Kandidatas į Čekijos prezidentus nesiųstų karių, jei Lietuva būtų užpulta

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/01/23/ka... 2023-01-24 21:46:00, skaitė 142, komentavo 11

Kandidatas į Čekijos prezidentus nesiųstų karių, jei Lietuva būtų užpulta

Politinis strateginis lygmuo

Baltijos šalys – Estija, Latvija,ir Lietuva bendrai paragino Vokietiją sustiprinti savo lyderystę ir siųsti savo tankus Ukrainai, taip dar labiau spausdamos Berlyną greičiau padėti Kijevui kare su Rusija.  

„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, raginame Vokietiją nedelsiant aprūpinti Ukrainą tankais  „Leopard”, – socialiniame tinkle  „Twitter” pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras.

„To reikia, kad sustabdytume Rusijos agresiją, padėtume Ukrainai ir greitai atkurtume taiką Europoje. Vokietijai, kaip pirmaujančiai Europos galiai, šiuo atžvilgiu tenka ypatinga atsakomybė”.

Šis pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Vokietija ir Vakarų sąjungininkės nepriėmė jokio sprendimo dėl to, ar Berlynas sutiks siųsti savo tankus  „Leopard 2” į Ukrainą, ar leis tai padaryti kitoms juos turinčioms šalims.

Kitą dieną po šio pareiškimo, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok Prancūzijos televizijos kanalui LCI sakė, kad Lenkija oficialiai neprašė Berlyno sutikimo pasidalyti kai kuriais Vokietijoje pagamintais tankais  „Leopard”, tačiau pridūrė, kad „jei mūsų paprašytų, mes tam netrukdytume”.

Vokietijos pareigūnai „žino, kokie svarbūs yra šie tankai”, todėl  „dabar apie tai diskutuojame su savo partneriais”, – LCI paskelbtuose interviu įrašuose sakė A. Berbok.

Mums regisi, kad visi europiečiai jau žino, kad Vokietija žaidžia „durnių” pati su savimi ir bet kuriuo atveju, šį žaidimą jau pralošė.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis sakė, kad jei NATO ir Europos Sąjungos narė nesutiks perduoti Ukrainai tankų „Leopard”, jo šalis yra pasirengusi sukurti „mažesnę koaliciją” šalių, kurios vis tiek atsiųstų savo tankus.

„Nuo karo pradžios praėjo beveik metai”, – sakė M. Moravieckis sekmadienį paskelbtame interviu Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP.

„Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų įrodymus galima pamatyti per televiziją ir „YouTube”. Ko dar reikia Vokietijai, kad ji atvertų akis ir pradėtų veikti pagal Vokietijos valstybės potencialą?”

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sekmadienį netikėtai apsilankė Kijeve, susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo, kad Didžioji Britanija „palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės”.

Kelionės metu B. Džonsonas aplankė Borodianką ir Bučą – Ukrainos sostinės priemiesčius, kurie Vakaruose tapo žiaurumų sinonimu, kai Rusijos pajėgos pirmajame invazijos etape veržėsi į Kijevą.

„Jūs laimėsite ir išstumsite visus rusus iš savo šalies, bet mes būsime čia ilgą laiką. Ir taip pat norėsime padėti jums atsikurti”, – sakė jis, kalbėdamas per vertėją. B. Džonsonas atmetė prielaidas, kad jo veikla Ukrainoje gali būti vertinama kaip kenkimas Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui R. Sunakui.

Frazė „palaikysime, kiek reikės” mums primena amžinatilsį sovietinį dinozaurą A. Brazauską, kuris mėgdavo sakyti taip: „gerai, kai yra gerai, ir blogai, kai yra blogai, bet kartais, kai yra blogai, yra gerai, o kai yra gerai, yra blogai.”

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad korupcija – nuolatinė šalies problema, kurią karas su Rusija nustūmė į antrą planą, – nebus toleruojama, ir pažadėjo, kad šią savaitę bus priimti svarbiausi sprendimai dėl jos panaikinimo.

„Noriu, kad būtų aišku: nebus grįžta prie to, kas buvo praeityje, prie to, kaip gyveno įvairūs žmonės, artimi valstybės institucijoms, arba tie, kurie visą gyvenimą praleido siekdami užimti kėdę”, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.

Pernai suteikusi Kijevui kandidatės statusą, ES kovos su korupcija reformas iškėlė kaip vieną iš pagrindinių reikalavimų.

„Šią savaitę bus priimami atitinkami sprendimai”, – sakė V. Zelenskis.  „Sprendimai jau parengti. Šiuo metu nenoriu jų viešai skelbti, bet viskas bus teisinga”.

Jis nenurodė pareigūno tapatybės, tačiau naujienų pranešimuose buvo teigiama, kad laikinai einantis regioninės plėtros viceministro pareigas Vasilijus Lozinskis buvo sulaikytas dėl įtarimų paėmus kyšį.

