Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-04-24 15:04:00, skaitė 634, komentavo 2
2007 metų spalio 14 d. metais buvusi Watsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday Times“ parašė, neva privačiame pokalbyje Watsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.
„Cold Spring Harbor“ laboratorija, kurioje Watsonas 35 metus dirbo rektoriaus pareigose, atleido jį iš užimamų pareigų. Tuo pat metu žurnale „Nature“ pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo Džeimsas Watsonas.
Liberalų-ortodoksų persekiojamas Watsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.
2015 metų gegužės 18 d. Watsonui antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.
Šiandien žmogaus smegenų magnetinio rezonanso tomografija gali ne tik tiksliai prognozuoti IQ, bet ir parodyti rasinius IQ skirtumus - taip išteisindama Nobelio premijos laureatą. Genetinis ryšys su IQ yra moksliškai pagrįstas. Kuo daugiau sužinome, tuo labiau įsitikiname, kad tai tiesa. Šie tyrimai buvo aprašyti Ričardo Hajero 2017 m. leidinyje "Intelekto neuromokslas" (The Neuroscience of Intelligence).
Haieras pereina prie magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ir funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos (fMRI). Naudojant kartu su kompiuterine technologija, vadinama vokselių morfometrija (VBM), galima sukurti ir tirti trimačius smegenų vaizdus. Vokselis iš esmės yra trimatis pikselis, o vokselio lygio sumažinimas dominančiuose smegenų regionuose leidžia tyrėjams tiksliai susieti testų rezultatus su fizinėmis struktūromis. Čia pateikiamas trumpas smegenų struktūrų, kurios tiesiogiai atitinka IQ, sąrašas:
1.Kortikalinės žievės storis ir paviršiaus plotas (kuris koreliuoja su neuronų skaičiumi pagrindinėje smegenų dalyje, susijusioje su prisiminimais ir mąstymu).
2.Baltoji medžiaga parietalinėje skiltyje (atitinka signalų, siunčiamų tarp smegenų ląstelių, greitį).
3.Pilkoji medžiaga priekinėje cingulinėje žievėje (susijusi su dėmesio paskirstymu ir impulsų kontrole).
4.N-acetilaspartato matavimai (neuronų tankio ir gyvybingumo žymuo).
5.Trumpesnis frontalinių-parientalinių jungčių ilgis (ryšio tarp svarbiausių smegenų dalių efektyvumo rodiklis).
6.Tarphemisferinės jungtys tarp lygiagrečių smegenų struktūrų (atvirkštinis ryšys su IQ).
7.Bazinių ganglijų (subkortikalinių branduolių, susijusių su pažinimu ir mokymusi) tūris.
8.Talamo tūris ("svarbus smegenų grandinių jungiamumo mazgas").
Liye Wang iš Pekino technologijos instituto, atlikęs eksperimentus dėl magnetinio rezonanso tomografijos prognozavimo nustatė, kad vidutinis koreliacijos koeficientas su IQ yra 0,718 ir 0,684.
Pastaruoju metu atlikta daug tyrimų, kuriais bandyta įvertinti IQ pagal MRT arba EEG rodmenis (kartais vadinamus "neurometriniu" IQ); daugelis komandų dirba Pietų Korėjoje ir Malaizijoje. Malaizijos grupė, įsikūrusi MARA technologijos universitete, per pastaruosius dvejus metus paskelbė apie dešimt darbų, kuriuose dalyvavo šimtai tiriamųjų. Dabar jie, naudodamiesi EEG rodmenimis, gali 83 % tikslumu suskirstyti tiriamuosius į vieną iš septynių IQ intervalų (pvz., 90-100, 120-130); šis skaičius išauga iki 98 %, kai tiriamieji suskirstomi į vieną iš trijų IQ intervalų (žemas, vidutinis arba aukštas).
Steve'as Saileris VDARE pranešė, kad, remiantis nauju Emilio Kirkegoro ir kitų autorių tyrimu, magnetinio rezonanso tomografija galima nuspėti ir IQ, ir rasę.
Mokslininkai neapsiribojo vien tik smegenų tūriu, bet taikė mašininio mokymosi (ML) algoritmą, apmokytą optimaliam intelekto prognozavimo pagrįstumui. Šiame straipsnyje mašininį mokymąsi jie taikė gausiam magnetinio rezonanso kintamųjų rinkiniui, kad sukurtų MRT pagrįstus intelekto prognozavimo rodiklius. Tada tirtas ryšys tarp MRT pagrįstų prognozių, intelekto ir socialiai identifikuotos rasės. Remdamiesi ankstesniais tyrimais, mokslininkai pateikė šias prognozes: 1. Visais turimais MRT metodais pagrįsti prognozės rodikliai pasieks gerokai didesnį intelekto patikimumą nei vien smegenų tūrio rodikliai. 2. MRT pagrįsti prognozavimo rodikliai rodys rasinius skirtumus, ir šie MRT pagrįsti skirtumai statistiškai tarpininkaus ryšiui tarp rasės ir intelekto.
Taip pat yra ir genetinių, evoliucinių ir istorinių įrodymų, patvirtinančių rasinius skirtumus, apie kuriuos kalbėjo Watsonas. Remiantis 2005 m. Bruce'o Lahno (Briuso Lano) straipsniu, duomenys parodė, kad sparčiau evoliucionuoja pora genų, vadinamų ASPM (angl. abnormal spindle-like microcephaly-associated) ir mikrocefalinu, kurie abu padeda reguliuoti smegenų dydį, kuris vienas pats turi 0,3-0,4 koreliacijos su IQ.
Pasak Catherine Gianaro iš Čikagos universiteto kronikos, Mikrocefalino variantas atsiranda kartu su tokių bruožų, kaip menas ir muzika, religinės praktikos ir sudėtingi įrankių gamybos būdai, atsiradimu, kuris datuojamas maždaug prieš 50 000 metų. ASPM variantas sutampa su seniausia žinoma Mesopotamijos civilizacija, kuri datuojama 7000 m. pr. m. e.
Lahnas su kolegomis nusprendė nustatyti šių dviejų genų variacijos dažnį, ištyrę daugiau nei 1000 asmenų, atstovaujančių 59 skirtingoms etninėms grupėms. Jie nustatė "geografinius skirtumus", kurie, kaip visi žinome, reiškia rasę.
Jie nustatė, kad ASPM D haplogrupė dažniau pasitaiko europiečių ir aplinkinėse populiacijose, įskaitant Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos gyventojus, o rečiau - Rytų Azijos, Naujojo pasaulio indėnų ir į pietus nuo Sacharos esančių afrikiečių populiacijose. Tyrėjai nustatė, kad D haplogrupė yra labiau paplitusi populiacijose, esančiose už Afrikos į pietus nuo Sacharos ribų.
Aukščiau aprašyti faktai rodo, kad Džeimso Watsono persekiojimą sąlygojo politinės nuostatos, o ne mokslinės žinios.
"Štai kaip toli mes nukritome nuo kilnių pavyzdžių, kuriuos davė Galilėjus ir Niutonas, kuriems pirmiausia rūpėjo tiesa", - reziumuoja Spencer J.Quinn.
Nuorodos:
https://lebionka.blogspot.com/2020/06/juodasis-rasizmas.html
https://www.unz.com/article/the-vindication-of-james-watson/
https://counter-currents.com/2022/02/on-the-importance-of-iq-part-2/
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0117295
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0169260714000303?via%3Dihub