Lazerių srityje esame tarp pirmaujančių pasaulyje

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/08/23/la... 2023-08-23 16:43:00, skaitė 509, komentavo 2

Lazerių srityje esame tarp pirmaujančių pasaulyje

Pokalbis su įmonės „Šviesos konversija“ vadovu Martynu Barkausku.

Lazerinių technologijų įmonės „Šviesos konversija“ (angl. Light Conversion) vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto absolventas Martynas Barkauskas nesureikšmina fakto, kad jo vadovaujamos įmonės pagamintais itin trumpų impulsų lazeriais naudojasi tokie pasauliniai mokslo centrai, kaip CERN ir kone šimto geriausių pasaulio universitetų laboratorijų mokslininkai.

Jam tai yra natūralu, nes trumpų impulsų femto-, pikosekundiniai lazeriai yra Lietuvos stiprybė, o juos gaminanti įmonė Vilniuje – bene didžiausia šių lazerių rinkos žaidėja pasaulyje.

M. Barkauskas pasakoja, nuo ko prasidėjo jo susidomėjimas lazeriais, kaip jis atsidūrė versle, siekiančiame mokslo pažangos, ir kodėl lietuviški lazeriai yra pripažįstami visame pasaulyje.

– Į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą įstojote 1999 m. Kas paskatino pasirinkti fiziko karjeros kelią? Kodėl pasirinkote būtent Vilniaus universitetą?

– Mokykloje man visada patiko ir sekėsi fizika.

Įtraukė tiek dalyvavimas olimpiadose, tiek labai geras fizikos mokytojas, kuris mus mokė paskutinius trejus metus mokykloje (ir tuo pačiu metu dėstė universitete).

Buvo toks labai sveiko požiūrio į gyvenimą ir į daugelį klausimų, ne tik į dalyką.

Tai turbūt ir paveikė.

Fizikos studijos Vilniaus universitete buvo natūralus sprendimas – jeigu nori studijuoti fiziką, tai renkiesi Vilniaus universitetą.

– Ar, rinkdamasis studijas, jau numanėte, kokia kryptimi gali pasisukti Jūsų profesinis kelias? Galbūt buvo dvejonių, minčių keisti pasirinktą sritį?

– Tuo metu, kai baigiau mokyklą, didžioji dalis tos mokyklos absolventų rinkosi tarp dviejų studijų krypčių: arba informatiką, arba ekonomiką.

Apie ekonomiką aš tiek daug nesvarsčiau, nors turbūt tarp pasirinkimų ir įrašiau.

Labai rimtai rinkausi tarp informatikos ir fizikos.

Nebuvo taip, kad 8 ar 9 klasėje jau tikrai žinojau, ką darysiu.

Lygiai taip pat, įstojęs į Fizikos fakultetą, dar ieškojau savęs.

Metus papildomai lankiau prof. Vlado Vansevičiaus vedamus popaskaitinius astronomijos užsiėmimus, skaičiau knygas apie astronomiją ir bandžiau gilintis į tą sritį, tik nelabai man ji prilipo.

– Magistrantūros studijas tęsėte Amsterdame, tačiau doktorantūros studijų grįžote į Vilniaus universitetą. Kas lėmė tokį sprendimą?

– Tiek asmeninės priežastys, tiek tai, kad sąlygos čia studijuoti buvo labai geros. Gilaus ar didelio plano nebuvo.

Čia sugrįžti tęsti doktorantūros studijų atrodė neblogas pasirinkimas, nes Vilniaus universiteto fizikos laboratorijos tikrai gerai aprūpintos aparatūra ir patenka į šios srities pasaulio laboratorijų 500-tuką, o sritis, kurią aš pasirinkau, Lietuvoje yra gana stipri.

Įmonės „Šviesos konversija“ vadovas, Vilniaus universiteto VU alumnas Martynas Barkauskas | VU nuotr.

Įmonės „Šviesos konversija“ vadovas, Vilniaus universiteto VU alumnas Martynas Barkauskas | VU nuotr.

– Kokios srities doktorantūros tyrimus vykdėte?

– Mano doktorantūros tema buvo ultrasparčioji arba laiko skyros spektroskopija.

Tam yra naudojami lazeriai ir ta laiko skyra yra tiesiogiai susijusi su naudojamų lazerių impulsų trukme.

Kuo trumpesnė lazerio impulso trukmė, tuo greitesnius procesus galima tyrinėti.

Todėl doktorantūros studijų metu teko nemažai naudoti ir konstruoti lazerines sistemas su labai trumpais lazerių impulsais.

