Kurčiatovo instituto direktoriaus pranešimas Rusijos Federacijos Taryboje (video lietuviškai)

Autorius: Šauksmas.lt Šaltinis: http://sauksmas.lt/kurciatovo-... 2016-04-28 19:21:04, skaitė 2834, komentavo 1

LDiena.lt: specialiai tiems, kas skaitė vienos tokios pokvailės panelės paskvilį apie "sąmokslo teorijomis tikinčius" durnelius pokvailiams skaitytojams skirtame LRyte.

Nežinantiems, kas yra Rusijos Kurčiatovo institutas: tai pagrindinis ir seniausias branduolinės fizikos tyrimus atliekantis mokslo centras - aptarnaujantis Rusijos atominę energetiką ir branduolinės ginkluotės kūrimo kompleksą. (Vladimiro Vladimirovičiaus Putino susitikimas su M.V. Kovalčiuku ir Kurčiatovo instituto veiklos aptarimas)
---

Kurčiatovo instituto direktoriaus M.V. Kovalčiuko pranešimas Rusijos Federacijos Taryboje apie globalios krizės gilumines priežastis, mokslo ir technologijų vystymosi kryptį ir atsiradusią galimybę sukurti dirbtinį homo sapiens porūšį – vergaujantį žmogų.

Laba diena. Pirmiausiai aš norėčiau padėkoti jums už galimybę pasisakyti tokiai svarbiai ir reikšmingai auditorijai. Aš ilgai galvojau, kam paskirti šį pranešimą ir nutariau pakalbėti apie ateitį. Šis mano sprendimas paremtas nesenu mūsų šalies Prezidento pasisakymu Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje, kur jisai kalbėjo apie gamtiškojo pobūdžio technologijas ir aš būtent tam ir norėčiau skirti šį pranešimą.

Mes su jumis gyvename tokiu metu, kai tik ir girdime apie visokias krizes: ipotekos, ekonomikos, bankų. Ir mažai kas susimąsto, kad iš tikrųjų tai tik išorinis atspindys to, kas vyksta gilumoje. Civilizacija iš tikrųjų išgyvena tokią giluminę ir pačią sunkiausią krizę, kokios dar niekada nebuvo. Reikalas tas, kad mes gyvename labai technologizuotame pasaulyje, mūsų gyvenimas ir civilizacija pagrįsti aukštomis technologijomis.

Kai aš buvau paauglys, man pateko į rankas pranzūzų rašytojo Verkoro knyga, kuri vadinosi “Jūros tylėjimas”. Tas romanas buvo toks įdomus, kad aš susidomėjau šio rašytojo kūryba. Jis prieš 60 metų yra parašęs knygą pavadinimu “Kvotos arba gausos šalininkai”. Joje yra pasakyta, kad žmonija po II pasaulinio karo paleido naują ekonominę sistemą, kuri vadinosi išplėstinis atsigaminimas – vartok, išmesk, pirk naują. Faktiškai buvo įjungta gamtinių resursų sunaikinimo mašina. Ir jei ta mašina aptarnaus tik auksinio milijardo šalis, tai pasaulio resursų užteks neribotai ilgam laikui. Tai buvo pasakyta prieš 60 metų. Ir kai tik viena tokia šalis kaip Indija pasieks tokį energijos suvartojimo lygį kaip JAV, pasaulį ištiks ekonominis-energetinis kolapsas. Šiandien mes tai ir matome. Reikia aiškiai suvokti, kad problema būtent čia. Jei ir toliau taip gyvensime, tai iš civilizacijos liks galbūt tik ratas, ugnis, gyvulininkystė ir mes nusirisime į pirmykštį būvį.

