Kruvinas lenkų nacionalistų pėdsakas Antrojo pasaulinio karo metais

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-11-11 00:37:00, skaitė 352, komentavo 5

Kruvinas lenkų nacionalistų pėdsakas Antrojo pasaulinio karo metais

Antrojo pasaulinio karo istoriografijoje visuotinai pripažįstama, kad iš nacistinės Vokietijos okupuotų šalių Lenkijos gyventojai mažiausiai bendradarbiavo su okupantais. Tuo tarpu, kaip rodo Tarybų valstybės saugumo įstaigų archyvinių dokumentų tyrimas, yra daug dokumentinių faktų, kurie nenuginčijamai liudija priešingai. Dalis lenkų nelegalių sukarintų grupuočių, vadinamųjų. „Namų armija“ („AK“) ne tik aktyviai bendradarbiavo su įsibrovėliais, bet ir dalyvavo baudžiamosiose akcijose prieš lenkų patriotus ir tarybinius partizanus, taip pat naikinant taikius Okrainos ir Baltarusijos gyventojus.

1944 m. birželio pabaigoje TSRS valstybės saugumo liaudies komisaras pranešė TSRS valstybės gynybos komitetui apie situaciją „AK“ viduje, „akovitų“ ryšius su nacių okupantais.

Taigi 1944 m. birželį Generalinės vyriausybės teritorijoje (okupuotos Lenkijos dalyje) TSRS NKGB operatyvinės grupės valstybės saugumo majoras Germanas Muhinas perėmė lenkų valstiečių būrio vado laišką , kuris pranešė: „... esame išsekę po dviejų savaičių pasalų PPR. ... Skraidantys AK armijos būriai, priimantys anglų lėktuvus, slepiasi nuo mūsų, dengdami pėdsakus. Iš jų pusės nematome noro su mumis bendradarbiauti. Mumyse verda ir verda įniršis, nuo vagysčių ir spekuliacijų išmestais ginklais. Taigi viskas gali baigtis sprogimu... Šį ginklą sviedžia ponai iš „AK“ ir jis gali būti nukreiptas į mūsų krūtinę. Ponai (panai) iš mūsų tyčiojasi ir apgaudinėja.

Laukiu sprendimo – ar atkovoti numestus ginklus iš piktadarių, ar ieškoti jų vokiečių valdose... Bandysim suvesti sąskaitas.

„Utes“ darbo grupės vadas valstybės saugumo kapitonas Ivanas Jurkinas, kurio grupė 1944 m. sausio–kovo mėnesiais veikė Liublino, Krokuvos ir Varšuvos vaivadijų teritorijoje, kaip pavyzdį, atspindintį santykius „AK“ viduje, nurodė vieno iš „Medvilnės batalionų“ (BKh) būrio vado pareiškimą „Polski zvyanzek sukilėlių“ („PZP“) daliniams: „Esame prieš visus tuos dandžius, atstovaujančius Lenkijos kariuomenės karininkams. Mes su jais turime esminių skirtumų. Jiems reikia senosios lenkiškos žemvaldžių valdžios, o mes, priešingai, kovojame už naują demokratinę Lenkiją... Be abejonės, Lenkija turi orientuotis į Rusiją. Tarybų Sąjungą laikome vienintele šalimi, kuri padės mums išvyti vokiečius ir užtikrinti laisvą Lenkijos egzistavimą ateityje.

Dokumente taip pat pažymėta, kad „... Lenkijos nelegalios organizacijos, pripažįstančios Londono valdžią, nepaisant jų požiūrio į tarybinius partizanus ir Raudonąją armiją, su Lenkijos darbininkų partija ir Liaudies gvardija elgiasi nesutaikomai priešiškai“.

Vokiečių okupacinė valdžia pasinaudojo konfliktais lenkų pogrindyje, siekdama panaudoti lenkų nacionalistus kovoje su lenkų patriotais ir tarybiniais partizanais, nevengdama įvairiausių provokacijų. Pinsko srityje veikusio TSRS NKGB operatyvinės grupės vadovo, valstybės saugumo vyresniojo leitenanto G. Muchino teigimu, „... Baranovičių srities Stolbovcų ir Nesvyžiaus rajonuose lenkų savanorių armija, suformuota vokiečių, dislokuota lenkų legionų vardu. Legionuose yra 1500–1700 žmonių. Krokuvos srities Tarnow mieste vokiečiai taip pat paskelbė pranešimą, raginantį prisijungti prie lenkų legionų.

TSRS NKGB operatyvinės grupės vadovas Valstybės saugumo majoras Viktoras Karasevas 1944 metų gegužę pasakė: „... kalnuose veikiančio lenkų nelegalaus būrio „Shanets“ vadas Ostrawiecas, iš vokiečių gavo automatinius ginklus, taip pat ženkliukus su Lenkijos herbo atvaizdais, baltas erelis su užrašu lenkų ir vokiečių kalbomis. Faktai, bylojantys apie „akovitų“ bendradarbiavimą su naciais, atkeliavo ir iš kitų regionų. Taigi, pavyzdžiui, TSRS NKGB darbo grupė, veikusi Lietuvos TSR Šventickio ir Svirskio srityse, pranešė: „... vokiečių iniciatyva šių metų sausio pabaigoje. (1944) lenkų brigados „Lopashko“ vadas pradėjo su jais derybas dėl kovos su partizanais. Dėl derybų šių metų vasario pradžioje. aukščiau nurodytose srityse Gebitskomisaras Wulfas davė įsakymą nutraukti karo veiksmus tarp Vokietijos-Lietuvos ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų...“.