– Papasakokite apie savo profesinio kelio pradžią. Su kokiais sunkumais teko susidurti? Kokie geriausi atsiminimai?

– Kai studijavau doktorantūroje, įmonė „Šviesos konversija“ (kurioje dabar dirbu) buvo įsikūrusi netoli Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro.

Aš ten kartais nueidavau pasitarti, kaip suderinti laboratorijoje turimus prietaisus ir lazerius.

Baigus studijas, man pasiūlė darbą šioje įmonėje.

Kurį laiką svarsčiau, kokį sprendimą priimti, nes norėjau toliau siekti mokslinės karjeros.

Galiausiai priėmiau darbo pasiūlymą, o kiek padirbėjęs, įsisukau į tą verpetą.

Įmonėje mane patraukė žmonės, dirbantys šioje srityje. Jie turėjo labai teisingą požiūrį, kad reikia darbus daryti gerai.

Be to, nemaža įmonės gaminamų prietaisų dalis yra skirta moksliniams tyrimams, todėl ryšio su mokslu ten yra pakankamai.

Man buvo savotiškai įdomu, kad verslas veikia dėl mokslo, o ne verslas dėl verslo arba mokslas dėl mokslo.

– Jei reikėtų išskirti vieną – kokiu savo profesiniu pasiekimu labiausiai didžiuojatės?

– Labai smagu, kai ilgus metus bandai prisibelsti į žinomas dideles pasaulio įmones, kurioms turi, ką pasiūlyti, ir pagaliau įtikini, kad mūsų gaminami lazeriai yra kokybiškas gaminys.

Ir kai jos, pabandžiusios mūsų produkciją, gauna geresnį rezultatą, nei tikėjosi, net geresnį, nei su anksčiau naudotais konkurentų prietaisais, tuomet apima malonus pasitenkinimo jausmas.

– Kokiose srityse daugiausia naudojami jūsų įmonės gaminami lazeriai?

– Pirmieji įmonės gaminami produktai buvo priedai prie femtosekundinių lazerių, kurie leisdavo keisti lazerio bangos ilgį, vadinamieji optiniai parametriniai stiprintuvai (OPA).

Iš to kilo ir įmonės pavadinimas „Light Conversion“, kuris sako, kad konvertuojamas lazerio šviesos bangos ilgis arba spalva.

Vėliau kilo didesnių ambicijų – sukurti savo lazerius, kaupinančius tuos parametrinius stiprintuvus.

Po 5–6 metų tyrimų, konstravimų ir klystkelių pasirodė pirmieji femtosekundiniai lazeriai.

Šiuo metu lazerinių šaltinių pagaminame daugiau, nei parametrinių generatorių.

Tokie priedai prie lazerių daugiausia naudojami moksle.

Tai svarbi mūsų darbo dalis, leidžianti mums suktis fizikos, chemijos ir biologijos mokslų pasaulyje.

Tuo tarpu mūsų kuriamos lazerinės sistemos ne tik keliauja į mokslinius centrus ar institutus, bet ir naudojamos pramoniniais tikslais.

Nors kaip lazerių gamintojai nesame labai didelė įmonė, turime labai daug konkurentų pasaulyje, tačiau femtosekundinių lazerių srityje esame viena didžiausių žaidėjų pasaulyje.

– Kas yra „Light Conversion“ didžiausi ir žinomiausi klientai?

– Iš pasaulio universitetų 100-tuko bent 95-iuose yra naudojami mūsų gaminiai.

O tie universitetai iš šio sąrašo, kur nėra mūsų prietaisų, kartais net nevykdo tiksliųjų mokslų tyrimų, pavyzdžiui, Londono ekonomikos mokykla (angl. London School of Economics).

Kalbant apie industrinį pasaulį, trumpų impulsų lazeriai naudojami, pavyzdžiui, išmaniojoje gamyboje, kur reikia precizinio apdirbimo, kur pjaustomi labai maži objektai, medžiagos yra trapios arba labai jautrios lokaliam temperatūrų pokyčiui ar tiesiog reikia labai didelio tikslumo.

Tai gali būti automobilių purkštukų gamyba, OLED ekranų struktūrų pjaustymas ar taisymas televizoriams, išmaniesiems ekranams, medicininių stentų, kateterių gamyba, lazerinė regos korekcija ar kataraktos operacijos.

– Lietuvos lazerių įmonės yra gerai žinomos CERN laboratorijoje, kur lietuviški femtosekundiniai lazeriai naudojami dalelių fizikos bandymuose. Kodėl CERN pasirinko būtent jūsų femtosekundinį lazerį PHAROS?

