Kaip nukeliauti į XIX amžių? Labai paprasta!

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-06-08 03:51:00, skaitė 607, komentavo 12

Kaip nukeliauti į XIX amžių? Labai paprasta!

Tam nereikia nei laiko mašinos, nei skraidyti sub-šviesiniais greičiais. Tereikia nupjauti interneto ir kitokius kabelius arba vamzdynus. Jei to mažai - yra dar palydovai. Apie palydovus atskira kalba, čia apie pindosų pradėta “dujotiekių” (kabelių?) karą.

Kaip gali atsakyti Rusija į tokius išpuolius kaip dujotiekiokių “Šiaurės srautas 1-2” susprogdinimas ir kokios ginkluotės pagalba Rusija pajėgi sunaikinti britonų ir pindosų povandeninius kabelius ar vamzdynus? Taigi, apie naują povandeninį droną kabeliams “tyrynėti”.

Vargu ar pavyktų tiesiog imti ir prie Pindostano krantų pasiųsti laivus su koviniais narais ir dėžėmis dinamito. Šie vandenys yra gerai patruliuojami, todėl netoli kranto tokie veiksmai atkrenta savaime, o toli nuo kranto yra jau gana gilu (ypač Atlanto vandenyne).

Plaukti kokiu nors laivu ir mėtyti sprogmenis žemyn taip pat nepavyks.

Pirmiausia, reikėtu tiksliai žinoti kurioje vietoje nutiestas kabelis ar dujotiekis. Visos kalbos apie tai, kad ten apačioje "nėra kur obuoliui nukristi" ir viskas apraizgyta vamzdžiais ir kabeliais, todėl tik imk ir mėtyk sprogmenis per daug nesirinkdamas - yra nesąmonė. Sausumoje taip pat daug komunikacijų, tačiau jei pradėsi šaudyti iš patrankos nesirenkant kur, vargu ar bent 3% sviedinių pataikys į vamzdynus ar aukštos įtampos elektros linijas. Visur ir visada svarbus tikslus taikinio vietos vietos žinojimas.

Antra, reikėtu kažkaip labai tiksliai pozicionuoti laivą, kad jis tiksliai praeitų virš reikalingo objekto.

Trečia, reikia įsigudrinti mesti taip, kad į dugną krintantis sprogmenys niekur nenukryptų ir aiškiai pataikytų tiesiai į vamzdį ar kabelį

Vanduo labai gerai priešinasi sprogimui, todėl sprogmenų numetimas net 5-10 metrų atstumu nuo reikalingo taško gali pasirodyti esąs nenaudingas. O ką jau bekalbėti apie 100-200 metrų nukrypimą.

Apskritai, vienintelis adekvatus variantas - tai būtent povandeniniai darbai. Tai yra panėrimas, dugno apžiūrėjimas ir užtaiso pastatymas tiesiai ant reikalingos linijos.

Savaime aišku, kad tokiame gylyje negalima naudoti jokių kovinių narų ir dar esant tokiam kiekiui darbų atlikti (o ten juk susumavus reikia dešimčių ir šimtų tonų sprogmenų, kad būtų galima masiškai nutraukti kabelius ir vamzdžius).

Taip, yra povandeniniai laivai, tačiau jų į užduotys neįeina dugno tyrinėjimai ir kažkokių tai manipuliacijų vykdymas. Jie tiesiog nėra tam skirti ir pas juos nėra tokios įrangos.

Lieka tik vienas dalykas – koks nors labai specializuotas povandeninis aparatas, pavyzdžiui, batiskafo tipo. Šis aparatas turi turėti tokias galimybes:

1 - Pasinerti į didelį gylį;

2 - Gebėti ištirti dugną echolokacijos pagalba (rasti kabelius ir vamzdžius);

3 - Gebėti atlikti manipuliacijas dugne, tai yra sumontuoti sprogmenis (bent jau tiesiog numesti sprogmenis tiesiai virš taikinio);

4 - Būti pakankamai tyliu, kad visas šitas procesas liktu priešo nepastebėtas.

Apskritai užduotis nėra tokia jau paprasta, bet Rusijos konstruktoriams, atrodo, pavyko. Kalba eina apie naujausią povandeninį droną su įdomiu pavadinimu „Klavesin-2R-PM“.

Tai autonominių povandeninių aparatų serijos „Klavesin“ pratęsimas.

Vienas iš tokių išgarsėjo tuo, kad ištyrinėjo tą patį povandeninį Mendelejevo kalnagūbrį (dėl ko dabar didžiulė Arkties dalis priklauso Rusijai, nes mokslininkai įrodė ryšį tarp Arktikos šelfo ir Rusijos žemyninės dalies).

Vienas iš pirmųjų „Klavesin“

Iš pradžių klavesinas buvo civiliniu povandeninė aparatu, tačiau 2R-PM modifikacija jau buvo sukurta Gynybos ministerijos užsakymu.

Štai kas žinoma apie šią modifikaciją:

Ilgis 6,5 metro, skersmuo 1 metras;

Svoris 3,7 tonos;

Galimybė pasinerti į 6 kilometrų gylį (palyginimui, įprastas povandeninis laivas pasineria iki 400–500 metrų, apokaliptinis dronas „Poseidonas“ – iki 1 kilometro)

Galimybė naudojant galingą echolokatorių dideliu tikslumu tyrinėti dugną iki 800 metrų pločio juostoje. Tuo pačiu metu aparatas gali aptikti „nusidriekusius“ objektus (t. y. tokius kaip tik kabelius ir vamzdžius), netgi esant žymaus uždumblėjimo sąlygomis.

Aparatas yra paleidžiamas iš kovinio povandeninio laivo (t. y. jis gali gana nepastebimai priartėti prie nurodyto kvadrato)

Aparatas yra autonominis. Gali atlikti darbus neįkraunant baterijų iki 2 parų. Valdymas vykdomas iš valties-nešėjos.

Tikslus įrangos sąrašas nėra žinomas, bet galima numanyti, kad prie jo nesunkiai galima pritvirtinti tokį paprasčiausią dalykėlį kaip sprogmenų numetimo ar padėjimo sistemą. Prie skraidančių dronų juk prikabina.

Rezultate gaunasi, kad "Klavesin" - tai nė kiek ne prastesnis ginklas nei "Poseidon". Tik tas veikia fiziškai sunaikindamas taikinį, o „Klavesin-VR-PM“ gali buvusią d. Britaniją ar Pindostaną atmesti atgal į XIX amžių. Į nuostabų arklių traukiamų vežimų ir garvežinės traukos amžių.

Pasirodo, "Klavesin" yra labiau humaniškas, bet ne mažiau efektyvus. Žinoma, nesinorėtų, kad iki to prieitų, juk ir mes taip pat nukentėtume, ir Rusija kaip globalių pasaulio procesų dalyvė, bet jei rusams nepaliks kitokio pasirinkimo - gerai nebus niekam.