Karinis vajus. Puota maro metu?

Autorius: Antanas Mikėnas Šaltinis: https://ekspertai.eu/karinis-v... 2023-06-15 17:05:00, skaitė 502, komentavo 7

Karinis vajus. Puota maro metu?

Dabarties Lietuva kartais primena teritoriją, kurioje jau neaišku: ar tikrai joje yra tikra valdžia, šio krašto valdžia? Kodėl galima tuo kartais suabejoti? Vienas iš pagrindinių faktorių: tai neregėtas biudžeto švaistymas privilegijoms bei karinėms reikmėms, kai tuo tarpu krašto piliečių reikalams, daugumos jų gerovei skiriamas menkas dėmesys. Štai didelė dalis pensijų tesiekia 200-330 eurų per mėnesį, o bedarbių išmokos 200-300 eurų, ir tokios sumos deja yra menkos, nes produktų kainos ir komunaliniai mokesčiai išaugo ypač staigiai per paskutinius du metus. Vien už elektrą dažnai tenka pakloti 80-160 eurų per mėnesį.

Į pensininkų organizacijų kritiką, kad pensijos per mažos, valdantieji dažnai atsako: „deja tokia padėtis, pensijų kėlimui trūksta lėšų“. Jei žvelgiant plačiau tai padėtis tokia: net 33 procentai Lietuvos gyventojų yra atsidūrę žemiau skurdo ribos, šis rodiklis vienas žemiausių Europos Sąjungoje, šalis randasi skurdžiausių ES šalių trejetuke, greta Rumunijos ir Bulgarijos.

Ginklų pirkimai auga kaip ant mielių

Tačiau kai žvelgiame į karinę sferą, čia regimas visai kitas vaizdas: rengiami nauji kariniai poligonai, karininkų algos didžiulės, karinių štabų tarnybiniai automobiliai prabangūs, o jau ginklų pirkimas-jau čia tiesiog tikras vajus: didžiuliais kiekiais perkami kulkosvaidžiai, šarvuočiai, bei kita karinė technika.

111.jpg

Paskutiniu metu ypač smarkiai išaugo retesnės technikos pirkimai: tokių kaip sistemos HIMARS, kaip įvairūs galingi dronai bei kita naujoviška ir brangi technika. Neseniai sudaryti sandėriai su JAV valdžia dėl HIMARS sistemų pirkimo-net už 495 milijonus eurų, faktiškai pusę milijardo eurų. Derybos šiuo klausimu vyko 2022 metų gegužės-lapkričio mėnesiais, sutartis pasirašytą gruodžio mėnesį. Ant sutarties dokumento parašus Vilniuje padėjo Lietuvos režimo gynybos šefas A. Anušauskas ir JAV gynybos ministras L. Austinas.

222.jpg

Dronai (arba kitaip vadinami bepiločiai skraidymo aparatai-BSA) labai paplito paskutinių penkiu-šešių metų bėgyje. Jų naudojimas labai ryškiai pastebimas Ukrainos konflikte. Tuo tarpu kad ir Sirijos konflikto įkarštyje (2011-2016 metais) dronų panaudojimas dar nebuvo toks ryškus.

Aišku ir šioje srityje yra ryškių naujienų: Lietuvos valdžia iš JAV neseniai įsigijo didelę partiją dronų Switchblade- 600 už 47,8 milijonų dolerių.Tai galingi aparatai, jie sveria 23 kilogramus, turi kovinę ,,Javelin“ tipo kovinę dalį. Iš esmės skirti ne mažo krašto gynybai, o ilgalaikiams kariniams konfliktams. Dėl to yra klostosi tokia situacija: egzistuoja realios prielaidos, kad didelė dalis šių dronų bus perduota(o galimai jau perduota) Ukrainai.

333.jpg

Kariškių kastos klestėjimas? Ar Lietuvos gerovė?

Jei žvelgiame į Lietuvos –tikrai nedidelio krašto kasdienį gyvenimą, tai akivaizdu jog yra pasirinkimo kryžkelė: Lietuva gali būti arba skurdi militarizuota šalis, arba normali gerovės valstybė. Verta išklausyti visuomenės atstovų nuomones šia tema:

Ekonomistas Vitas Kuprys: „Dabar matome itin įdomią padėtį, žvelgiant iš ekonominio taško: Lietuvoje regime tikrą antirinkos klestėjimą. Krovinių srautai modeliuojami tik į Vakarus, nors tikrai aišku, jog labai apsimokėtų gabenti ir į Rytus. O jei žvelgiant į turizmo sektorių, tai lieka smarkiai apgailestauti: po kai kurių „įdomių“ sprendimų žlugo kai kurios turizmo firmos, viešbučiai. Daug metų mūsų krašte didelę turistų dalį sudarė žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos, o dabar jų atvyksta itin mažai.

O štai tai, kad karinei sferai skiriamas toks dėmesys – tai vėlgi ryškus nukrypimas nuo ekonominės logikos. Jei tos ženklios lėšos būtų skiriamos socialinei paramai bei realių verslo projektų vystymui, akivaizdu, kad tai būtų naudinga visuomenei. O dabar-kam tai naudinga? Nebent siauroms įtakingų veikėjų grupėms. Tai nėra normali rinka, deja – tai antirinka.“

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Karinis vajus nukreipė Lietuvą nuo esminių dalykų. Kaip ir kodėl užmiršta gerovės valstybės tema ? Kodėl blokuojamos Lietuvos kaip neutralios šalies idėjos? Kodėl Lietuvos kariškiai jau eilę metų siunčiami į Afriką? Diplomatija dar nuo kunigaikščio Algirdo laikų buvo stipriai vystoma. Dabar gi iš didelių tribūnų dominuoja karinė isterija. Matome, kad dažnai žeminami tikri autoritetai – mūsų literatūros klasikai: Žemaitė, Salomėja Neris, Juozas Baltušis ir kiti jų bendražygiai. O jie juk buvo taikdariai. Lietuva atsidūrė kryžkelėje: mums reikia pilietinės brandos, reikia tikrų taikdarių.“