Rogeris Vatersas: Ukraina įtraukė mane į sušaudomųjų sąrašą

Autorius: Spartakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-10-07 19:49:00, skaitė 248, komentavo 2

Rogeris Vatersas: Ukraina įtraukė mane į sušaudomųjų sąrašą

Pateikiu Rogerio Vaterso interviu, duotą žurnalo „Rolling Stones“ taip vadinamam „žurnalistui“, o tiksliau durnalistui. Skaitant šį interviu, lengvai galime atsekti, kieno interesus atstovauja šis anglakalbis, ne anglo-saksų tautybės „žurnalistas“.

 

Rogeris Vatersas nenori, kad ignoruotumėte jo politines pažiūras. 79 metų „This Is Not A Drill“ turas prasideda tuo, kad Vatersas, kaip vienas iš Didžiosios Britanijos diktorių, žiūrovams sako: „Jei esate vienas iš tų, kurie myli „Pink Floyd“, bet negali pakęsti mano politinių pažiūrų, eikite į barą. Dabar. Ačiū, mėgaukitės koncertu“.

 

Be abejo, Vatersas yra labai įsitraukęs į politiką, yra laisvos Palestinos ir judėjimo „Black Lives Matter“ rėmėjas ir prieštarauja dešiniųjų pažiūrų demagogams, įskaitant brazilą Jairą Bolsonaro, vengrą Viktorą Orbaną ir buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

 

Sirijos savanorių grupę „Baltieji šalmai“, nepaisant priešingų įrodymų, jis pavadino netikra. Jis įsitikinęs, kad Sirijos opozicija surengė chemines Basharo al Assado atakas, su kuo nesutinka joks patikimas nepriklausomas ekspertas.

 

Neseniai jis parašė atvirą laišką pirmajai Okrainos poniai Elenai Zelenskajai, ragindamas jos vyrą pradėti taikos derybas su Rusija, o tai prilygsta nuolaidžiavimui Putinui.

 

Tyčia ar ne, jo aktyvi pozicija ginant Palestiną iš pateisinamos kritikos virto fanatizmu. Waterso koncertuose buvo, pavyzdžiui, milžiniškos kiaulės, papuoštos Dovydo žvaigžde ir kitais simboliais. Jis pats ne kartą tvirtino, kad jo pretenzijos apsiriboja Izraeliu, o ne visai žydų tautai. Tačiau palietęs šią temą, Watersas pradėjo įrodinėti, kad kai kurie žydai JAV ir JK yra atsakingi už Izraelio veiksmus, būdami jo rėmėjais.

 

Užuot darę savo išvadas, dauguma iš mūsų mieliau renkasi oficialų žiniasklaidos naratyvą, kuris yra „visiškai kontroliuojamas“ ir monopolizuojamas valdančiųjų bei vyriausybės, sako Watersas.

Paklusni žiniasklaida, tęsia jis, įkvepia mums mintį, kad Rusija ir Kinija yra blogis, o mes, priešingai, esame geri. Tačiau jis pats viską mato kitu žvilgsniu. „Žinoma, mes (kai sakau mes, dabar sakau kaip mokesčių mokėtojai Jungtinėse Valstijose)... esame bent 10 kartų piktesni už visus kitus“, – sako jis. Mes žudome daugiau žmonių. Mes kišamės į daugelio šalių rinkimus. Mes, Amerikos imperija, esame atsakingi už visą šitą šūdą.

 

Šie žodžiai nepatiks nė vienam Ukrainos piliečiui. Vakarų propaganda yra „kita Rusijos propagandos pusė“, – atkerta jis.

 

Su Vaters viskas nėra taip paprasta. Pagalvojęs jis išduoda: „Nepamirškite, kad esu Okrainos vyriausybės sušaudomųjų sąraše. Aš patekau į šį prakeiktą sąrašą, o pastaruoju metu jie jau žudo žmones... Kai tave nužudo, ant tavo nuotraukos užrašo „likviduotas“. Aš esu viena iš tų prakeiktų nuotraukų“.

