Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 11 11:00

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/11/11/ru... 2022-11-12 15:34:00, skaitė 305, komentavo 6

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 11 11:00

Politinis strateginis lygmuo

„Jos abi laižysis žaizdas, spręs, ką daryti žiemą, ir spręs, ar eiti į kompromisą“, – taip apie Ukrainos ir Rusijos santykių eigą išsireiškė Baidenas. JAV prezidentas nežino, ką abi šalys ketina daryti, o taip pat ir neturėtų nurodinėti, ką reikia daryti. Baltieji rūmai patvirtino, kad Baidenas dalyvaus G20 aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje.

Prieš tai, Baidenas susitiks su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu.

Tikriausiai dėl šių priežasčių į G20 susitikimą Putinas nevyks, nes pasaulio galingieji nesiruošia su juo kalbėtis. Maskva į G20 siunčia užsienio reikalų ministrą Lavrovą, kuris greičiausiai surengs eilinį spektaklį, kad atkreiptų į save dėmesį.

Visa tai rodo, kad Rusija nebėra vertinama kaip galios centras, kaip valstybė, nuo kurios priklausytų pasaulio raida, progresas ar problemų sprendimas. Rusija pati šiandien yra pasaulio problema numeris vienas.

Ukraina iš JAV negaus bepiločių orlaivių „Gray Eagle MQ-1C“. JAV prezidento administracija mano, kad tokia pagalba eskaluotų konfliktą.

Kijevas jau keturis mėnesius prašo šios pažangios ginkluotės, tačiau neigiamas Vašingtono atsakymas kelia papildomus klausimus dėl Ukrainos likimo. Kyla klausimas, ar Baltieji rūmai nesiekia taikos „išplautomis“ sąlygomis, kai ta taika naudinga daugiau Maskvai, o ne Kijevui.

Atsisakymas tiekti ginkuotę gali būti vertinamas kaip dar vienas ženklas, spaudžiant Ukrainą derėtis su Rusija.

JAV raginimai sėsti prie derybų stalo nesutriuškinus Rusijos armijos ir nesulaukus jos išvedimo iš Ukrainos teritorijos, vertintini kaip bandymas išsaugoti Putino režimą Maskvai dalinai naudingomis sąlygomis.

Paprasčiau sakant, mums kyla klausimų, ar Vašingtonas derėdamasis su Maskva dėl taikos sąlygų, nekalba apie tam tikras, kad ir laikinas nuolaidas Kremliui. Nuolaidas, kurios reikalingos Putino chuntai, nenorinčiai atrodyti pralaimėtoja rusų liaudies akyse, kas reikštų visos šiandieninės Kremiaus sistemos kolapsą.

Deja, Kremliaus žlugimas Vakarų politikams, matyt, atrodo, kaip geopolitinė katastrofa, kuri reikštų Rusijos imperijos byrėjimą, skaidantis į gausybę nekontroliuojamų administracinių vienetų, turinčių branduolinį ginklą.

Subyrėjus Rusijai, esą nebūtų iš ko pareikalauti politinės atsakomybės ir reparacijų. Taip pat bijoma, kad Rusija nenuslįstų į Kinijos nasrus ir netaptų pagrindiniu komunistinio monstro resursu.

Todėl, greičiausiai, bus pasirinktas variantas derėtis su Kremliumi, nesvarbu, kas sėdi už jo vairo.

Be abejonės, tokia įvykių eiga „kvepia“ visiems gerai žinomu pasaulio padalinimu.

Esame įsitikinę, kad Vakarams nereikia baimintis Kremliaus žlugimo, o kaip tik siekti kuo greitesnio Putino kracho, tiekiant Ukrainai visus pergalei reikalingus ginklus. O sutriuškinus Kremlių, dalyvauti Rusijos demilitarizavimo, denacifikavimo ir demokratizavimo procese.

Mes suprantame, jog tai prieštarauja Vakarų demokratijos principams, tačiau turime galvoti apie tai, kad Vakarų civilizacija po keliolikos metų vėl nebūtų užpulta naujos Rusijos barbarų kartos – dėl to tikrai verta labai pasistengti.

Greita, skubota taika gali būti dar didesnio karo preliudija.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milis  (Mark Milley) Niujorko ekonomikos klube pasisakė už „galimybę“ pradėti derybų procesą tarp Ukrainos ir šalies agresorės.

