LIETUVOS ŠIUKŠLĖS IR KONSTITUCINIS TEISMAS. A.Taujanskas ir J.Geragalis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2022-05-23 15:30:00, skaitė 108, komentavo 2

LIETUVOS ŠIUKŠLĖS IR KONSTITUCINIS TEISMAS. A.Taujanskas ir J.Geragalis

Mums nuolat kartojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Sakoma, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Ar tikrai?

Mūsų minimo Pareiškėjo Aleksandro Buiko individualiame konstituciniame skunde išskirtos dvi ypač reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios viešąjį interesą, kad byla būtų išnagrinėta: bylos tyrimo objektu esantis atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas lėmė visų valstybėje gyvenančių asmenų pamatinių Konstitucijoje ginamų žmogaus teisių bei laisvių ilgalaikį suvaržymą. Šių Konstitucijoje ginamų teisių ir laisvių apsauga yra ypatingas viešasis interesas, todėl ateičiai būtų svarbu turėti abejonių nepaliekantį teisinį aiškumą, ar tokia forma bei apimtimi, kaip kad šiuo metu reglamentuotas atliekų tvarkymo apmokestinimas už nesuteiktas paslaugas, esamas žmonių teisių ir laisvių suvaržymas yra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis. Be to, kaip teigia atliekų tvarkytojai, šis teisinis reguliavimas tebėra teisės sistemoje ir toliau naudojamas visuomeniniams santykiams reguliuoti, kas dar labiau pabrėžia viešąjį interesą, kurio dabar neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos ir ateityje pakartotinai pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

Pareiškėjo, ir kitų neteisėtai apmokestintųjų asmenų duomenimis, Lietuvoje yra nemažas skaičius su ginčijamu reguliavimu susijusių teisės aktų pažeidimų, netgi pradėtas ir vykdomas asmenų administracinis persekiojimas dėl nesumokėtų rinkliavų už nesuteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Tai, pavyzdžiui, rinkliavos priteisimo atveju, reiškia ne tik reikšmingas finansines pasekmes asmeniui baudų pavidalu, bet, galimai, ir ilgai trunkančias teisingumo siekimo pasekmes. Įvertinant šių pasekmių reikšmę žmogaus gyvenimui, jo teisėms ir laisvėms, taip pat manytina, kad teisinis tikrumas dėl to, ar ginčijamas reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, yra ypatingai svarbus. Vertinant Konstitucinio Teismo komentarą, jog nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis, norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju ir metu mes turime egzistuojantį ydingą reguliavimą, pagal kurį yra pradėta daugybė administracinių teisminių procesų, dėl kurių išsprendimo – vienokio ar kitokio KT nutarimo priėmimas būtų labai svarbus.

„Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima", - teigiama Konstitucinio Teismo pranešime. „Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti - vadinasi, bando pakeisti - praeitį", - tvirtino teismas.

Manytume, kad šiuo atveju, tokia intervencija būtų prasminga, racionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti - vadinasi, bando pakeisti – prieštaraujančią LR Konstitucijai savivaldybių regionų atliekų tvarkymo centrų veiklą ateityje. Konstitucinio skundo rengimą paskatinusios priežastys. Visuomenės apklausos rodo vis mažėjantį žmonių pasitikėjimą Lietuvoje savivaldybių UAB (regionų atliekų tvarkymo centrų (toliau ir – UAB RATC) reikalavimais mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą. Pasitikėjimas UAB RATC – minimalus. Išplitusi netvarka ir korupcija UAB RATC veikloje daro beprasmę plačiai reklamuojamą kovą su šia blogybe valstybėje. Tai paliudija ir 2019 metais mūsų atlikti tyrimai įvairiuose Lietuvos regionuose. Lietuva pagal šį rodiklį apgailėtinoje pozicijoje. Siūlomi įstatymų papildymai ir pakeitimai padėtų išspręsti iškilusias problemas UAB RATC veikloje ir neleistų toliau ignoruoti piliečių intereso dalyvauti vykdant šią veiklą. Lietuva taptų civilizuotos visuomenės, gerbiančios piliečių teises, dalimi. Kaip žinia, nesenai kai kurie teigiami pakeitimai padaryti Vilniaus UAB RATC veikloje. Mes siūlome pakeisti tvarką visos Respublikos mastu.