Paaiškinsiu tai detaliau. Štai globalūs 21 a. iššūkiai. Stabiliam technologinės civilizacijos vystymuisi užtikrinti reikalingas faktiškai pakankamas, o realiai begalinis energijos ir resursų kiekis. Globalus vis naujų šalių įtraukimas į technologinį vystymąsi sąlygoja intensyvėjantį vartojimą ir resursų naikinimą. Mūsų akyse auksinis milijardas pasipildė Kinija ir Indija, pusė Žemė rutulio nuo dviračių persėdo į automobilius ir faktiškai įvyks resursinis kolapsas. Ar jis įvyks rytoj ar poryt, jau yra nesvarbu. Kova dėl besibaigiančių resursų tapo pasaulinės politikos dominante. Lyderystė šiandien užtikrinama technologiniu pranašumu, karinis kolonizavimas yra pakeistas technologiniu pavergimu. Ir kas svarbiausia, pavergiamos visų pirma išsivysčiusios šalys.

Kokios šios krizės priežastys? Gamta milijardus metų egzistuoja harmoningai ir subalansuotai: saulės šviesos energija fotosintezės būdu virsta chemine energija ir visa bio-geo sistema gyvena amžiname sau pakankamame būvyje be resursinio deficito. O mes per 150-200 metų sukūrėme technosferą, kuri yra mūsų civilizacijos pamatas. Iki mūsų laikų pasaulis sunaudojo 200 mlrd. tonų deguonies, o tą patį kiekį mes sunaikinome per 50 metų. Iki to laiko, kol mes išradome garo mašiną, mūsų civilizacijos technologinis gyvenimas buvo bendro planetos gyvenimo dalimi: raumenų jėga plius vėjo ir vandens energija. Mes nepažeidėme gamtos balanso. Bet mes išradome garo mašiną, elektrą ir sukūrėme antagonistinę gamtai technosferą. Faktiškai krizės priežastis yra prieštaravime tarp biosferos ir žmogaus sukurtos technosferos. Tai įvyko per paskutinius dešimtmečius.

Žmonija dabar yra sudėtingoje situacijoje, kai turi rinktis. Iškilo klausimas, kas bus su žmonija ateityje. Todėl prioritetų pasirinkimas visam pasauliui ir atskiroms šalims yra svarbiausias dalykas. Visus prioritetus galima suskirstyti į dvi dalis. Yra taktiniai prioritetai, kurie leidžia mums gyventi šiandien. Jei mes šiandien negaminsime vaistų ar maisto produktų, nemodernizuosime armijos, tai mes neišgyvensime. Bet jei mes nemąstysime apie strateginius iššūkius, tai ateityje mes išnyksime. Pavyzdžiui, mes neseniai šventėme mūsų pergalės II pasauliniame kare 70-metį. Gegužės 9 d. TSRS buvo nugalėtoja, mes turėjome pačią kovingiausią, galingiausią ir moderniausią armiją. Bet jau tų pačių metų rugpjūtį įvyko Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai ir jei mes nebūtume vystę branduolinės programos, tai mes jau būtume išnykę kaip valstybė. Karo metu mūsų šalis pasirinko branduolinio prioriteto realizavimą. Buvo sukurti atominiai ginklai, povandeniniai laivai, raketos, ir tai leidžia šiandien mums būti suverenia valstybe.

