Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-04-08 18:07:00, skaitė 1671, komentavo 7
"Berliner Zeitung" vokiečiams priminė koronės plandemijos herojus, kurie vertė gyventojus skiepytis nepatikrintais marmalais, o "netikinčius mokslu" diskriminavo ir persekiojo.
Dar bjauresne forma "antivakseriai" ir "netikintys mokslu" buvo persekiojami Lietuvoje. Visus mokslininkus, kurie kritikavo šitą beprotybę, persekiojo ne tik bemoksliai "faktų tikrintojai", bet ir teisėsauga blokavo tiesą skelbiančius portalus. 2022 m. taip buvau persekiojamas ir aš.
"Berliner Zeitung" paskelbtas Nathan Giwerzew straipsnis "Corona: Šie politikai apšmeižė neskiepytus žmones - dabar jie tyli apie savo pareiškimus". Jame išnagrinėta Vokietijos politikų antivisuomeninė veikla koronės metu. Gal ir Lietuvos spauda kada primins mums "Tautos didvyrius", kurie šitos plandemijos metu diskreditavo mokslą, mediciną, melavo visuomenei.
Žemiau pateikiu šio reikšmingo vokiško straipsnio vertimą.
Pandemijos metu visų pripažintų partijų politikai persistengė su raginimais apsunkinti neskiepytųjų gyvenimą. Šiandien daugelis nebenori nieko apie tai žinoti.
Per koronaviruso pandemiją neskiepyti žmonės buvo tautos gąsdintojai - visų partijų politikai ragino imtis griežtesnių priemonių, pradedant 2G ir baigiant privalomu skiepijimu.
Neskiepyti žmonės laiko visuomenę įkaite. Jiems negalima leisti terorizuoti daugumos kaip mažumai. Paskiepytieji turės daugiau teisių nei neskiepytieji. Kas kažką panašaus pasakė? Visų pripažintų partijų - CDU/CSU, SPD, FDP ir žaliųjų- politikai.
Pandemijos metu jie užsibrėžė tikslą: norėjo kuo labiau apsunkinti gyvenimą žmonėms, nusprendusiems nesiskiepyti nuo koronaviruso. Taip buvo siekiama įtikinti daugiau žmonių skiepytis, nepaisant galimo šalutinio poveikio, kuris tuo metu dar nebuvo pakankamai ištirtas. Be to, nebuvo žinoma, ar skiepai apskritai gali apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo - dabar žinoma, kad negali.
Atrodo, kad dabar vėjo kryptis keičiasi: Kairiųjų partija ir FDP ragina sudaryti tyrimo komisiją pandemijai ištirti. Ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Žaliųjų partija) laikraščiui "Bild" paskelbė, kad bus skirtas laikotarpis apmąstymams "apie sunkų pandemijos laikotarpį su visais jo padariniais". Galimybė atsigręžti atgal: Ką politikai kalbėjo apie uždarymą ir skiepus? Kaip jie šiandien kategorizuoja savo tuometinius reikalavimus? Ką jie pasakytų dar kartą, ką atsiimtų?
2021 m. liepos 29 d. tuometinis Žaliųjų partijos pirmininkas R. Habeckas duoda interviu televizijos žurnalistams savo gimtajame Heikendorfo kaime Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Taip pat aptariamos koronaviruso priemonės mokyklose: Habeckas teigė, kad "pandemija vykdoma ant vaikų nugaros", nes "suaugusieji per daug šlubuoja, kad skiepytųsi". "Taigi, žmonės: injekcija į ranką", - apibendrino dabartinis ekonomikos ministras.
Tačiau Habeckas nenorėjo apsiriboti vien tik suaugusiųjų skiepijimu. Jis paragino Roberto Kocho instituto Skiepijimo nuolatinį komitetą(STIKO)"įsijungti į darbą". Jis turėtų "persvarstyti savo neryžtingą poziciją" dėl vyresnių nei 12 metų vaikų skiepijimo. Tariama ekspertų pozicija - "neturime pakankamai duomenų, negalime komentuoti" - nėra "pakankamai gera pozicija", "atsižvelgiant į situacijos skubumą".
Paprastai tariant, tuometinis Žaliųjų partijos vadovas pareikalavo, kad STIKO ekspertai kuo greičiau parengtų rekomendaciją dėl jaunų paauglių skiepijimo, nors nebuvo jokių duomenų, kad būtų galima kruopščiai įvertinti tokio skiepijimo naudą ir riziką. Tačiau tada viskas vyko greičiau, nei tikėtasi. Po dviejų su puse savaitės STIKO parengė skiepijimo rekomendaciją šiai amžiaus grupei, net ir be Žaliųjų partijos vadovo raginimo.