Vienas pamatinių principų, kuriais grindžiama – teisės viršenybės principas. Bet jo nedera sutapatinti su garsiu Romėnų teisės posakiu dura lex, sed lex, kuris reiškia besąlyginį paklusimą, pareigą laikytis įstatymų visais atvejais, net kai jie griežti, žiaurūs ar net neprotingi. Teisės viršenybė – tarsi pamatas, kuris palaiko Europos teisines vertybes, tokias kaip žmogaus teisės, demokratija. Šis principas ir jo įgyvendinimas turėtų rūpėti ne tik teisininkams, bet ir atliekų tvarkytojams, nes nuo to priklauso žmonių gebėjimas pasitikėti valstybe. Teisės viršenybė – tai žmogaus teisių apsaugos skydas. Šis principas pirmiausia taikytinas viešajai valdžiai, kad ji nepažeistų teisės viršenybės, ir tik institucijoms tinkamai šią pareigą įgyvendinus, galima tikėtis, jog piliečiai gerbs viešąją valdžią ir sutiks su jos sprendimais. Teisės viršenybės principo įgyvendinimo procese itin svarbu nepažeisti ir valdžių padalijimo principo (kuriuo siekiama garantuoti asmens teises ir laisves, išvengti valdžios sutelkimo vienose rankose, diktatūros; valstybės valdžios skirstomos į savarankiškas, ir, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas; valdžios turi būti gana savarankiškos, nepriklausomos, tačiau ir kontroliuoti, riboti viena kitą), nes iškreipus valdžių pasidalijimo principą neįmanoma pasiekti teisės viršenybės ir visuomenės pasitikėjimo viešąja valdžia. Teisės viršenybės principą galime suskirstyti į du svarbiausius blokus: 1) teisėkūra, teisinis aiškumas, lygybė prieš įstatymą; 2) efektyvi teisminė apsauga. Skaitykite daugiau: https://iq.lt/advokatas/visuomenes-skydas-teise-i-gynyba-teises-virsenybes-principo-garantas/244751?fbclid=IwAR3EsANitVIc- rlGgAvXhZGFiZ97qdGR141ZVnXrh335PohOkjT40WASWA

Pirmasis tiesiogiai priklauso nuo politikų priimtų sprendimų, t. y. nuo įstatymų kokybės, ir už netinkamus teisės aktus atsakomybė iš esmės tenka politikams, o antrasis blokas tiesiogiai priklauso nuo realios galimybės per teismus apsiginti nuo įstatymo pažeidimo ir nuo paties įstatymo. Teisė į gynybą – tai teisės viršenybės principo garantas, nes teisminė apsauga yra paskutinė, o kartais ir vienintelė žmogaus galimybė apginti pažeistas teises. Teisė į gynybą nėra atsitiktinė ar formali. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai garantuoja veiksmingą teisinę gynybą dėl pažeistų teisių ir laisvių. ES teisėje ši gynyba yra dar platesnė. Teisingumo Teismas šią teisę dar 1986 m. gegužės 15 d. sprendime (Johnston, 222/84) įtvirtino bendru ES teisės principu. Teisę į gynybą taip pat garantuoja 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Neužtikrinant teisės į gynybą neretai pažeidžiami ir šie principai. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas. Šiandien norisi kalbėti apie tai, ką tarsi užgožė pandemija, bet jeigu garsiai nekalbame, tai dar nereiškia, kad šie teisės viršenybės principą ribojantys veiksmai išnyko. Visi iki pandemijos buvę žmogaus teisių pažeidimai ir toliau vyksta, vis labiau įspraudžia pleištą visuomenėje tarp pasitikėjimo teisine sistema, kartu ir valstybe.
Turime pakankamą pagrindą manyti, kad pažeidžiant šias asmens teises tiesiogiai pažeidžiamas ir teisės viršenybės principas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad teisė į gynybą yra teisės viršenybės principo garantas, jį ribojant arba apsunkinant mažėja pasitikėjimas valstybe, teise ir teisingumu. Neginant šių vertybių, negalima kurti geresnės ateities ir teisinės valstybės. Kiekvieno žmogaus misija ir pašaukimas yra ginti teisės viršenybę ir jos vertybes.

Esant tokiai padėčiai, ne kartą prašėme, gera valia nutraukti neteisėtus reikalavimus asmenims mokėti vietinę rinkliavą už jų jau sumokėtas “skolas” bei neteikiamas atliekų tvarkymo paslaugas nekilnojamojo turto objektui, priklausančiam minėtiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis konkrečiame kaime.

Primygtinai atkreipėme Konstitucinio Teismo dėmesį, kad į tokio turinio prašymus, pretenzijas, UAB RATC apskritai neatsako, nei rašytine nei žodine forma. Jiems tikrai ant teisės ir Konstitucijos nusispjaut. Ji reikalinga tik tiek, kiek svarbu prieš Briuselį pavaizduot uolų ES taisyklių adaptavimą ir popierinę demokratiją arba - dar dažniau - tiek, kiek reikalinga tam tikrų grupių savanaudiškiems interesams realizuoti. Tai taip pat prieštarauja LR Konstitucijai. Beje, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus p. Augustino Normanto 2012-11-28 pažymos Nr. 4D-2012/4-356 išvadoje pažymėta: “Savivaldybė organizuodama atliekų surinkimą, neapsaugo atliekų turėtojų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių”. Ši LR Seimo kontrolieriaus išvada – savivaldybių ir UAB tarnautojų apskritai ignoruojama. Deja, valdininkai piktybiškai vengia cituoti ir vykdyti mūsų minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą, juolab LVAT 2013 m. sausio 22 d. sprendimą byloje Nr. A143-689/2013 ir 2013 m. balandžio 12 d. Nr. A-575-1199-13, nes būtent šitie sprendimai inter alia konkrečiai susiję su Alytaus regiono savivaldybių ir RATC neteisėta veikla.