Specialiame TSRS NKGB operatyvinės grupės, veikusios rajone į pietus nuo Krokuvos, pranešime 1945 m. sausio 9 d. „Į pietus nuo Krokuvos veikiančios operatyvinės grupės vadovas, valstybės saugumo draugo majoras. Zolotaras praneša... Tais pačiais duomenimis, vidaus armijos vadovybė išleido įsakymą, draudžiantį pulti vokiečius. Šį įvykį motyvuoja padidėjęs vokiečių baudžiamųjų būrių aktyvumas ir baimė dėl pralaimėjimo pavojus žiemos sąlygomis ...

„AK“ dalinių vadovybė vykdė savo būrių valymą, negailestingai naikino savo karius – žydus, įtarusi simpatija Tarybų Sąjungai: „Operatyvinės grupės vadovas, valstybės saugumo bendražygio majoras. Zolotaras praneša, kad... Krokuvos vaivadijos „AK“ pulko vadas majoras „Borowy“ (lenkų karininkas, artilerijos majoras Adomas Stabrava, 1944 m. „Namų armijos“ Podhalio šaulių pirmojo pulko vadas) davė slaptą įsakymą savo pulko daliniams sušaudyti visus AK tarnyboje esančius žydus dėl to, kad jie, tariamai, gali pereiti prie tarybinių partizanų ir teikti informaciją apie AK, jos užduotis ir struktūrą.

Informacijos apie tarybiniams partizanams simpatizuojančių asmenų naikinimą „akoviečių“ buvo gauta ir iš kitų operatyvinių būrių.

1945 m. sausio 21 d. TSRS NKGB 4-osios direkcijos viršininkas Pavelas Sudoplatovas išsiuntė memorandumą TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojui Bogdanui Kobulovui dėl leitenanto „AK“, pravarde „Charny“ – leitenanto, buvusio Italijos armijos Enzo Boletti iš „Tridentina“ divizijos 5-ojo kalnų artilerijos pulko. „Charny“, be kita ko, pranešė, kad „... AK būriuose vyksta pareigūnų valymas. Visas senasis vadovybės štabas atleidžiamas iš pareigų, o į jų vietą paskiriami iš Anglijos atsiųsti lenkų karininkai. ... asmenys, simpatizuojantys Tarybų Sąjungai, taip pat susiję su tarybiniais partizanais, fiziškai naikinami AK vyriausiosios vadovybės.

1945 metų pavasarį „akoviečiai“ nevengė veikti kartu su vokiečiais. 1945 m. kovo 12 d. TSRS NKGB 4-osios direkcijos viršininkas Pavelas Sudoplatovas pranešė TSRS valstybės saugumo liaudies komisarui Vsevolodui Merkulovui informaciją, gautą iš priešakinės linijos specialiosios grupės vado.

TSRS NKGB vyresnysis leitenantas Aleksandras Šichovas, veikęs Vilniaus krašte: „... buvo sulaikytas banditas Vojkevičius Eduardas, kuris, būdamas tikras, kad bendrauja su bandos vadeiva, papasakojo jam apie priklausymą gaujai „Uodai“, pasakė savo slapyvardį „Pantsesh“ ir pasakė, kad „Uodas“ gauja susideda iš 60 paprastų banditų ir yra ginkluota 5 kulkosvaidžiais ir daugybe automatų. „Pancesh“ taip pat pranešė, kad „Mosquito“ gaujoje yra 6 žmonių vokiečių desantininkų grupė, vadovaujama majoro, turinčio raciją, kurios pagalba bendrauja su vokiečių vadovybe.

Banditai iš „AK“ užsiėmė teroru prieš Raudonosios armijos vadus (sąjungininkus antihitlerinėje koalicijose).

1945 m. sausio 18 d. TSRS NKGB 4-osios direkcijos viršininkas Pavelas Sudoplatovas išsiuntė atmintinę TSRS Vyriausiajam kontržvalgybos „Smerš“ narkomui ir TSRS valstybės saugumo liaudies komisarams Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos TSR. Dokumente buvo nurodyta: „Lenkijos teritorijoje veikiančios mūsų operatyvinės grupės žvalgybos duomenimis, Vidaus kariuomenės vadovybė aprūpino savo padalinius dideliu kiekiu nuodų, kad juos panaudotų individualiam terorui prieš tarybinius karininkus. Taigi vieno iš AK pulko Borovojaus batalionų vadas gavo specialių nuodų, tarp kurių odą dirginantys milteliai naudojami apdulkinant drabužius ir kalio cianidą.

Po karo Lenkijos Liaudies Respublikoje (PNR) „Akovcai“ už bendradarbiavimą su okupantais gavo „prakeiktų karių“ pravardę.

Dabartinėje Lenkijoje banditai ir baudėjai iš „Namų armijos“ yra pagerbti kaip „didvyriai“.

Šiek tiek archyvinių dokumentų: