Kognityvinis disonansas su rusiškai kalbančiais ukrainiečiais. Teisingas ir gilus A.Petkaus pasakojimas apie Lietuvos realijas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-02-08 21:50:00, skaitė 780, komentavo 6

Kognityvinis disonansas su rusiškai kalbančiais ukrainiečiais. Teisingas ir gilus A.Petkaus pasakojimas apie Lietuvos realijas

Žurnalistas Ainis Petkus savo kanale "Perspektyva" vakar transliavo pokalbį su Rusijos politiniu apžvalgininku Aleksandru Artamonovu, kuris taip  prisistatė: "Aš Aleksandras Artamonovas karinis ekspertas, profesorius URM Akademijos, politikos apžvalgininkas." Anonse sakoma: "Studijos svečias: Aleksandras Germanovičius Artamonovas - Prancūzijos katalikų instituto socialinių mokslų daktaras, Sorbonos ir Maskvos valstybinio Lomonosovo universitetų (Filologijos fakulteto Romanų germanistikos katedra) absolventas, Prancūzijos diplomatinės akademijos absolventas. Žurnalistas, karinis ekspertas, tarptautinis apžvalgininkas".

Įvyko tikrai labai įdomus pasakojimas apie Lietuvą, kurį kiekvienam verta pačiam išgirsti, todėl aš jo ir nesiimu perpasakoti. Pateiksiu vos vieną pavyzdį, kuris įrodo, kad tai teisingas ir gilus ir pasakojimas apie Lietuvos realijas. 

https://youtu.be/Sj4GWPuZJdA

(10:45min.). A.Petkus pasakoja: "Rusofobiją Lietuvoje suniveliuoja čia atvykę ukrainiečiai. Kai tu kalbi su žmogum rusiškai atsiduri kognityviniame disonanse. Tu už Ukrainą, esi prieš Rusiją, bet bendrauji rusų kalba. Fašistinę ideologiją sunku išlaikyti, nes tu privalai kalbėti rusiškai. Ukrainiečiai nekalba kita kalba, todėl rusų kalba vykdo savo įdomų darbą."

Vakar nuvykau į buvusiame Šiaurės miestelyje esantį "Outlet Park" prekybos centrą. Ieškojome sutuoktinei neslidžių batų (Ačiū Vilniaus merui už miesto pavertimą čiuožykla). Užsukome į UAB "Sporto dvasia" parduotuvę. Iš pardavėjos neišgirdome nei labas, nei prašom. Tik "govorite po ruski". Ir kaip mums į visa tai reaguoti? Ši mergina Kijeve ar Charkove būtų nubausta, kad į pirkėjus kreipiasi ne valstybine ukrainiečių kalba. O Vilniuje, Lietuvos sostinėje, jai nereikia net dviejų žodžių pasakyti lietuviškai pirkėjui?!

Ir kaip man po dviejų metų "pabėgėlių ukrainiečių" buvimo Lietuvoje vertinti tokį atvykėlį ukrainietį? Kaip užkietėjusį fašistą, kuris nekenčia lietuvių? Kalčiausia, manau, yra šita supuvusi valdžia, kuri griauna Lietuvos valstybę ir tyčiojasi iš lietuvių.

O kaip visuomenė reaguoja į tokį ukrainiečių nenorą kalbėti lietuviškai? Juk jiems, dirbantiems parduotuvėse ar oficiantais, tereikia išmokti vos kelis šimtus žodžių, kad parodyti pagarbą juos priimančiai tautai.

Su šituo ukrainiečių chamizmu mes susidūrėme ne pirmą kartą. Patikėkit, man jau dabar nesiverčia liežuvis ukrainiečius vadinti  "broliais ir sesėmis", nes broliai ir sesės taip kiauliškai nesielgia.

Teisus A.Petkus, kuris visą šį kalbinį nesusipratimą su ukrainiečiais pavadino "kognityviniu disonansu".