Numirti – lengva... Gyventi – sunku! (Vaikiško ekstremizmo ir terorizmo kritika)

Autorius: Tiesos keliu Šaltinis: https://youtu.be/M8Sryt5zKho... 2024-02-05 06:29:00, skaitė 844, komentavo 3

Yra jaunų idealistų, kuriuos žavi karas, teroras ir mirtis. O ir apskritai, kankinystės - mirties už savo įsitikinimus, už savo idealus, vaizdinys. Tai puikiai iliustruoja visa eilė istorinių pavyzdžių tiek iš praėjusio XX amžiaus, tiek iš senesnių laikų. Ir žymi jų dalis - iš tikrųjų įkvėpiantys, kilnūs (pavyzdžiui, Če Gevara, Keturi Komunarai ir kt.).

Bet imti ir numirti, ar kitaip susinaikinti "dėl idėjos" - daug lengviau, negu išlikti ir, susiėmus į rankas, "dėl idėjos" gyventi. Dirbti, mokytis, tobulėti pilkoje kasdienybėje.

Mat, tikroji kova būtent joje, toje nuobodžioje kasdienybėje - ir vyksta. Būtent joje ir užsigrūdiname, pažindami save bei pasiruošdami iš tikrųjų išskirtinėms, kaip sakoma, "ribinėms" gyvenimo situacijoms.

Šiuo požiūriu įdomi politinio teroro, terorizmo tema: patyrimas moko, kad tai - neefektyvi priemonė, siekiant išliekamų pokyčių visuomenėje. Nes tam reikalinga atrama plačiojoje visuomenėje. Tuo tarpu kraštutiniai destrukciniai veiksmai (šiuo atveju - teroro atvejai) žmones veikiau atstumia, negu patraukia. 

Be to, pats terorizmas XXI amžiuje mutuoja: politiškai, idėjiškai motyvuotas teroras vadinamose "civilizuotose", "auksinio milijardo" šalyse - nyksta. Jį keičia psichinių ligonių, neretu atveju - tiesiog nenusisekusių iškrypėlių, išpuoliai. O šioji aplinkybė - ne mažiau svarbi.

Tad ką daryti karštam, pakeist pasaulį trokštančiam jaunimui?