Štai pavaizduotas atominis projektas. Sunkiausiomis karo sąlygomis buvo kuriamas atominis ginklas, kad išgyventi. Bet kai yra sprendžiamas svarbus strateginis iššūkis, tada keičiasi civilizacijos pavidalas, ji sukrečiama daugeliui dešimtmečių ir sukuriama nauja technologinė sankloda. Štai iš tos atominės bombos pradžioje atsirado atominė energetika. 1954 m. Kurčiatovas sukūrė pirmąją atominę elektrinę. Toliau vystymosi logika atvedė mus prie termobranduolinės technologijos ir šiandien Prancūzijos pietuose realizuojama mūsų idėja – takomatas. Tai ateities energijos šaltinis, kurio pagrindas yra sintezė, o ne dalijimasis. 1958 m. buvo sukurtas pirmas mūsų atominis povandeninis laivas, o po metų – pirmas pasaulyje atominis ledlaužis ir mes šiandien neturime konkurencijos aukštose platumose Arktikos šelfe. Gamyklos, kurios stato atominius povandeninius laivus, taip pat stato ir naftos gavybos platformas šelfe. Aš jau nekalbu apie tai, kad tolimesnis judėjimas į kosmosą susijęs su atomine energetika. Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad mes visi naudojamės kompiuteriais ir mažai kas žino, kad kompiuteriai atsirado tik todėl, kad reikėjo apskaičiuoti termofizikines neutroninių reaktorių charakteristikas ir kosminių skrydžių trajektorijas. O šiandieniniai superkompiuteriai atsirado todėl, kad mums susitarus su amerikiečiais, buvo nutraukti branduoliniai bandymai, kurie persikėlė į tuos superkompiuterius. Branduolinė medicina, izotopai, greitintuvai, neutroniniai reaktoriai, visa pasaulinė tyrimų bazė išaugo iš atominio projekto. Pabaigdamas šį siužetą pasakysiu, kad sprendžiant strateginę užduotį, ji sukrečia civilizaciją, ji pavertė Tarybų Sąjungą supervalstybe ir išsaugojo mūsų suverenitetą. Bet tuo pačiu gimė nauja aukštos technologijos ekonomika. Mes praktiškai esame vienintelė šalis, turinti pilną atominį ciklą. Mes sukūrėme dešimtis industrijos šakų ir vaidiname ten pagrindinius vaidmenis. Todėl strateginio prioriteto pasirinkimas yra esminis bet kokios valstybės vystymesi.

Iš tos krizės, su kuria susidūrėme, yra dvi išeitys: pirma – judėti nieko nekeičiant ir po kruvinų karų dėl resursų sugrįžti į pirmykštį būvį, arba antra – sukurti iš principo naują gamtinio pobūdžio technologinę bazę. T.y. įterpti technologijas į uždarą autonomišką gamtinės resursų apykaitos grandinę. Štai pavyzdžiui, Saulė yra termobranduolinis šaltinis, nedidelė jos energijos dalis fotosintezės pagalba virsta kitomis energijos rūšimis, kurios vėliau aprūpina viso Žemės komplekso poreikius. Aukščiausias gamtos pasiekimas yra mūsų smegenys. Jos vidutiniškai naudoja 10 vatų, piko metu – 30 vatų, panašiai kaip paprasta lemputė. O šiandien mūsų naudojami superkompiuteriai naudoja dešimtis megavatų. Bet visų pasaulio kompiuterių pajėgumas tik pernai prilygo vieno žmogaus smegenims. Tai tik viena mūsų neteisingos technologijų krypties iliustracija.

