Vytautas Radžvilas. Kinas auklėja: baltųjų rasės kaltę išpirks nebaudžiami jų prievartavimai

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-02-05 03:24:00, skaitė 807, komentavo 3

Vytautas Radžvilas. Kinas auklėja: baltųjų rasės kaltę išpirks nebaudžiami jų prievartavimai

Abi pagrindinės neomarksizmo ideologinės disciplinos – kritinė lyčių ir kritinė rasių teorijos – skverbiasi į meną. Ypač pavojingos kine, kurį draugas Leninas laikė svarbiausiu mases ideologiškai auklėjančiu menu. H. Markuzė ir kiti neomarksistai „pataisė“ Marksą ir revoliucingiausia klase laikė ne proletariatą, bet seksualines ir rasines mažumas. T. Adorno prigimtinę šeimą laikė fašizmo ir nacizmo užuomazga. Kritinėje teorijoje klasių kovą keičia lyčių ir rasių kova. Abi teorijas siekiama primesti JAV mokykloms, bet kai kurios valstijos kaunasi ir neįsileidžia.

Genderizmo ideologija į kiną skverbiasi seniai. Yra sunkumų: pvz., filmas „Žvaigždžių karai“ su pasaulio gelbėtoja „džedaje“ jauna dama patyrė finansinį fiasko. Atrodo, panašios bėdos laukia „Žiedų valdovo“ perdirbinio, kuriame elfai, nykštukai ir kt. -- ne baltieji.

Bet štai pasirodė ir rimtesnis reikalas, kuriame indoktrinacija vyksta ne fantazijos, o realaus gyvenimo srityje. Naujame seriale baltoji moteris savo pavyzdžiu moko kitas neteisti ją išprievartavusio juodaodžio. Tai savaime atrodo šiurpiai, bet ideologinė doktrina turi griežtą vidinės plėtros logiką. Tik laiko klausimas, kada pasirodys filmai, kuriuose tokie išprievartavimai bus pateikiami kaip teigiama patirtis. Tai lyg ir prieštarauja sveikai nuovokai, bet ideologija ją pranoksta. 

O logika yra sena: net Buda patyrė nušvitimą ir atsivertė susidūręs su blogiu, tai yra kančia. Modernūs revoliuciniai sąjūdžiai mėgsta pabrėžti išnaudotojų klasių atstovų atsivertimus, kurie visada įvyksta įgijus empatiją engiamųjų kančioms. Taigi šiuo atveju išprievartauta baltaodė gali geriau suvokti visą juodųjų kadaise patirtą neteisybę ir skausmą, įgyti empatiją ir galiausiai stoti jų pusėn į kovą su baltųjų privilegijomis. Toks nušvitimas su kaupu pateisina ir atperka mažytę už tai sumokėtą kainą: būti išprievartautai engiamo kankinio. Vienas iš tokio sąmonės perkeitimo aspektų yra tas, kad nukentėjęs nuo „engiamųjų“ smurto asmuo pradeda tikėti, kad tai yra pelnyta bausmė už jo turėtas privilegijas. Šią bausmę vardan „prabudimo“ naudinga patirti ir kitiems privilegijuotiesiems baltiesiems.

Neišvengiamai turės atsirasti ir tokią dalią patyrusios aktyvistės, kurios „vardan rasių lygybės“ skatins baltuosius apsigyventi migrantų kvartaluose, kad galėtų įgyti jų patirtį ir dalintis skausmu. Vienas iš tokių kvartalų pranašumų būtų didesnė tikimybė baltajai moteriai būti išprievartautai už jos protėvių nuodėmes kriminalinių gaujų valdomame imigrantais knibždančiame rajone.

Šis scenarijus -- ne fantazijos vaisius. Jis tiesiogiai plaukia iš kritinės rasių teorijos nuostatų ir veda prie labai konkrečių praktinių padarinių. Vienas baisiausių iš jų – tik laiko klausimas, kada vis garsiau skambantys reikalavimai baltiesiems kompensuoti JAV spalvotiesiems už visas istorines nuoskaudas virs biudžeto išlaidų straipsniais. Reikalaujama bus ne milijardų, bet trilijonų. Nedrąsi pradžia jau padaryta Kalifornijoje. 

Tačiau ši ideologinė linija nukreipta ne tik į kompensacijas (pinigus), bet ir ideologinį vyrų ir moterų santykių pertvarkymą „teisingu“ rasiniu pagrindu. Kad ir kaip politkorektiška žiniasklaida slepia arba švelnina žiaurias realijas, joje vis dėlto praslysta šykščios žinios apie ypač Anglijoje išplitusį reiškinį – be galo dažnus baltaodžių moterų grupinius išprievartavimus, kuriuos reguliariai vykdo migrantų – ypač arabų, afganistaniečių ir pakistaniečių – gaujos. Įsidėmėtina – tai yra vieša paslaptis, nes aukos nedrįsta net skųstis. Todėl, kad pats skundimasis darosi „nepolitkorektiškas“ ir pasiskundusi moteris gali būti apkaltintas rasizmu. Tokie grupiniai prievartavimai savo giliausia esme ir paskirtimi nėra šiaip gyvuliškas brutalumas. Tai visiškai sąmoningi ir tikslingi rasinio baltųjų pažeminimo veiksmai. 