„Kai yra galimybė derėtis, kai galima pasiekti taiką, pasinaudokite ja. Pasinaudokite akimirka“, – kalbėjo generolas. Pasak M. Milio, jei žiemą fronto linija stabilizuosis, tokia galimybė gali atsirasti.

Generolas patikslino, jog nepriklausomai nuo to, ar įvyks Ukrainos – Rusijos derybos, ar ne, JAV ir toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas teigia, kad darys viską karui užbaigti diplomatinėmis priemonėmis. Erdoganas, be „grūdų“ susitarimo, iki šiol tarpininkauja Ukrainai ir Rusijai keičiantis reikšmingais karo belaisvių skaičiais.

Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Rišis Sunakas vakar telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. JK premjeras patvirtino, jog jo šalis atsiųs dar 1 000 raketų „žemė-oras“ ir daugiau kaip 25 000 komplektų, skirtų itin šaltai žiemai.

Didžiosios Britanijos vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad lyderiai sutarė, jog bet koks Rusijos karių išvedimas iš okupuoto Chersono pademonstruotų didelę Ukrainos pajėgų pažangą ir padidintų Rusijos karinio puolimo silpnumą.

Tačiau vadovai mano, kad būtų teisinga išlikti atsargiems, kol virš miesto nebus iškelta Ukrainos vėliava.

Zelenskis pareiškė, jog Ukraina parodė viską, kad įrodytų, jog verta būti NATO nare.

Ukrainos prezidentas teisus: Ukrainos kariuomenė šiandien triuškina vieną pagrindinių NATO priešininkų, tokiu būdu siekdama taikos ir stabilumo regione. Ši šalis ne tik nusipelno, bet yra de facto aljanso tikslų įgyvendintoja.

Operacinis lygmuo

Ukrainos kariuomenė juda į Chersono srities gilumą.

Rusijos armija visiškai demoralizuota, o jos aprūpinimas yra itin prastas. Didžioji dalis karių, ypač mobilizuotųjų, neturi šiltų drabužių, batų, ginklų, nekalbant apie neperšaunamas liemenes.

Įmesti į frontą neparengti kareiviai apimti panikos blaškosi mūšio lauke ir masiškai žūva, nes gynėjai nesupranta, ar rusai pasiduoda, ar bando atakuoti.

Net ir režimo kasmėnesinės 14 milijardų dolerių injekcijos „operacijai“ Ukrainoje nebegelbsti bandant surinkti kritiškai būtiną ekipuotę ir įrangą „kariams”.

Pabaigos pradžia.

Taktinis lygmuo

Ukrainos vėliava iškelta šiose išvaduotose pietų Ukrainos gyvenvietėse: Novokairų kaime, Kačkarovkoje, Myroliubovkoje, Kučerske, Piatichatkoje, Borozenskoje, Iščenkoje, Staricoje Čkalove, ir Tamarine, esančiame Nikolajevo srityje.

Ukrainos kariuomenė taip pat išlaisvino Bobrovyj Kut, Jevgenevką, Pavlovką ir Stanislavą Chersono srityje.

Rusų teroristai naktį apšaudė Nikolajevą ir pataikė į gyvenamąjį namą. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Per pastarąją parą gynėjai atrėmė okupantų puolimus Donecko ir Lugansko srityse.

Rusų okupantai paleido vieną raketą, sudavė 17 oro smūgių, surengė beveik 100 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Nuo šių nusikalstamų veiksmų nukentėjo apie 20 gyvenviečių Charkovo, Lugansko, Donecko, Dnepropetrovsko, Zaporožės ir Nikolajevo srityse.

Ukrainos aviacija smogė okupantams 10 kartų. Pataikyta į 7 personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, 3 priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas.

Ukrainos pajėgos numušė priešo sraigtasparnį Ka-52. Raketinių pajėgų kariai ir artilerija smogė 2 kontrolės punktams, 10 žmonių, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietų, 3 šaudmenų sandėliams, 5 priešlėktuvinės gynybos objektams, 2 kitiems svarbiems rusų okupantų kariniams objektams.

Nuotrauka: Chersono miesto centrą gyventojai puošia Ukrainos vėliavomis.

 

RUSIJOS IR BALTARUSIJOS INVAZIJA. SITUACIJOS APŽVALGA 2022 11 11/ 11:00

Politinis strateginis lygmuo

“Jos abi laižysis…

Posted by Aurimas Navys on Friday, November 11, 2022

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T. ir Lietuvos aludarių gildijai. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.  

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624