Atnaujintas dėmesys korupcijai taip pat susijęs su gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu po to, kai vienas laikraštis pranešė, kad kariuomenė tariamai apsirūpino maisto produktais labai išpūstomis kainomis.

Reznikovo ministerija šiuos kaltinimus pavadino  „melagingais” ir paprašė parlamento komiteto atlikti tyrimą.

Stokholme vykę protestai prieš Turkijos blokuojamą Švedijos siekį įstoti į NATO, įskaitant Korano kopijos sudeginimą, smarkiai padidino įtampą su Turkija.

„Griežčiausiai smerkiame niekšišką išpuolį prieš mūsų šventąją knygą… Leidimas vykdyti šį antiislamišką aktą, nukreiptą prieš musulmonus ir įžeidžiantį mūsų šventas vertybes, prisidengiant saviraiškos laisve, yra visiškai nepriimtinas”, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

Taip Turkija sureagavo į prieš imigrantus nusiteikusio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politiko išpuolį, kai jis netoli Turkijos ambasados sudegino Korano kopiją.

Turkijos ministerija paragino Švediją imtis reikiamų veiksmų prieš kaltininkus ir pakvietė visas šalis imtis konkrečių veiksmų prieš islamofobiją.

Mieste vyko atskiras protestas, kuriuo buvo palaikomi kurdai ir protestuojama prieš Švedijos siekį įstoti į NATO. Grupė proturkiškų demonstrantų taip pat surengė mitingą prie ambasados. Visiems trims renginiams buvo gauti policijos leidimai.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstriomas (Tobias Billström) pareiškė, kad islamofobinės provokacijos yra pasibaisėtinos.  „Švedijoje galioja toli siekianti saviraiškos laisvė, tačiau tai nereiškia, kad Švedijos vyriausybė ar aš pats pritariame reiškiamoms nuomonėms”, – socialiniame tinkle  „Twitter” pareiškė T. Bilstriomas.

Koraną sudegino Danijos kraštutinių dešiniųjų politinės partijos  „Kietoji linija” lyderis Rasmusas Paludanas. R. Paludanas, kuris taip pat turi Švedijos pilietybę, praeityje jau yra surengęs keletą demonstracijų, kuriose degino Koraną.

Primityvu ir apgailėtina. Iš abiejų pusių. Jeigu vieno puspročio veiksmai gali paveikti visos valstybės užsienio politiką, tegu ir apsimestinai, mes, kaip žmonija, niekur nepažengėme nuo gilių viduramžių. Ir tada, ir dabar, karai kyla dėl to, kad vienas karalius kitam neva rodo špygą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas populiariai paaiškino karo Ukrainoje esmę:  „Partneriai turi suvokti tiesą: deja, pasauliniame laive yra skylė, o Ukraina yra dalis įgulos, kuri kovoja už laivo išlikimą. Laukimas ir sėdėjimas nepadės”.

Pasak Podoliako, norint išgelbėti pasaulinę taiką simbolizuojantį  „laivą”, prireiks bendrų veiksmų.

Bijome, kad kol laivas nepradės skęsti, bendrų veiksmų nebus. Ir, tiesą pasakius, kai kurie keleiviai kaip tik kels dar didesnį chaosą, bandydami išsigelbėti patys, o ne laivą.

Vienas toks šio laivo keleivis, kandidatas į Čekijos prezidentus Andrejus Babišas jau pareiškė, kad nesiųstų Čekijos karių padėti Lenkijai ar Baltijos šalims, jei jos būtų užpultos.

Šis pareiškimas nuskambėjo per debatus su antruoju kandidatu Petru Pavelu, praneša novinky.cz. Pareiškimas sukėlė daug klausimų, nes Čekija yra NATO narė ir privalo laikytis Aljanso 5 straipsnio susitarimų. Jame numatyta, kad vienos aljanso šalies užpuolimas laikomas visų aljanso narių užpuolimu ir visos šalys dalyvauja atremiant agresiją.

„Ne, žinoma, ne. Noriu taikos, nenoriu karo. Ir jokiu būdu nesiųsčiau mūsų vaikų ir mūsų moterų vaikų į karą”, – sakė buvęs ministras pirmininkas.

Tai va taip.

Operacinis lygmuo

Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukraina gali laimėti karą su Rusija jau šiais metais, jei ukrainiečiai išliks vieningi.

 „Karo sparta (t.y. pabaiga) priklauso nuo kelių dalykų: nuo jėgų Ukrainos viduje ir jėgų iš išorės – partnerių pagalbos. Negalima leisti, kad procesai sulėtėtų nei iš išorės, nei iš vidaus, nes tai pratęstų karą”, – sakė jis per susitikimą su studentais Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete, pranešė prezidento interneto svetainė. V. Zelenskis atmetė teiginį, kad Ukrainos pergalė nėra būtina, arba kad dalinė pergalė yra priimtina.