Mūsų šalies Prezidentas aptarė padėtį pasaulyje ir kalbėdamas apie išmetamąsias dujas pažymėjo platesnio požiūrio būtinybę: nustatydami kvotas, naudodami kitas taktines priemones mes problemos neišspręsime. Reikalingi kokybiškai nauji sprendimai – gamtinio pobūdžio technologijos, kurios nekenkia aplinkai ir negriauna pusiausvyros. Jos padės atkurti pažeistą balansą tarp technosferos ir biosferos. Tai yra pasaulinio mastelio iššūkis. Ši prezidento citata talpina savyje plačią mokslo vystymosi bazę. Besivystant mokslui, akcentas buvo perkeliamas ant gyvybės. Jei prieš kurį laiką 90 proc. publikacijų buvo skiriama puslaidininkiams, tai dabar dižioji darbų dalis yra skirta gyvybės mokslams, bioorganikai. Atsirado mokslo sąsajos: biofizika, geofizika, biochemija, neuroekonomika, neurofiziologija. Mokslui trūko šitų siauros specializacijos disciplinų. Labai svarbus yra tarpdisciplininių tyrimų panaudojimas technologijose. Šiandien technologijos veikia paprastai: jūs imate rastą, nukertate šakas, tada galite ręsti sienas. Jei rąstą apipjausite – gausite balkį, jei supjausite balkį – gausite lentas ir t.t. Panašiai su metalu – gamindami detalę, mes pašaliname nereikalingą metalą. Tokiu būdu apie 90 proc. energijos ir resursų tenka atliekoms ir teršalams. Bet jau atsirado naujos adityvinės technologijos, leidžiančios pagaminti detales jas užauginant. Taip galima gaminti protezus ar kitas kūno dalis. 3D printingo būdu galima pagaminti įvairius daiktus ne pašalinant tai, kas nereikalinga, o priauginant tai, kas reikalinga. Iš čia išvada, kad neturime kitos išeities, išskyrus gamtinio pobūdžio technologijas. Naujas mokslinio-techninio vystymosi strateginis prioritetas – tai mokslo šakų integracija ir technologinis tarpdisciplininių tyrimų įsisavinimas. O bazė tam yra lenkiantys vystymąsi iš principo nauji tarpdisciplininiai konvergentiniai fundamentalūs tyrimai ir tarpdisciplininis išsilavinimas.

Toliau norėčiau pakalbėti apie grėsmes. Mes gyvename sudėtingame, greitai besikeičiančiame pasaulyje. Ką daryti mes žinome, bet reikia suprasti, kokios grėsmės slypi gamtinio pobūdžio technologijose. Iš vienos pusės mes pereiname prie technologinio gyvosios gamtos atkūrimo, mes sukursime technologijas, kurios bus gamtinio ciklo dalimi, jo nepažeis ir tokiu būdu mes atstatysime natūralią medžiagų apykaitą. Bet atsiranda tikslingo įsikišimo į žmogaus gyvybinę veiklą galimybė. Net į evoliucijos procesą. Šitas įsikišimo galimybes galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – biogenetinė, nano-biotechnologijų bazėje. Galima bus kurti dirbtines gyvas sistemas su numatytomis savybėmis, tame tarpe ir neegzistuojančiomis gamtoje. Pavyzdžiui, sukuriame dirbtinę ląstelę, kuri gali būti naudinga medicinoje. Bet kita vertus, turėdama genetinį kodą ir savybę vystytis, ji gali būti ir žalinga, tapdama masinio naikinimo ginklu. Šiuolaikinės genetikos dėka galima sukurti tą ląstelę etnogenetiškai orientuotą konkrečiam etnosui. Ji gali būti nekenksminga vienam etnosui ir mirtinai žalinga kitam. Kitas dalykas – vyksta kognityviniai, smegenų, sąmonės tyrimai. Faktiškai atsiveria kelias psichofiziologiniam žmogaus poveikiui. Tai gali būti labai naudinga medicininiu požiūriu, bet iš kitos pusės tampa įmanoma sukurti žmogui melagingą tikrovės paveikslą. Tai labai subtilus dalykas – individualios ir masinės sąmonės valdymas. Mes matome, kas daroma masinės sąmonės lygmenyje su interneto pagalba.

