Kas ir kada sugalvojo įvesti NT mokestį?

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/kas-... 2023-10-28 14:55:00, skaitė 506, komentavo 1

“2022 metų lapkričio mėnesį Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, siekdama gauti dar vieną išmoką, kuri būtų siekusi 649,5 mln. eurų, tačiau gavo neigiamą atsakymą dėl nepatenkinamai įvykdytų reformų mokesčių srityje. Tiesa, už kitų pasiektų rodiklių sėkmingą įgyvendinimą, Lietuva yra gavusi 542,3 mln. eurų.

Tam, kad lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo pasiektų mūsų šalį, Europos Sąjungos Taryba dar 2021 metų liepos mėnesį rekomendavo gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, taikant apmokestinimą tiems šaltiniams, kurie nepakenktų šalies ekonomikai, nepadidintų pajamų nelygybės, socialinės atskirties ir skurdo. Vis dėlto, Taryba neišskyrė konkretaus mokesčio įvedimo būtinybės.

Finansų ministerija teigė, kad nekilnojamojo turto mokestį reikia įvesti dėl to, kad valstybės pajamos iš tokio turto apmokestinimo šiai dienai sudaro tik 0,3 proc. BVP, o kitose Europos Sąjungos valstybėse apie – 1,2 proc. BVP.

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMAS

2005 m. birželio 7 d. Nr. X-233 Vilnius

Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Vidurio ir Rytų Europoje dominuoja itin didelis skaičius žmonių, kurie nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto”, – pranešė Europarlamentaras Bronius Ropė.

2018 metais Europos Komisija pažymėjo: „Daugumoje valstybių narių periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai tebėra maži ir gali būti galimybių juos padidinti, išvengiant neigiamo perskirstymo poveikio mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Šalyse, kuriose dabartinės būsto apmokestinimo sistemos labai priklauso nuo sandorių mokesčių, vidinis perėjimas nuo sandorių mokesčių prie periodinio apmokestinimo taip pat galėtų padidinti efektyvumą.“ (Mokesčių politika Europos Sąjungoje: 2018 m. tyrimas)

2019 m. Europos semestro šalių ataskaitose konkrečiai nurodyta, kad periodinis nekilnojamojo turto mokestis yra žemas (remiantis 2017 metų duomenimis) šiose šalyse:

• Austrijoje, kur sudaro 0,5 % BVP, tačiau yra trečia pagal dydį darbo mokesčių dalis iš bendrųjų pajamų;

• Estijoje (0,3 % BVP), kur „nekilnojamojo turto <…> mokesčiai gali būti naudojami tolesniam perėjimui nuo darbo jėgos apmokestinimo finansuoti“;

• Suomijoje (0,8 % BVP), kur „nekilnojamojo turto apmokestinimo reforma buvo atidėta“ mažiausiai iki 2022 m. Pagal statybos sąnaudų kainų indeksą atnaujintos vertės buvo mažesnės už rinkos vertę ir šis atotrūkis vis didėja;

• Latvijoje – 0,8 % BVP;

• Lietuvoje – 0,3 % BVP;

• Slovakijoje – 0,4 % BVP. Tai „rodo, kad Slovakija galimai nepakankamai panaudoja nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą pajamoms gauti“;

• Slovėnijoje – 0,5 % BVP;

• Ispanijoje, kur iš periodinio nekilnojamojo turto mokesčio buvo surinkta 1,2 % BVP.

SN inf.