Apelianto nuomone, Lietuvos savivaldybių UAB RATC įstatymų leidėjų ir teismų dėka sugalvojo tokį pasiteisinimą: rinkliava nėra susijusi su paslaugos suteikimu, ją būtina mokėti už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. LR Rinkliavų įstatyme nėra tokio straipsnio, tačiau UAB RATC duria pirštu į LR Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 punktą: (rinkliava už) „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų gamintojų ir atliekų tvarkymą.“ Visi kiti 11 straipsnio punktai nurodo rinkliavą už leidimų išdavimą, vadinasi, 8 punktas taip pat yra už leidimo gauti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą išdavimą. Dabar leidimų prašyti nebereikia, ir 8 įstatymo punktas liko aktualus tų vietovių gyventojams, kuriems atliekų tvarkymo paslauga nustatytais terminais neteikiama.

Antra vertus, LR Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 9 d. įtvirtinta nuostata: „Atliekų gamintojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų“. Valdininkija nusprendė, kad atliekų gamintojas – pastatai, kuriuose niekas negyvena. Kuo didesnis namas, tuo daugiau atliekų „prigamina“ kvadratiniai metrai ir tuo didesnė rinkliava. Už 90 kvadratinių metrų namą reikalaujama per metus sumokėti apie 57 Eur. Negyvenamų sodybų savininkai net nežino, kiek komunalinių atliekų „pridirba“ jų kvadratiniai metrai. Vasarą aplankę tėviškę, atliekų neranda – jos jau būna sutvarkytos. Negirdėjau skundžiantis, kad išlaužtos spynos. Vadinasi, atliekų tvarkymo centrai turi raktus nuo kiekvienos sodybėlės vartų, nuo visų sodo bendrijų namelių.

Sveiku protu sunku suvokti, kad Lietuvos valdininkija ir VASA dalinasi pelną, gautą už nieką, be jokios veiklos, paprastai tariant, „riebią“ rinkliavą. Vadinamajame „atliekų tvarkymo“ centre sėdi specialistė rinkliavoms, vyr. specialistė rinkliavų administravimui ir rinkliavų administravimo padalinio vadovas. Šitie rinkliavų „specialistai“ netgi nežino, ką reiškia žodis „rinkliava“.

Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 660: “(1) 1. pinigų, javų ar kt. rinkimas: rinkliava paminklui statyti. Piniginė rinkliava. 2. ekon. Mokestis už įstaigų patarnavimus, paslaugas: valstybinių  pajamų rūšis (įvairūs išskaitymai, mokesčiai už patarnavimus ir pan.)“. Respektabilus teisinių terminų žodynas „Black‘s Law Dictionary“, St. Paul., Minn. West Publishing Co., 1990, p. 1128: “Pay,v. To compensate for goods, services or labor.“ Abiejuose skirtinguose pasaulio kraštuose išleistuose „Žodynuose“ aiškiai suformuluota ir įtvirtinta samprata: atsiskaityti, duoti pinigus atlyginant už gaunamą daiktą ar paslaugą, atliktą darbą, trumpai tariant, už patarnavimus, paslaugas, darbą. Konkrečiai man jokių patarnavimų ir paslaugų Naujasodžio g. 45 ir Fizikų g.16-4 VASA neteikia. Paminklų nestato, javų ar dar ko nors taip pat nepjauna ir nekulia. Užsiima tik pinigų rinkimu, renka įžūliai ir skrupulingai, vadovaudamasi plėšikiškomis cosa nostra mafijos nuostatomis, o ne visuotinai pripažintu teisėtu principu „payment by results“ (PBR, apmokėjimas pagal atlikto darbo apimtį).

VASA nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija. LR Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis  atlygį už komunalines paslaugas, tame tarpe ir šiukšlių išvežimą, įvardija kaip mokesčius, o ne rinkliavas.