Susumuojant, aš norėčiau pabrėžti, kad atominėje energetikoje yra dvi atskiros technologijos: karinė ir civilinė, kurias lengva tiksliai atskirti vieną nuo kitos. Matuojant neutrinų srautą, galima nuotoliniu būdu kontroliuoti reaktoriaus stovį ir tiksliai nustatyti, ar ten gaminamas kovinis plutonis ar ne. Šiandien branduolinės masinio naikinimo technologijos, jų plitimas yra visiškai kontroliuojami. O gamtinio pobūdžio technologijos yra dvilypės iš principo. Riba tarp karinio ir civilinio jų panaudojimo yra labai neapibrėžta ir dabartiniai kontrolės metodai yra visiškai neefektyvūs toms technologijoms. Kitas pavojus slypi prieinamume ir sąlyginiame gamtinių technologijų pigume, lyginant su branduoline technologija. O tai leidžia sukurti masinio naikinimo ginklus garažinėmis sąlygomis. Atominė bomba sukurta jau prieš 70 metų, viskas išdėstyta vadovėliuose, bet dar niekas savarankiškai jos nepagamino. Visi, kas turi atominį ginklą, gavo arba iš JAV, arba iš TSRS. Kodėl? O todėl, kad reikia turėti kolosalią mokslinę bazę su giliomis tradicijomis, galingą pramonę, ekonomiką. Tai ne pagal jėgas jokiai kitai valstybei. O gamtines technologijas galima panaudoti ir virtuvėje, tai labai paprasta. Todėl reikia galvoti apie naują tarptautinio saugumo sistemą. Yra kitas svarbus dalykas: jūs negalėsite nuspėti dirbtinių gyvybės sistemų patekimo į aplinką pasekmių, kaip jos pažeis evoliucijos procesą.

Čia surašyta, kokius darbus vykdo amerikiečių kompanija DARPA šioje srityje. Tai sąmonės valdymas, etnogenetinių sistemų kūrimas. Paskaičius pavadinimus atsiskleidžia šios veiklos mastas. Atsiranda vienpusio disponavimo šiomis technologijomis pavojus. Atsakas šiems iššūkiams pas mus buvo ruošiamas dar 2007 m., atsižvelgiant į Prezidento iniciatyvą dėl nanoindustrijos vystymo strategijos. Per šiuos metus sukurta iš esmės nauja tyrimų bazė, tinklinė struktūra šalyje, ir mes priartėjome prie etapo, kuris turėtų sukurti šalyje naują ekonominę technologinę bazę, kurios pagrindas yra nano-biotechnologijos. Kviečiu jus susipažinti, kas Prezidento pavedimu per pastaruosius 5-7 metus yra sukurta Kurčiatovo institute. Pas mus yra sukurtas neturintis pasaulyje analogų konvergentinių mokslų ir technologijų centras, vienintelis posttarybinėje erdvėje sinchrotroninio spinduliavimo šaltinis, neutroninių tyrimų reaktorius ir galingas superkompiuterių kompleksas. Vidutinis ten dirbančių žmonių amžius 35 metai. Sukurta kadrų parengimo sistema. Ir visa tai veikia.

Pakalbėsiu apie tai, kas vyksta pasaulyje mokslo ir technologijų srityse. Mes pastoviai girdime apie skaidrios mokslinio išsilavinimo sistemos sukūrimą ir apie neribotą žmogiškų resursų mobilumą. Ką tai reiškia? Štai yra mūsų fondai, kurie skiria lėšas moksliniams tyrimams, o rezultatai yra visiems atviri. Tai reiškia, kad visa informacija apie rezultatus, vykdytojus, kadrų rezervą, paruoštą įvairių valstybių nacionalinių biudžetų lėšomis yra laisvai prieinama, o tai reiškia – ir valdoma. Šiandien tai leidžia Jungtinėms Valstijoms pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais likusio pasaulio sąskaita ir pritraukti gabiausius jaunus kadrus. Faktiškai šiandien JAV kuria globalią mokslinio išsilavinimo terpę, kuri finansuojama nacionalinių biudžetų pinigais, bet tarnauja JAV interesams. Tai tikras faktas.

