Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/07/04/pu... 2023-07-04 16:17:00, skaitė 877, komentavo 3
Ukrainos prezidentas teigia, jog V. Putinas praranda savo šalies kontrolę. Esą po „Wagner“ sukilimo Putino reakcija buvo per silpna, mano V. Zelenskis.
„Visa ta valdžios vertikalė, kurią jis anksčiau turėjo, tiesiog griūva“, – sako prezidentas. Zelenskio teigimu, Ukrainos žvalgybos pranešimai rodo, jog Kremliuje matuojamas paramos Prigožinui lygis, teigiama, kad pusė Rusijos palaiko „Wagner“ bosą ir sukarintos grupuotės maištą.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog Putinas jau prarado savo šalies kontrolę, ir pasaulis turėtų būti pasirengęs Rusijos Federacijos žlugimui. „Vakarai turi suprasti, kad Rusija yra susiskaldžiusi ir nėra jėgos, kuri galėtų ją sulaikyti. Turime tam pasiruošti. Apie tai kalbame jau metus. Atminkite, kad Rusijoje jau prasidėjusių procesų negalima sustabdyti“, – sakė jis.
O. Danilovas pažymėjo, kad situacija Rusijoje yra nekontroliuojama, bet kuri karinė grupuotė gali veikti savarankiškai, bet kuris branduolinis objektas ar ginklas gali būti užgrobtas. „Situacija gali virsti labai pavojingu sprogstamuoju procesu, kuris būtų visiškai nekontroliuojamas. Rusijos imperija žlugo. Vakarai turi atsisveikinti su iliuzijomis, kad Rusija ir toliau egzistuos dabartiniu pavidalu“, – pridūrė Danilovas.
Vakarų gąsdinimai Rusijos subyrėjimu, mums regisi, gali sulaukti priešingo efekto. Kam remti Ukrainą, jei Rusijos imperijos byrėjimas jau prasidėjo? Vakarai tokiame procese juk turėtų ruoštis situacijai, kuomet Rusija, susiskaldžiusi į daugybę branduolinių administracinių vienetų, kels pavojų ne tik savo pačios, bet ir Vakarų saugumui bei išlikimui.
Faktas, jog kariaujanti Ukraina nebijo jokios Rusijos – nei susiskaldžiusios, nei draskomos pilietinio karo, nei grasinančios branduoliniu vėzdu. Tačiau Vakarų šalių lyderiai šiurpsta ir alpsta vien nuo minties apie Rusijos branduolinio arsenalo kontrolės nebuvimą. Mes kol kas nelinkę matyti taip sparčiai byrančios Rusijos, žinant, jog šalies saugumą užtikrina 4,5 mln. jėgos struktūrų darbuotojų, tarp kurių apie 300 000 FSB kadrinių pareigūnų.
Pranešama, kad ES gali padaryti nuolaidų Rusijai ir atnaujinti prieigą prie SWIFT dėl „susitarimo dėl grūdų“. Po Ukrainos invazijos, didžiausi Rusijos bankai neteko prieigos prie tarptautinės tarpbankinės sistemos, tačiau dabar „Rosselkhozbank“ reikalauja, jog būtų atkurta prieigos prie šios sistemos, priešingu atveju nebus pratęstas susitarimas dėl grūdų.
Pareigūnų teigimu, šį kartą Rusijos grasinimai nutraukti susitarimą buvo rimtesni nei per ankstesnes derybas. Pažymima, jog „Rosselkhozbank“ visiškai priklauso Rusijos valdžios institucijoms, jo buvęs vykdomasis direktorius Dmitrijus Patruševas yra dabartinis žemės ūkio ministras. Jo tėvas Nikolajus Patruševas yra diktatoriaus Putino padėjėjas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius, vienas pagrindinių Rusijos invazijos į Ukrainą iniciatorių.
Šis Kremliaus ėjimas yra nutaikytas į silpną Vakarų poziciją sprendžiant pasaulinio bado problemas. Rusija toliau tęs ir didins branduolinį (Zaporožės AE) terorą, kurstys maisto krizę, galimos sumaišties Rusijoje perspektyvą, siekdama palaužti Vakarus, kad pastarieji nustotų remti Ukrainą ir sutiktų su Maskvos siūlomomis „taikos“ sąlygomis.