Ir ši praktika kai ką primena. Būtent po bolševikų revoliucijos Rusijoje vykusius moterų „nacionalizavimus“, grupėmis gyvenusias „laisvos meilės“ komunas ir panašias iki šiol beveik nežinomos bolševikų seksualinės revoliucijos praktikas. Be abejo, už revoliucinio „laisvos meilės“ fasado slėpėsi tai, kad moterys patyrė žiaurią prievartą, vykdomą vardan „pažangaus šeimos pertvarkymo“ tikslų. Tada tai buvo ideologiškai teisinama kaip atgyvenusios klasinėmis privilegijomis ir išnaudojimu grindžiamos buržuazinės šeimos naikinimas. 

Tai, kas mūsų laikais per kiną ir kitais būdais mėginama įbrukti tokiais „atlaidumo“ pavyzdžiais, ideologiniu požiūriu yra ne kas kita, o rasine nelygybe ir išnaudojimu pagrįstos šeimos naikinimas.

Ši ideologinė programa lems labai konkrečias santuokos ir šeimos transformacijas ir keis europinio tipo visuomenių struktūrą. Bus sukama lengvai numatoma linkme.

Pagal šią ideologinę schemą egzistuoja nusikalstama visuomenės hierarchija ir engimas lyties ir rasės pagrindu. Absoliučiai netoleruotinas engėjas – baltasis vyras. Baltoji moters pavergta vyro, bet lieka kitų rasių engėja ir išnaudotoja. Tačiau dėl savo dvilypės padėties ji gali atsikratyti engėjos statuso. Ištekėdama už nebaltojo vyro. Ir vėl ne fantazija: šis pagal tokią schemą sukonstruotas modelis puikiai veikė sovietmečiu. Buvo skatinamos mišrios santuokos, bet ideologiškai ypač vertinta ir plačiausias karjeros galimybes atverdavo santuoka su rusu ar bent slavu. Visi tai žinojo. Apskritai santuoka buvo labai svarbus ir gana veiksmingas būdas ištrinti „blogos“ klasinės kilmės įdagą. Asmeniškai žinoma šeimų, kurių dukros tekėjo už pokario „aktyvistų“ tiesiog norėdamos išvengti nemokamo bilieto į Sibirą, o vėliau ir šio to pasiekti kylant karjeros laiptais.

Šis baltųjų vyrų ideologinio ir politinio represavimo mechanizmas kaip tik dabar didina apsukas ir objektyviai skatina ir vis labiau skatins – jeigu nebus sustabdytas – mišrių santuokų bumą. Vakaruose baltosioms moterims ištekėti už nebaltaodžio bus, o ir dabar vis labiau yra, paprasčiausias kelias atsikratyti baltosios rasės stigmos ir, kas be ko, kartais palypėti socialinės hierarchijos pakopomis. Kaip ir sovietmečiu Lietuvoje, atskirti, kada tokios santuokos sudaromos iš meilės, o kada yra grynai pragmatiškos, yra ir bus sunku ar beveik neįmanoma.  Pabėgti nuo blogos rasinės kilmės sieks ir vyrai -- iš dalies todėl, kad trūks baltųjų moterų, iš dalies vesti nebaltąją bus vienintelė galimybė išpirkti savo kilmės kaltę ir įrodyti lojalumą „kritinės rasių teorijos“ ideologijai.

Trumpai sakant, „teisinga“ rasinė orientacija jau dabar yra ir ateityje bus tokia pat privaloma kaip „teisinga“ seksualinė orientacija.

Kad šitoks ideologinis indoktrinavimas yra veiksmingas, nekyla abejonių. Netrūksta tai patvirtinančių faktų. Tokių kaip istorija apie somaliečio išprievartautą britę, kuri lėkė į aerouostą gelbėti į lėktuvą sodinamą deportuoti savo prievartautoją. Arba vokiečių šeima, kurios migrantus pasitikusią ir dėl jų savanoriavusią dukrą vienas toks svečias nužudė, bet tėvų meilė „refugees welcome“ politikai neišnyko. Galbūt garsiausias toks atvejis fiksuotas, kai 2016 metais „pabėgėlis“ iš Somalio Norvegijoje išprievartavo vyrą norvegų politiką Karsteną Nordalį Haukeną. Nuteistas prievartautojas buvo deportuotas, bet išprievartautas politikas viešai skelbė, kad jaučiasi kaltas dėl šios deportacijos ir kad somalietis neturėtų būti priverstas palikti Norvegijos. Iš tiesų ideologinis smegenų plovimas gali padaryti neįtikėtinus stebuklus ir tiesiog atimti paskutinius sveiko proto lašus.

Na, o dėl Lietuvos – nesame atsparesni. Neturėtume pamiršti, kaip lengvai 2020 metų vasarą mūsų jaunimėlis buvo suklupdytas ant grindinio pagarbinti JAV sulaikymo metu žuvusio „engiamos rasės“ narkomano nusikaltėlio. Dirva paruošta. 

https://www.propatria.lt/2024/02/vytautas-radzvilas-kinas-aukleja.html