Šiek tiek išvadų

Autorius: Spartakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-09-12 22:16:00, skaitė 549, komentavo 5

Kas vyksta: Tiesą sakant, mes buvome nugalėti mūšyje. Deja, be dienoraščio, turiu daug kitų dalykų, kuriuos galiu daryti tik asmeniškai. Štai kodėl aš rašau šį įrašą dabar, o ne prieš dvi valandas, kai sužinojau naujieną, kad Rusijos (toliau aš tai vadinsiu mes) kariuomenė paliko Iziumą. O grįžęs perskaičiau daug monotoniškų klausimų – kas vyksta?

Izium pasidavimas reiškia, kad buvome nugalėti mūšyje rytinėje Charkovo srities dalyje. Dabar tai faktas, be jokių pasirinkimų ir neaiškumų. Be to, pralaimėjimas yra dvigubai įžeidžiantis, nes, kaip parodė pastarųjų dviejų dienų įvykiai, Rusija turėjo rezervų, bet kažkas (nežinau kas, bet žinau, kad tas „kažkas“ egzistuoja) NETIKTAI juos pakišo, kas mus atvedė į dabartinį rezultatą, kurį turime dabar (štai ir netikėk penktos kolonos nebuvimo Kremliuje ir generaliniame štabe. Oi, teisus buvo J.V.Stalinas).

Bet ir čia jie galėjo, kaip ir prie Chersono, patyrę didžiulius nuostolius, „su sukruvintu snukiu“ grįžti į pradines pozicijas. Bet vietoj to mes atsitraukiame, o priešas triumfuoja.

Kokios bus pasekmės? Taip, galite guostis kiek norite, kad išgelbėjome kariuomenę ir pan., bet tai labai gremėzdiškas pasiteisinimas, nes praradome placdarmas, po kurio puolimas prieš Soledarą ir Bakhmutą prarado strateginę prasmę, o mes taip pat apleisti (dabar artilerijos sviediniai skris ant civilių gyventojų galvų), dešimtys tūkstančių mūsų žmonių, iš kurių šimtai, o gal ir tūkstančiai, bus represuoti (daugelis bus nužudyti).

O tie, kuriems pavyko pasprukti, elgetos ir plėšyti, ateis į Rusiją, kuri jų nelaukia (jau žinau ką sakau).

Nuolat skaitau ukrainiečių pabėgėlių istorijas, kurios RUSIJOJE VISIEMS NEĮdomu (nepainioti su pabėgėliais iš LLR ir DLR, jie turi daug aukštesnį statusą, nors tai ir keista, bet tai faktas).

Ir šiandien mums kažkaip nėra įprasta kalbėti apie šiuos apleistus žmones.

Taip, mes daug kalbame, bet apie ką kita. Kalbama apie respublikų gyventojus, jau devintus metus kenčiančius karo sunkumus, tačiau retas Rusijoje žino, kad mūsų kariuomenei pasitraukus iš Kijevo, Černigovo ir Sumų regionų, išliko tūkstančiai žmonių. SBU požemiuose, kuriems pavyko mumis patikėti, ir šimtai jų buvo nužudyti (ir tai atitinka DLR ir LLR civilių gyventojų nuostolius nuo 2022-02-24). Ir šiuo metu iš Balaklėjoje vyksta filtravimas, ir aš tikiu, kad tų, kurie mumis tikėjo, bet neturėjo laiko pabėgti, žudynės Kupjanske ir Izjume jau prasidėjo.

Ir tai taip pat yra šimtai MŪSŲ žmonių, kuriuos MES palikome. Ir šis Kijevo režimui tinkamas teroras nėra atsitiktinis. Dėl to šių regionų išlaisvintų teritorijų gyventojai su siaubu žiūri, kas bus toliau.

Iš tiesų, dėl pralaimėjimo Charkovo srityje jie buvo įsitikinę, kad jiems gresia pavojus, nes teritorijų perdavimas Rusijos valdžioje neapsaugo jų nuo nieko, tiek konkrečiai, tiek apskritai. Todėl esu visiškai tikras, kad šiandien mums kils problemų Zaporožės ir Chersono regionų teritorijoje.

Bet tai dar ne viskas. Svarbiausias klausimas – kas toliau? Į kurį atsakymo dar niekas neturi. Nes tie, kurie yra šioje temoje, žino, kad dabartinis pralaimėjimas Charkovo srityje yra dėl to, kad daugelis RF gynybos ministerijoje vis dar stengiasi nepastebėti problemų, nustatytų pirmaisiais karo mėnesiais.

Taip, daug padaryta, bet daug daugiau nepadaryta. Naujos chartijos nepatvirtintos, artilerijos ir aviacijos darbo koordinavimas palieka daug norimų rezultatų.

Ir kol kas mus gelbsti tik tai, kad mes jų turime daug, o priešas – mažai. Ir tai turi įtakos, įskaitant ir operacijose ir kt.

Ir neišsprendę šių problemų iš esmės, o ne žodžiais, neturėtume tikėtis pergalės kare. Nors aš tikiu, kad Rusija tai padarys.

Kodėl?

Nes mes visi neturime kito pasirinkimo. Arba laimėti, arba nustoti egzistuoti.

Tokia yra gyvenimo tiesa.