– Kai prireikia specifinio sprendimo, kalbant apie femtosekundinius lazerinius šaltinius, sistemas, kaip ir minėjau, mūsų įmonė yra didžiausia žaidėja pasaulinėje rinkoje.

CERN yra labai plataus profilio organizacija, kurioje reikalingi įvairūs didelio tikslumo lazeriai medžiagoms apdirbti.

Be to, didelio intensyvumo lazeriais, o tokie yra femtosekundiniai lazeriai, galima sparčiai greitinti elektronus ir tam užtenka labai trumpo atstumo.

Dėl šių dviejų priežasčių CERN ir yra naudojami mūsų pagaminti lazeriai.

– Kokia yra pagrindinė lietuviškų lazerių pripažinimo visame pasaulyje priežastis?

– Viena iš priežasčių – lietuviai lazerius pradėjo gaminti labai anksti, netrukus po to, kai tik buvo sukurti pirmieji lazeriai pasaulyje.

Pradėję anksti, mes ilgus metus kaupėme patirtį.

Lietuvos stiprybė yra ne lazeriai apskritai, o tam tikro tipo, t. y. trumpųjų impulsų, lazeriai.

Kai kurios Lietuvos įmonės gamina dalis tokios rūšies lazeriams, kitos gamina tokios rūšies šaltinius, trečios įmonės užsiima jų pritaikymu.

Labai platus kompetencijų laukas šioje specifinių lazerių gamybos ir taikymo srityje turbūt yra unikaliausias dalykas, kurio nėra nė vienoje kitoje pasaulio vietoje.

Pas mus visos trumpųjų impulsų lazerių gamybos ir taikymo kompetencijos sutelktos viename mieste – Vilniuje.

Tikrai jokiame didžiajame Europos ar Amerikos mieste to nerasite.

Mums kai kuriuos klausimus lengviau išspręsti būnant arti vienas kito, tarpusavyje pasikalbant, nei tiems, kurie išsisklaidę dideliais atstumais.

– Mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros industrija auga kaip niekad greitai. Kokios yra jūsų ambicijos artimiausioje ateityje?

– Rinka, kurioje mes veikiame, auga gana sparčiai.

Dalis mūsų klientų yra mokslo įstaigos, todėl reikia suprasti, kad profesorius dažniausiai neperka tokio paties prietaiso kaip jo kolega.

Jie paprastai nori kažko kito, kadangi jiems reikia užsiimti mokslu.

O tai reiškia – ne kartoti, ką darė kolega, o ieškoti kažko naujo, kitokio.

Norint pasiūlyti kitokius prietaisus, svarbu neatsilikti nuo mokslo pasaulio – visada jausti pulsą.

Nuo naujovių ir sugebėjimo jas pritaikyti skirtingai veiklai priklauso ir tavo, kaip įmonės, sėkmė.

Todėl aukštųjų technologijų įmonėms yra labai svarbu būti arti žinių ir problemų sprendimo centrų, o universitetai yra vieni iš jų.

– Kas Jums labiausiai patinka Jūsų profesinėje veikloje? Kas Jus motyvuoja tobulėti?

– Patinka dirbti mėgstamą darbą. Turbūt nelabai išeina ir darbu pavadinti, kai darai tai, kas patinka.

Tai yra smagiausia.

Kai studijuoji ar dirbi, kas tau patinka, ir rezultatas būna geresnis vien dėl to, kad įdedi daugiau pastangų.

– Studijas Vilniaus universitete baigėte prieš 15 metų, bet iki šiol išlikote šio universiteto bendruomenės dalimi – dėstote studentams. Kokie jausmai Jus sieja su Vilniaus universitetu?

– Dėstymas studentams jau kokius dešimt metų man yra kaip pomėgis, kuris teikia malonumą.

Mano dėstomas magistrantūros kursas yra gana specializuotas, bet aš labai džiaugiuosi turėdamas galimybę dalytis savo sukauptomis žiniomis.

Ką patartumėte moksleiviui, renkantis studijas ir rengiant karjeros kelią?

– Geriausias dalykas, nors ir nelabai paprastas, – žinoti, ko nori.

Būna, kad žmonės, net ir keturiasdešimties metų sulaukę, nelabai žino, ko nori.

Gal tai ir nėra labai didelė problema, bet žinoti, prie ko yra linkstama, nemeluoti sau ir rinktis tą sritį, kuri tinka ir patinka, yra pagrindinis patarimas.

Šiais laikais, kai išsilavinimas yra beveik visuotinis, kai tiek daug darytų ir jau padarytų dalykų, siekdamas pelnyti sėkmę, turi gana smarkiai gilintis į tam tikrą sritį.

Tam reikia daug pastangų.