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris įsitikinęs, kad Ukrainos vykdomas (kontr)puolimas yra pagirtinas ir ragina susilaikyti nuo nusivylimo kupinų komentarų. „Tai tikras karas ir žmonės žūsta kiekvieną dieną. Sunku, kai esi ten ir matai, kaip žūsta tavo kolegos ir draugai, sunku būti tokio intensyvumo apšaudyme. Tai visada sunku, ir mes turime toliau remti Ukrainą, nes jiems dabar labai sunkus metas“, – kalbėjo aukšto rango karininkas.
„Neturėtume komentuoti Ukrainos veiksmų, sakydami „jie turėtų judėti greičiau“ arba „esame nusivylę, kad jie juda per lėtai. Tokio pobūdžio operacijos yra nepaprastai sudėtingos, ir manau, kad tai, kaip jie tai daro, yra pagirtina. Manau, kad ne veltui kai kuriose vietose jie yra atsargūs, nes jei eisite tiesiai, galite sudeginti daug jėgų, todėl reikia rasti silpnąsias vietas, geriausias pozicijas ir bandyti prasiveržti“, – pridūrė NATO admirolas.
Bauerio teigimu, 90 % Rusijos kariuomenės šiuo metu yra Ukrainos teritorijoje.
V. Zelenskis nurodė galutinį puolimo tikslą – išlaisvinti Krymą, pusiasalį, kurį Rusija 2014 m. aneksavo pažeisdama tarptautinę teisę. „Mes neįsivaizduojame Ukrainos be Krymo. Ir kol Krymas yra okupuotas Rusijos, tai reiškia tik viena: karas dar nesibaigė“, – sakė prezidentas. Taika be Krymo nebus Ukrainos pergalė.
Jis taip pat sakė, kad Kijevo pajėgos daro pažangą kontrpuolime, nepaisant sunkumų. Iš tiesų, Ukrainos pajėgos stumiasi į priekį, išvaduodamos gyvenvietes pietų kryptimi, tačiau prie Bachmuto tęsiasi intensyvūs mūšiai ir nei viena pusė neturi pranašumo.
Artimiausiomis savaitėmis Ukraina gaus dešimtis „Leopard 1A5“ tankų. Juos tieks Vokietija, bendradarbiaudama su Danija. Tai interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Pirmasis Vokietijos ginklų tiekimas kariaujančiai valstybei! Šiandien Vokietija teikia antrą pagal dydį karinę pagalbą Ukrainai, kalbant apie įrangos tiekimą, jei kalbame apie tiesioginę finansinę pagalbą arba pagalbą ES viduje“, – pridūrė Pistorius.
Ispanija netrukus perduos Ukrainai dar keturis tankus „Leopard 2“, Kijevas taip pat gaus šarvuotų transporterių.
Danija skiria 190 mln. dolerių naujai gynybinei paramai Ukrainai. Į naująjį ginkluotės paketą bus įtrauktos oro gynybos raketos, likę pinigai bus panaudoti bendro artilerijos amunicijos pirkimo iš ES projektui.
Pranešama, jog Ukraina iš Lietuvos gaus dvi NASAMS sistemas. Lietuva taip pat suteiks 10 šarvuočių M113 ir amunicijos pagal naują karinės pagalbos paketą.
V. Zelenskis paragino Baideną pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO jau dabar, net jei ji gali tapti aljanso nare tik pasibaigus karui. Ukraina supranta, kad šalis nebus priimta į NATO, kol nesibaigs karas, tačiau ukrainiečiams svarbu jausti sąjungininkų paramą šiuo klausimu, pridūrė prezidentas.
R.T. Erdoganas sako, kad Turkija susiduria su „lobizmu“ dėl nuolatinio konflikto diplomatinėse pastangose išspręsti Ukrainos problemą. Turkija, kaip ir Vengrija, yra dvi NATO valstybės, kurios ramiai paaukotų visą Ukrainą Rusijai nemirktelėję mainais į keletą milijardų eurų. Arba mažiau.
Pasirodė dezinformacija, kurioje po savaitės tylos esą Prigožinas pareiškė, kad „mūsų teisingumo eisena buvo skirta kovai su išdavikais ir visuomenės mobilizacijai. Ir tai mums pavyko. Esu tikras, kad artimiausiu metu fronte išvysite ir kitas mūsų pergales“, – baigė savo trumpą „pranešimą“ butų vagis.
Šveicarijos vyriausybė skyrė daugiau nei 6 mln. dolerių maždaug 30 mokyklų Ukrainoje remontuoti ir atstatyti.
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra