Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-06-30 05:11:00, skaitė 1120, komentavo 19
Pasireiškėte ir jūs, "brangieji" Litukrijos propagandonai, tvartagalviai, tapinoidai, lanzbierg-vatufkės ir visokia kitokia liberat-pederast-pedofilinė išsigimėlių šaikos šušara. Žinau tiksliai, kad jūs net naktimis nemiegat ir atvarot paskaityti kas čia yra rašoma ir net etatinį delfi-debilą komentuoti esate priskyrę.
Čia žemiau pateikiama tik viena iš buvusių įvykių versijų (hipotezių). Tai nėra absoliuti tiesa, todėl turėkit omeny, kad tai tik versija ir nieko daugiau.
Taigi, pradėkime.
„Dėl birželio 24 dieną vykstančių įvykių NATO susisiekė su Rusijos gynybos ministerija. Aljanso atstovai labai domėjosi daugiau nei 1,4 tūkstančio paruoštų panaudoti nedelsiant branduolinių galvučių likimu. Be viso to, jie norėjo paaiškinti, kad jie neturi nieko bendra su tais įvykiais, kurie dabar vyksta Rusijoje“, – pranešė TASS.
Įdomu, ar ne? Įvykiai Rusijoje jiems padarė tokį įspūdį, kad ponuliai iš pačios NATOs pradėjo skambinti į Frunzenskaja (krantinė kur yra RF gynybos ministerija). Ar tik ne očko žim-žim padarė? Arba situacija, iš NATO požiūrio taško, tapo tiek nekontroliuojama, kad jie pasiteisindami skubiai ėmė pasiaiškinti, kad tik nė vienas "Sarmat" nerautų iš vietos jiems nepageidautina kryptimi.
Tai buvo faktas numeris vienas, kada NATO vadovybė buvo smarkiai peršykusi.
Judam toliau, kada birželio 24 dieną prasidėjo „didysis kipišas", tuomet iš Rusijos išskrido daugiau nei 30 verslo lėktuvų su visokiais aukšto rango valstybės tarnautojais, stambių įmonių vadovais ir valdininkais, kurie dar išvakarėse, su degančiomis nuo patriotizmo akimis ir dar tam momentui sausomis kelnėmis, gražiai suokė apie meilę Tėvynei. Tačiau sulig tuo, kaip „muzikantų“ kolona vis artėjo prie Maskvos, kelnės vis labiau drėko o pirštai mėšlungiškai ieškojo konsjeržo numerio verslo klasės lėktuvui užsikalti. Po to, kada Wagner kolonai už nugaros liko Voronežas, staiga išlindo daugybė telegram-kanalų, raginančių patys žinot kam, o "miegančios kuopelės", pajutusios galimybę, išsivartė į gatves, bet iš karto buvo supakuotos švelniausių, specialiai jų laukusių žmonių, rankų. O jau vakare tapo žinoma, kad byla prieš Jevgenijų Prigožiną buvo nutraukta, tačiau atitinkami organai vykdė masinius socialinių tinklų patikrinimus dėl penktosios kolonos atstovų apsireiškimų. Neįtikėtinai sėkmingai viskas gavosi, ar ne tiesa?
Dabar tik belieka paimti sąrašus "staigiai pabėgusių šeštadieniniam poilsiui" veikėjų, o taip pat veikiančių telegram-kanalų ir atidirbti su jais pagal pilną programą. Bet ir tai dar ne viskas. Pirmą kartą naujausioje istorijoje, teko pamatyti, kaip regionų vadovai viešai ir realiu laiku pradėjo prisiekti ištikimybę prezidentui. Ir paleido šį procesą Krymo vadovas Sergejus Aksionovas. Tada jau pasipylė škvalas likusiųjų (merai, gubernatoriai, respublikų vadovai). Tai yra, pačioje kritiškiausioje situacijoje visi pamatė, kaip regionų vadovai, dar nežinodami, kuo viskas baigsis, viešai padarė savo pasirinkimą. Įvardinkite bent vieną pasaulio šalį, kurioje būtų kažkas kažkada panašaus įvykę.
Tačiau tuo pačiu metu toli gražu ne visi prisiekė. Bet tai jau penas pamąstymams kompetentingiems organams. Tai, kad šitie sąrašai bus išanalizuoti pačiu nuodugniausiu būdu abejoti neverta. Būtų visai neblogai palyginti tuos sąrašus su aktivizavusiaisiais regioniniais telegram-kanalais su Rusijos prezidentą palaikiusiais ar nepalaikiusiais gubernatoriais.
Na, o visos epopėjos finalas išvis pasirodė fantastiškas. Aleksandras Lukašenka netikėtai išgelbsti, ne daugiau ne mažiau, o visą Rusiją, sustabdęs už 200 kilometrų nuo Maskvos stipriausią pasaulio „orkestrą“, kuris kažkokiu tai nežinomu būdu per dieną perėjo beveik pusę Rusijos.
Ir ėjo taip, kad negalėjo sulaikytų nei iškastos tranšėjos, nei tūkstančiai vienetų technikos. Tarp kitko ėjo taip grėsmingai, kad telegram-kanalai per galvas viens kitam lipdami ėmė rašyti apie tai, kad tai ten sugriaudėjo, o tai šen nugriaudėjo, bet išskyrus vienos nuotraukos ir vaizdo įrašo, jokių įrodymų nebuvo.
Todėl rezultate kaip ant delno yra atsivėrusios neprietelių kuopelės, išsidavusi penktoji kolona tarp valdininkų, elito ir verslininkų, sustiprėjusi Batkos reputaciją tarptautinėje arenoje, o tai svarbu stojant į SCO ir BRICS, pagyvėjimas liaudyje, dalis kurios net praėjus 1,5 metų po vasario 24 dienos toliau mėgavosi gyvenimu ir nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui.
Na ir svarbiausia, dabar valdžia gavo pilną moralinę teisę priveržti varžtelius šūdeličiui ir verslui, nukreipiant juos tinkama kūrybine linkme. Na, o su muzikantais tai iš vis gavosi įdomiai.
Jevgenijus Prigožinas su savo vaikinais dabar atvyksta į Baltarusiją, nuo kurios iki sostinės prie Dniepro, Kijevo, yra tik 120 kilometrų per miškus, o iki Kaliningrado - 180 kilometrų, jokių pretenzijų jiems nebėra, vėliavos ir plakatai grąžinti atgal į savo vietas, o Wagner centrai vėl atidaryti. Kalbant apie tolesnį „muzikantų“ likimą, tai vakar Rusija visam pasauliui pademonstravo, kad 1500 kilometrų jie sugeba nuvažiuoti per kažkokias 10-15 valandų ir niekas, netgi saviškiai, jų nesustabdys. O dabar atskaičiuokite 1500 kilometrų nuo Baltarusijos Gardino į vakarus ir bus aišku, kam ir ką Rusija parodė. Beje, jei iki Paryžiaus yra 1500 kilometrų, tai iki Berlyno tik kažkokie 750. Tai yra, jei „muzikantai“ išeitu saulei tekant, tai jau iki pietų sėdės ir gers alų prie Brandenburgo vartų.
P.S.: Tačiau tai, žinoma, tik versija. Tačiau atsakykite patys sau į vieną labai paprastą klausimą: - „Kiek kartų per 1160 metų Rusijos istoriją kunigaikščiai, carai, imperatoriai ar generaliniai sekretoriai atleido maištininkams? “. Ir tuo labiau juos po to buvo paleisdavo?
P.P.S. Atsakymas: - maištininkams niekada.
Vadinasi tai nebuvo maištininkai.