Kartu jis sakė, kad svarbiausias Ukrainos kariuomenės resursas yra jos personalas, kuris turi būti saugomas.  „Žmonės yra ne tik svarbūs, bet ir svarbiausi”, – sakė Zelenskis. Atsakydamas į klausimą apie Ukrainos kariuomenės personalo papildymą, valstybės vadovas teigė, kad karinei vadovybei buvo pavesta sukurti rezervus, kad gynėjai galėtų atsigauti po kovinių operacijų.

Dėkodamas Vokietijai už IRIS–T sistemas, interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD Ukrainos prezidentas sakė, kad Ukrainai reikia apsaugos mūšio lauke. Svarbi artilerija, salvinės ugnies sistemos, šarvuočiai, tankai.

„Tai tokia įranga, kurios mums tikrai trūksta, nėra ko slėpti. Taip pat trūksta šaudmenų visiems minėtiems ginklams” – sakė jis.

Ukrainos dangui apsaugoti reikalingos oro gynybos sistemos.  „Turime apsaugoti žmones, namų stogus. Matote, kaip žmonės žūsta nuo Irano bepiločių lėktuvų smūgių ir raketų. Miestai ir kaimai tapo mūšio lauku.” Zelenskis dar įvardino, kad Ukrainai reikia lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų.

Tuo tarpu Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) apkaltino Ukrainą, kad ši šalies branduolinėse elektrinėse laiko Vakarų tiekiamus ginklus. Nepateikus jokių įrodymų SVR teigia, kad į Rivnės atominę elektrinę Ukrainos šiaurės vakaruose buvo pristatyti JAV tiekiami raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, priešlėktuvinės gynybos sistemos ir artilerijos šaudmenys.

Net jeigu tai tiesa, tai ką? Ukrainos pajėgos yra savo šalies teritorijoje ir ją gina nuo teroristų, karo nusikaltėlių ir marodierių.

“Wagner” savininkas Jevgenijus Prigožinas prarado galią ir pasitikėjimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino akyse dėl nesėkmingų bandymų užimti Bachmutą, o jo žvaigždė pradėjo leistis, žiniasklaida cituoja JAV Karo tyrimų instituto analitikus. Jų nuomone, V. Putinas tikriausiai kreipėsi į jį ir armijos generolą S. Surovikiną, kad pirmasis užkariautų kuo didesnę teritoriją, o antrasis morališkai palaužtų ukrainiečius masinėmis raketų atakomis.

Mums belieka tik apmaudžiai gūžtelėti pečiais. Analitikai šiame centre aiškiai neturi supratimo, nei kas yra Rusija, nei apie joje vykstančius procesus.

Ne, mielieji, niekas nuo nieko nenusigręžė ir jokios žvaigždės niekur nenusileido, nebent – vakariečių, vertinančių pagal savo supratimą ir mentalitetą, galvose. Ir virėjas, ir tik–tokeris, ir Surovikinas su Gerasimovu yra to paties žaidimo dalis, įvairiais kampais pateikiama naiviems vakariečių analitikams.

Pamokos neišmokot, sėskit, du.

Taktinis lygmuo

Visoje Ukrainoje tebėra didelė grėsmė, kad Rusija smogs sausumos, jūros ir oro raketomis bei dronais kamikadzėmis.

Per dieną priešas surengė 4 raketų ir 5 oro smūgius, taip pat daugiau kaip 40 kartų apšaudė salvinėmis ugnies sistemomis.

Okupantai nesėkmingai bandė pulti Avdijevkos, Lymano ir Zaporožės ašyse bei toliau atakavo Ukrainos gynybos pajėgas Bachmuto kryptyje. Kitose fronto linijose Rusijos pajėgos lieka gynyboje.

2023 m. sausio 18–21 d. prie Vynogradovos ir Brylivkos miestų (Chersono sritis) buvo dislokuotos papildomos rusų karinės pajėgos. Naujai atvykę kariai ginkluoti tik šaulių ginklais, neperšaunamas liemenes dėvėjo tik nedaugelis, nepastebėta jokios karinės įrangos.

Priešas ir toliau patiria nuostolių. Remiantis turima informacija, Dnieprorudnio miesto ligoninė (Zaporožės sritis) pilna sužeistų rusų karių. Vien pastaruoju metu į ligoninę pristatyta apie 150 užpuolikų. Tuo pat metu dauguma ligoninės darbuotojų atsisakė bendradarbiauti su okupantais, todėl okupantai buvo priversti pasitelkti gydytojus ir kitą personalą iš Rusijos Federacijos.

Per dieną Ukrainos karinės oro pajėgos surengė 3 oro smūgius į priešo karių susitelkimo vietas. Buvo numuštas 1 priešo bepilotis orlaivis  „Orlan–10”.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 4 rusų karių koncentracijos vietas ir 3 amunicijos sandėlius.