O kas daroma su mumis? Pirma – tai tikslingas šalies strateginių tikslų likvidavimas ir koncentravimas į taktinius uždavinius. Iki šiolei mes neturime strateginio nacionalinio intereso. Mes galime gaminti tankus, patrankas ir laimėti karą, bet pralošti ateitį. Iki paskutinio Prezidento sprendimo mus koncentruodavo spręsti taktinius uždavinius. Antra – mokslinės sferos klasterizavimas. Jis įvyko sunkiu išgyvenimo momentu griuvus TSRS. Didžiulė mokslinė TSRS sfera suskilo į klasterius. Šiandien ši padėtis grantų sistemos pagalba yra fiksuojama ir užšaldoma, kad būtų lengvai valdoma. Pavyzdžiui, aš 15 metų buvau kristalografijos instituto direktoriumi. Buvo 250 mokslinių bendradarbių ir 50 nedidelių mokslinio fondo grantų po 500 tūkstančių rublių. Visas instituto potencialas padalintas į 50 grupių po 5 žmones, kurie puikiai gyvena už tuos 500 tūkstančių, nenešdami jokios atsakomybės. O jų darbo už mūsų pinigus rezultatais labai lengva pasinaudoti tiesiog elektroniniu būdu stebint veiklos ataskaitas. Štai Vokietija, kuri yra JAV kolonija, neturi strateginių tikslų, o savo biudžeto sąskaita aptarnauja globalius JAV interesus.

Kitas svarbus dalykas – vertinimo sistema lemia mokslinės periodikos išnykimą šalyje. Faktiškai mes stebime bandymą suformuoti tokią sistemą, kurioje globalūs moksliniai-techniniai tikslai būtų suprantami tik Jungtinėms Valstijoms, o Rusija turėtų tapti intelektinių resursų tiekėja, taktinių uždavinių, reikalingų Jungtinėms Valstijos pasiekti strateginius tikslus vykdytoja. Laimei tas nepavyko, bet grėsmė išlieka.

Štai pavyzdys, kaip amerikiečiai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose. Europoje yra didelis tarptautinių projektų kiekis. Amerikiečiai nė viename projekte nedalyvauja nei finansiškai, nei organizuodami. Nei CERNe, nei kitur. Bet jų atstovai sėdi visuose valdymo komitetuose. Ir ne tik amerikiečiai, bet su JAV pasais lenkai, slovakai. Jie vykdo pilną monitoringą, įtakoja jiems naudingus sprendimus ir naudojasi rezultatais. Pavyzdžiui, 10 metų buvo kuriamas europietiškas neutroninis šaltinis. Buvo suburta specialistų komanda, kuri parašė visą tomą, kas bus daroma. Amerikiečiai pažiūrėjo, pagyrė ir pasakė, kad dar reikia padirbėti. Tada sukuriama nauja grupė, kuri parašo antrą tomą. Jis dar šiek tiek pataisomas ir tada amerikiečiai nieko neklausę pasiima šitą tomą, įkuria pas save laboratoriją, persivilioja tuos žmones iš Europos ir stato pas save greitintuvą. Europoje iki šiol nepradėti tokie darbai, o Amerikoje jis jau keturis metus dirba. Faktiškai europiečių pinigai naudojami paruošiamiesiems darbams.

Šiandien Rusija dalyvauja finansiškai, intelektualiai stambiausiuose moksliniuose projektuose, užimdama pamatines pozicijas. Mes skiriame europietiškiems projektams virš 2 milijardų dolerių, iš kurių milijardą Vokietijoje. Šiandien mes grįžome prie mega projektų kūrimo Rusijos teritorijoje. Yra statomas vienas galingiausių pasaulyje reaktorių, sinchrotronas, greitintuvas ir bendrai su italais statomas takomatas. Bet reikia aiškiai suprasti, kad tarptautinį bendradarbiavimą amerikiečiai išnaudoja sustiprinti savo pozicijas susilpninant pirmoje eilėje Europą ir mus. Taigi, išvados aiškios.