 

„Ir kai skaitau tinklaraščiuose ar bet ką, kas mane kritikuoja dėl mano… Aš visada ieškau šaltinio, kad suprasčiau, iš kur tai kilo. Ir stebėtinai dažnai paieškų atveda į šią svetainę, panašią į dadadada.ukraine.org“, – sako jis. Ir šis jo teiginys yra teisingas. Viena kraštutinių dešiniųjų Ukrainos organizacija išties turi Ukrainos priešų sąrašą – nuo tariamų Wagnerio narių iki žurnalistų, kaltinamų bendradarbiavimu su Donbaso vyriausybėmis. Jų tinklalapis sulaukė tarptautinės kritikos, tačiau Okrainos vyriausybė jos neuždarė, patikindama, kad tai ne sušaudomųjų sąrašas, o „teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų informacija“.

 

Tarp įspūdingų Vaterso koncertinio turo vaizdų buvo kažkada pasirodęs užrašas „Tu negali būti okupantu ir kalbėti apie žmogaus teisių gynimą“. „Tiesą sakant, norėjau parašyti „Po velnių su Izraelio okupacija“, – sako jis. „Tačiau nusprendžiau, kad žodžiai per ilgi.“ Šiuo atžvilgiu klausiu, kodėl pasipriešinimas Izraelio okupacijai Palestinoje yra kilnus tikslas, o Ukrainos pasipriešinimas Rusijai – nevertas?

 

„Kadangi tai yra konfliktas, kurio niekas nenori“, - sako jis. „Žmonės neturėjo mirti. Ir Rusija neturėjo būti stumiama į karinius veiksmus Ukrainoje, nes 20 metų jie bandė to išvengti, siūlydami diplomatines priemones Vakarų vyriausybėms. Kitaip tariant, pati NATO kalta dėl to, kad V. Putinas nusprendė pradėti specialią operaciją Ukrainoje.

 

Siūlau judėti toliau ir kalbėti apie Siriją. Vatersas ne kartą smerkė JAV kišimąsi į šalies reikalus, kuriuos iš pradžių padiktavo ne tik kova su ISIS*, bet ir parama pasaulietiniam pasipriešinimui Basharui al Assadui. Atkreipiu dėmesį, kad iki 2017 m. JAV įvykdė 11 235 smūgius prieš Siriją, o Rusija – 71 000 (pripažinta).

 

„Nėra didelio skirtumo tuo, kad jie [Rusijos kariuomenė] buvo šalyje ir kariavo Sirijos vyriausybės kvietimu“, – greitai pastebi Vatersas. Įdomu, ar Basharo al Assado vyriausybė, per paskutinius „rinkimus“ surinkusi 95,1 proc. balsų, tikrai yra teisėta. Kaip ir tikėtasi, Watersas tam turi ir kontrargumentą: „Tose pačiose JAV nėra sąžiningų rinkimų, nes viskas perkama ir už viską sumokama „Citizens United“ dėka.

 

Primindamas sau, kad Vatersas savo politinę filosofiją grindžia Jungtinių Tautų žmogaus teisių deklaracija, bandau dar kartą. „Mano draugas, kuris dabar gyvena čia [JK], buvo sumuštas, kankinamas ir purtomas elektra Assado režimo kamerose“, – sakau Watersui. „Ir didžiąja dalimi Sirijos opozicija nepanaši į ISIS, jai vadovauja laisvės trokštantys pasaulietiniai žmonės. Assadas ir Rusija juos subombardavo ir privertė palikti šalį... Vatersas mano, kad dabar tai vargu ar įmanoma, ir sutinka manyti, kad mano draugas tikrai buvo kankinamas.

 

Mes pereiname prie tariamai surengtų cheminių atakų prieš opoziciją: Vatersas teigia, kad Assadas neturėjo motyvų tai daryti, nes tuomet tai būtų susiję su Vakarų įsikišimu, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Vatersas teigia, kad daug laiko skyrė šiai problemai nagrinėti ir yra gana patenkintas padarytomis išvadomis.

 

 

„Galiu gyventi harmonijoje su savimi ir ramiai miegoti žinodamas, kad Vakarų žiniasklaidos pateikiama istorija yra propaganda ir tai netiesa. Aš žinau tiesą, sako jis. Ir esu tikras, kad dėl to esu teisus. Priešingu atveju manau, kad tavo draugas, kuris buvo kankinamas, yra teisus. Nesu 100% tikras, bet noriu tikėti“.

 

Pakeliui klausiu Vaterso, kokios jo politinės pažiūros ir kas vienija jo dažnai radikalias ir nesuderinamas pažiūras? „Politiniu požiūriu mano platforma yra labai paprasta“, – sako jis. „Ir tai tik visuotinių žmogaus teisių deklaracija, priimta Paryžiuje 1948 m. Visi jos 29 ar 30 straipsnių, nesvarbu, kiek jų yra.

