 6 proc. – nuo 2026 m.;
4. 6,5 proc. pajamų, gautų iš akcizų 2025 m., 6,6 proc. – 2026 m., 6,9 proc. – nuo 2027 m.;
5. 0,2 proc. pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6. 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 m., 0,5 proc. – nuo 2026 m.;
7. kitos teisėtai gautos lėšos;
8. 25 mln. eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Iš viso Gynybos fondo sprendimai leistų užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą – 2027 m.

Didėtų pelno mokestis

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu pelno mokesčio tarifą verslui numatoma didinti 1 procentu nuo šiuo metu esančio 15 proc. iki 16 proc. tarifo. Mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifas taip pat didėtų 1 procentu – nuo 5 iki 6 proc.

Pataisomis ketinama atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu. Pasak finansų ministrės, šiuo metu dalis draudimo ir sveikatos sektoriaus pajamų nepatenka į pelno mokesčio reguliavimą, todėl nei pajamos, nei sąnaudos neįskaitomos į pelno mokesčio režimą.

Kalbėdama apie automobilių atskaitos ribojimą G. Skaistė pažymėjo, kad įmonėse būtų apribota įsigyjamų brangių automobilių atskaita. „Jeigu automobilis yra mažai išmetantis CO2 dujų, tokiu atveju atskaita galėtų būti didesnė“, − sakė ministrė.

Verslo liudijimų reguliavimo pokyčiais numatoma daugiau nei dukart – nuo 45 iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu.

Finansų ministrės tvirtinimu, verslo liudijimus norima palikti tik smulkiausiems verslininkams. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą. Be to, verslo liudijimą siūloma leisti įsigyti ne trumpiau kaip vienam mėnesiui.

Šie sprendimai leistų užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų Gynybos fondui 2026–2027 m.

Didėtų akcizai alkoholiui, tabakui, kurui

Teikiamomis iniciatyvomis būtų papildomai didinami trimečio akcizų plano alkoholio ir tabako akcizai. Be to, siūloma nustatyti 6 centų už litrą (akcizo + PVM dalis) saugumo dedamąją kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms.

Pasak finansų ministrės, kadangi poreikiai gynybai yra didesni negu 3 proc. BVP, todėl siūloma išleisti gynybos obligacijas, kurios galėtų būtų parengtos dabartinių taupymo lakštų pagrindu. „Galimybė įsigyti būtų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims“, − Seimo posėdyje sakė G. Skaistė.

Vyriausybė siūlo 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies kasmet skirti civilinei saugai.

Gynybos fondo sprendimų paketu taip pat planuojama teikti naują siūlomą Saugumo įnašo koncepciją – 10 proc. įnašą draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Tačiau ši iniciatyva dar nėra registruota, dėl jos bus sprendžiama vėliau.

Po pristatymo už teisės aktų projektus (Nr. XIVP-3876, Nr. XIVP-3877, Nr. XIVP-3878, Nr. XIVP-3879) balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 42 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 ir 25 d.