Ir tai ne vieninteliai ekonomikos ministro pareiškimai, kurie vis dar kelia šurmulį. 2021 m. rugpjūtį interviu ZDF vasaros laidai jis teigė, kad tarp paskiepytų ir nepaskiepytų žmonių bus skirtumas. Būtent, kad "paskiepytieji turės daugiau teisių, jei tik visuomenė ir sveikatos priežiūros sistema galės tai pakęsti".
Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams Habeckas Bundestage pasisakė už visuotinį privalomą skiepijimą. "Taigi balsuokite už pasiūlymą, kuriuo bus remiamas kolektyvinis imunitetas Vokietijoje, kad galėtume nugalėti virusą", - sakė jis pareiškime. Kad kolektyvinis imunitetas koronavirusui gali būti pasiektas skiepijant, jau tada buvo laikoma labai abejotina prielaida. 2022 m. balandžio 7 d. Federalinio parlamento balsavimu visi prašymai dėl visuotinio privalomo skiepijimo buvo atmesti.
Kaip šiandien jaučiasi ministras dėl savo pareiškimų? Praėjus savaitei, Federalinės ekonomikos ministerijos atsakymo į Berlyno laikraščio paklausimą vis dar laukiama.
Dar vienas politikas, kuris pandemijos metu beveik kasdien pasisakė sveikatos politikos klausimais, yra dabartinis sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas (SPD). Laikraštis "Berliner Zeitung" norėjo iš jo sužinoti, kodėl jis, būdamas Bundestago nariu, pasisakė prieš privalomą skiepijimą. Ir kodėl tada, būdamas sveikatos apsaugos ministru, jis primygtinai reikalavo, kad privalomas skiepijimas būtų priimtas greitai: Jis sakė, kad 2022 m. sausį nereikėtų laukti, kol jis taps "nereikalingas".
Primename: 2020 m. gegužės mėn. tviteryje Lauterbachas rašė, kad privalomasis skiepijimas turi "tokią pat menką prasmę Kovidui, kaip ir gripui". Jis tai paaiškino taip: "Jei skiepijimas veiks gerai, jis bus savanoriškas. Tuomet privalomo skiepijimo nereikės. Jei ji turės daug šalutinių poveikių arba veiks ne taip gerai, apie privalomą skiepijimą negali būti nė kalbos. Taigi tai niekada neturi prasmės".
2022 m. vasarį jis pareiškė, kad neužtenka "tik nervinti neskiepytus žmones". Jis patikslino: "Esu labai aiškus visuotinio privalomo skiepijimo šalininkas." Per Bundestage vykusius debatus dėl privalomo skiepijimo jis buvo įsitikinęs: "Jei niekas nebūtų paskiepytas, turėtume nepriekaištingą katastrofą." Tuomet šalis būtų visiškai užblokuota.
Paklausta Federalinė sveikatos apsaugos ministerija nekomentavo ministro apsisukimo priežasčių - praėjus savaitei, redakcija vis dar negavo atsakymo.
Kiti trys politikai taip pat neatsakė į mūsų klausimus: CDU federalinis pirmininkas Friedrichas Merzas, FDP kandidatė į Europos Parlamento rinkimų lyderius Marie-Agnes Strack-Zimmermann ir buvęs kancleris Gerhardas Schröderis (SPD).
2021 m. lapkričio pabaigoje Friedrichas Merzas laidoje "Markus Lanz" pareiškė, kad esame pasiekę tokį tašką, "kai mūsų šalį įkaitais laiko koronaviruso neigėjai ir prieš skiepus nusiteikę kampanijos dalyviai". Interviu "Redaktionsnetzwerk Deutschland" jis paragino neskiepytus asmenis pašalinti iš viešojo gyvenimo, taikant visoje šalyje galiojantį 2G reglamentą. Merzas tuo metu kandidatavo į CDU federalinio pirmininko postą.
Merzas taip įsivaizdavo neskiepytųjų uždarymą: "Daugiau jokių neskiepytų žmonių biure, jokių neskiepytų futbolininkų aikštėje, jokių neskiepytų parlamento narių Bundestage, jokių neskiepytų studentų paskaitų auditorijoje." Pasiteiravus "Berliner Zeitung", CDU spaudos tarnyba nepateikė jokio atsakymo dėl šių federalinio pirmininko pareiškimų.