 

Be 30 JT Žmogaus teisių deklaracijos straipsnių, politiniame kontekste Vatersas laikosi „baro“ koncepcijos – savotiškos saugios vietos, kur žmonės gali laisvai ir atvirai keistis emocijomis ir idėjomis, nebijodami atpildo. Jeigu mes su Vatersu esame tokiame „bare“, tai nepavadinsi kaip tik pigia užkandine. Vatersas žavus ir mandagus, bet mes periodiškai vienas kitą pertraukiame ir net pakeliame balsą – ir tai dar prieš neišvengiamą perėjimą prie Izraelio problemos. „Aš nesu antisemitas, visiškai ne“, - sako Vatersas. „Tačiau tai netrukdo niekšams bandyti apkaltinti mane antisemitizmu“.

 

Toliau mes pradedame trypčioti vietoje, ieškodami atsakymų į daugybę egzistencinių klausimų. Vatersas nėra patenkintas standartiniu antisemitizmo apibrėžimu, kurį pateikia Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas. Ar Izraelio valstybė turi teisę egzistuoti? „Pasakyti, kad Izraelis neturi teisės egzistuoti kaip apartheido valstybė, yra tas pats, kas sakyti, kad Pietų Afrika neturi teisės egzistuoti, todėl tai nėra antisemitizmas“, – tvirtina Vatersas.

 

Vatersas sako visada kritiškai vertinęs tai, kad Izraelis yra „šovinistinis kolonijinis naujakurių projektas, valdantis apartheido sistemą“. Pokalbis pasisuka apie senovės istoriją: sakau, kad žydų tautos istorija regione siekia tūkstančius metų, ir klausiu, ar dėl to terminas „naujakuris“ yra įžeidžiantis? „Ne. Tie žmonės ne iš ten. Jie nėra kažkada ten gyvenusių čiabuvių palikuonys. Tai ne tik netiesa daugelio Izraelio piliečių požiūriu, bet ir nuvertina siaubą ir kančias, kurias žmonės turėjo išgyventi iki valstybės įkūrimo, taip pat norą turėti savo šalį.

 

 

Bandau paliesti kitą klausimą dėl Izraelio. 2020 m. Watersas dainavo „Mes eisime ranka rankon ir paimsime žemę nuo Jordano upės iki jūros“. Ar jis žinojo, kad frazė „nuo upės iki jūros“ dažnai vartojama apibūdinti arba Izraelio sunaikinimą, arba jo žydų perkėlimą kur nors kitur? Ir kad izraeliečiams ir žydams tai atrodo baisu? „Ne, šūdas. Tai tiesiog geografinė formuluotė, apibūdinanti vietovę tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros. Ir šiaip, man tai nesvarbu“, – sako jis. „Niekas jiems neliepia išvykti, nors 1948 m. jie būtent tai ir pasiūlė vietiniams“.

 

Netrukus baigiame interviu, kiekvienas turi savo nuomonę. Vaterso kalbų metu jis bando perteikti auditorijai mintį, kuria, matyt, vadovaujasi gyvenime: „Valdyk naratyvą, valdyk pasaulį“. Iš interviu išeinu su visai kitomis mintimis: Vatersas yra pavyzdys, kaip susikurti savo naratyvą ir iškraipyti tikrovę, kad į jį tilptų, o nei žiniasklaida, nei propaganda, nei net tikri faktai ir įrodymai nepadės pasiekti žmogaus ausų. Žmogus atsiduria nihilizmo sūkuryje, kur užuojautą gali jausti tik tiems, kurie atitinka jo asmeninį pasakojimą, sumažindamas arba visiškai neigdamas kitų kančias. Tai taip liūdna, kad noriu greitai grįžti į vieno pasakojimo pasaulį, net jei jis – deja ir ak! – yra kontroliuojamas žiniasklaidos.

 

Mums su Rogeriu Vatersu pavyko išvengti muštynių „bare“. Tačiau po susitikimo su juo aš tikrai supratau vieną dalyką: man skubiai reikia išgerti.

 

 

P.S.

 

Vaters šaunuolis, o "žurnalistas", tai patentuotas asilas. Ypač plačią šypseną man sukėlė jo pezalai apie Baltuosius šalmus.