Norėčiau jums pateikti futuristinį paveikslą. Ilgai galvojau, ar reikia tai sakyti ir nutariau, kad tai yra tikslinga. Tai gali pasirodyti kaip nelemta ir keista ateitis, bet tai yra realybė. Pasižiūrėkime, kaip surėdytas pasaulis: visada koks nors elitas bandė likusį pasaulį paversti savo tarnais. Iš pradžių buvo vergvaldystė, vėliau feodalizmas, įvairių formų kapitalizmas. Kiekvieną kartą viskas baigdavosi formacijos pasikeitimu, nes tie žmonės, kuriuos elitas bandė paversti tarnais, to nenorėjo dėl dvejų priežasčių: biologiškai jie buvo tokie patys žmonės kaip ir elitas, ir besivystant jiems atsirasdavo savimonė ir jie patys užsimanydavo tapti elitu. Taip viskas ratu ir sukosi.

O šiandien atsirado reali technologinė galimybė įsikišti į žmogaus evoliucijos procesą su tikslu sukurti iš principo naują homo sapiens porūšį – tarnaujantį žmogų. Šiandien biologiškai tai įmanoma padaryti. Tokio tarnaujančio žmogaus savybė yra apribota savimonė. Mes matome, kad kognityviai ir dabar tai daroma. Kitas dalykas – kontroliuojamas dauginimasis, ir trečias – pigus pašaras – genetiškai modifikuoti produktai. Visa tai jau paruošta. Faktiškai yra sukurtos realios technologinės sąlygos veisti žmonių-tarnų porūšį ir galime pasakyti ačiū mokslo progresui, kad tam sutrukdyti jau niekas negali. Mes turime galvoti, kokią vietą užimsime tokioje civilizacijoje.

Kad tai neatrodytų kaip išsigalvojimas, aš jums pacituosiu Pasaulinės Sveikatos Organizacijos vadovo Čisholmo, kuris buvo dešinė Rokfelerio ranka, žodžius, pasakytus 1948 metais: „Norint sukurti pasaulinę vyriausybę, reikia išguiti iš žmogaus sąmonės jo individualumą, prisirišimą prie šeimos tradicijų, nacionalinį patriotizmą ir religines dogmas“. Taip pat ten aiškiai sakoma, kad žingsnis po žingsnio reikia keisti žmonių savimonę, įtikinti žmones nepratęsti savo giminės. O 1974 metų JAV nacionalinio saugumo memorandume sakoma, jog visa tai reikia daryti taip, kad kitos šalys nesuprastų, kas su jomis daroma.

Kas gi šiandien vyksta? Bazinių moralinių pricipų sistemos lūžis ir alternatyvių „vertybių“ kūrimas. Kita svarbi aplinkybė, kurią paminėjo Prezidentas savo kalboje – asmens laisvės suabsoliutinimas. Atkreipkite dėmesį, kad iš visų pusių mes girdime, kad vaikas svarbesnis už tėvus. Tai vyksta visais lygiais, nuo šeimos iki valstybės. Asmens laisvės suabsoliutinimas, asmuo svarbiau už valstybę ir t.t. O prie ko tai veda? Prie likvidacijos suverenios valstybės, kuri yra vienintelis visuomenės ir jos vertybių apsaugos įrankis. Ir šiandien mes tai stebime. Viso to rezultatas – masės tarpusavyje konkuruojančių žmonių, kurios lengvai valdomos iš išorės. Tai labai svarbus dalykas – organizuotų, vieningų, bendradarbiaujančių ir valstybės apsaugotų žmonių visuomenės pakeitimas valdoma niekuo aukštesniu tarpusavyje nesaistomų individų mase. Taip pat svarbu yra gimstamumo mažinimas įdiegiant žmonių sąmonėje prieštaraujančių prigimčiai dalykų: LGBT, šeimos be vaikų ir pan. Faktiškai šiandien mes tai turime humanitarinėje sferoje, bet tai bazuojasi ant vergaujančio žmogaus sukūrimo technologinio pamato.

Šaltinis: http://www.council.gov.ru/events/news/59290/

Šauksmas