Marie-Agnes Strack-Zimmermann, šiuo metu pagrindinė FDP kandidatė Europos Parlamento rinkimuose ir Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkė, 2021 m. lapkričio mėn. per koalicijos derybas taip pat išsakė drastiškų pastabų. Naujienų kanalui "Welt" ji sakė: "Žmonės, kurie atsisako skiepytis - nebent jie serga liga, dėl kurios skiepytis negalima -", turi žinoti, "kad jiems neturi būti leista terorizuoti daugumos kaip mažumai, todėl jiems taip pat bus taikomos atitinkamos taisyklės".
Ji paragino skirti "drakoniškas bausmes" žmonėms, kurie naudojosi suklastotais skiepų pažymėjimais, kad galėtų patekti į 2G ar 3G zonas. Paklausta, kokias bausmes ji tuomet turėjo omenyje ir kokia yra jos pozicija dėl šiandieninių pareiškimų, ji nekomentavo.
Buvęs kancleris ir SPD veteranas Gerhardas Schröderis taip pat pasinaudojo proga padaryti pareiškimą dėl privalomo skiepijimo. Kalėdiniame vaizdo pranešime 2021 m. gruodį jis perspėjo, kad "senoji solidarumo sąvoka" reiškia "visuomenės dvasią", o ne "neribotą laisvę".
Šrioderis pasisakė už pasipriešinimą tiems, "kuriems jų pačių laisvė yra tokia svarbi, kad jie nekreipia dėmesio į kitų sveikatą ir gyvybę". Jo raginimas: žmonės turėtų "palaikyti demokratinę valstybę, kuri užtikrina privalomą skiepijimą, kuri apsaugo daugumą nuo balsingos mažumos". Ir kuri padeda daliai šios mažumos "rasti išeitį iš savo pačių primestos izoliacijos pasitelkiant valstybės reikalavimą".
Schröderio advokatų kontora paliko "Berliner Zeitung" užklausą, ar jis vis dar mano, kad jo kaltinimai neskiepytiesiems yra pagrįsti, be atsakymo.
Į šį laikraštį atsiliepė tik trys politikai - tačiau tai buvo atšaukimai. Buvusio federalinio prezidento Joachimo Gaucko (nepartinis) biuras pareiškė, kad komentarų neteiks. Dienraštis "Berliner Zeitung" norėjo sužinoti, kokią poziciją jis šiandien užima dėl savo pareiškimo, kad neskiepyti žmonės yra "bepročiai".
Buvusio laikinai einančio federalinio sveikatos apsaugos ministro pareigas Jenso Spahno (CDU) biuras pareiškė, kad jis atostogauja per Velykas. Žvelgdamas į pandemiją, dabartinis CDU/CSU parlamentinės frakcijos pavaduotojas "labai išsamiai komentavo savo knygą ir aplink ją": Tai turima omenyje 2022 m. rudenį išleista Spahno knyga "Turėsime vienas kitam daug atleisti".
Dienraštis "Berliner Zeitung" norėjo sužinoti dabartinę Spahno poziciją dėl jo pasiūlymo nuo 2021 m. lapkričio mėn. įvesti bendrąjį 2G reglamentą visoms gyvenimo sritims - vietoj visuotinio įpareigojimo skiepytis. Žiniasklaidos pranešimais, per derybų ratą Federalinėje sveikatos apsaugos ministerijoje jis pagrasino: "Jei norite daryti ką nors daugiau nei lankytis savo rotušėje ar prekybos centre, turite būti paskiepyti!"
Žaliųjų frakcijos Bundestage atstovas sveikatos politikos klausimais Janoschas Dahmenas taip pat atšaukė "Berliner Zeitung" prašymą. Jo biuras pareiškė, kad jis "negali atsakyti" į užklausą - prašome supratimo.
Kaip ir Lauterbachas, Dahmenas iš pradžių perspėjo dėl visuotinio įpareigojimo skiepytis: "Tai būtų linkę išprovokuoti gynybinę neskiepytųjų poziciją ir poliarizuoti diskusijas", - sakė jis taz 2021 m. lapkritį. Po kelių mėnesių jis buvo vienas iš parlamento narių, Bundestage pateikusių projektą dėl privalomo skiepijimo.