Kodėl reikalaujama mokėti rinkliavas? Manyčiau, todėl, kad nereikėtų sudaryti sutarčių. VASA puikiausiai supranta, kad be sutarties ji neturi man jokių įsipareigojimų, tačiau apsimeta nesuprantantis, kad be sutarties aš taip pat neturiu jai jokių įsipareigojimų. Nederėtų stebėtis, kad artimiausiu metu galima tikėtis rinkliavų už blusas ir utėles, Saulės šviesą ir šilumą, Mėnesieną, šalto ir karšto vandens netiekimą. Juk valdininkija jau paaiškino, kad rinkliava – nesusijusi su konkrečios paslaugos suteikimu. Beje, kalbininkai skatina vietoj tarptautinių žodžių vartoti lietuviškus. Galima padėkoti valdininkijai, nes ji tarptautiniam žodžiui „reketas“ rado lietuvišką atitikmenį – „rinkliava“. Manyčiau, Lietuvos administracinių teismų sistemos nuopelnas tas, kad nekreipdami dėmesio į šių teismų nepriklausomumo ir prestižo klausimus, jie toleruoja visos Lietuvos „šiukšlynų mafijos“ cinišką ir nusikalstamą administracinių teismų, tame tarpe ir LVAT sprendimų ir nutarčių legislatyvinę, inter alia - kriminalinę omisiją („criminal omission“ - nusikalstamas neveikimas, nedarymas to, ko reikalauja įstatymas), e.g.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“. VASA ir rajonų savivaldybės iki šiol neįvykdė šio sprendimo. Tačiau teismo sprendimą ką tik gavęs dirbtinai sukurtas atsakovas, nedelsiant pavymui gauna iš antstolių teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio konkrečios sumos išieškojimo išieškotojo naudai ir vykdymo išlaidas už antstolių paslaugas, kurios neretai sudaro daugiau kaip pusę tariamos skolos sumos, e. g.: LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 556-334/2014.

Apelianto rašytuose raštuose šiukšlynų bendrovei ir kitiems adresatams, susipažinus su VASA 2019 - 2020 metų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais informavau juos, kad jokios nurodytos pranešimuose atliekų tvarkymo paslaugos nėra suteiktos, o jų reikalavimai neproporcingi ir peržengia sveiko proto ribas. Siuntinėti tokio pobūdžio įspėjimus nėra teisinio pagrindo, nes tarp minimų subjektų nefiksuotos jokios sutartys ar geros valios susitarimai. Todėl Fizikų g. 16-4 ir Naujasodžio g. 45 skaičiuoti „oro mokesčius“ už tariamas šiukšlių teikimo paslaugas, kai pastarosiomis jų sistemingai reketuojamas pilietis nesinaudojo, Pareiškėja, vadovaudamasi sveiko proto ir teisingumo kriterijais neturi jokios teisės.

Dar kartą pabrėžiu, jog VASA minėtos “paslaugos” net negali būti suteiktos, kadangi Fizikų g. 16-4 ir Naujasodžio g. 45 nėra šiukšlių. Todėl, niekuo nepateisintini Pareiškėjos neproporcingi ir neteisėti reikalavimai mokėti už nesuteiktas paslaugas. Tokia agresyvi Pareiškėjos VASA elgsena pažeidžia Apelianto teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR viešojo administravimo įstatyme, kituose galiojančiuose įstatymuose, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Todėl, esant tokiai situacijai, ne kartą prašiau Pareiškėją gera valia nutraukti neteisėtus ir neproporcingus reikalavimus mokėti vietinę rinkliavą už neteikiamas ir pažeidžiančias proporcingumo principą atliekų tvarkymo paslaugas.

LR KONSTITUCIJAI PRIEŠTARAUJANČIŲ ĮSTATYMŲ PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. LR Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 punktas: (rinkliava už) „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.“ Visi kiti 11 straipsnio punktai nurodo rinkliavą už leidimų išdavimą, vadinasi, 8 punktas taip pat yra už leidimo gauti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą išdavimą. Dabar leidimų prašyti nebereikia, ir 8 punktas liko aktualus tų vietovių gyventojams, kuriems atliekų tvarkymo paslauga nustatytais terminais neteikiama. /In: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIV-702, 2021-11-23, paskelbta TAR 2021-12-03, i. k. 2021-25130 Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas/.

LR Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 9 ir 10 d. įtvirtintos nuostatos: Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. „Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų“. Valdininkija nusprendė, kad atliekų gamintojas – pastatai, kuriuose niekas negyvena. Kuo didesnis namas, tuo daugiau atliekų „prigamina“ kvadratiniai metrai ir tuo didesnė rinkliava. Tai prieštarauja LR Konstitucijai.

/In: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3-3, 25, 28, 30, 32-1, 34-24, 34-25, 34-26, 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju-3 ir aštuntuoju-11 skirsniais įstatymas/.

Pareiškėja Savivaldybės įmonė “Vilniaus atliekų sistemos administratorius” (toliau ir – VASA arba Pareiškėja) neteisėtai reikalauja Atsakovą Aleksandrą Buiko (toliau ir – Apeliantas arba Atsakovas) mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą. Šiuo metu tokių pranešimų, reikalavimų nuorašus gauna visos Lietuvos gyventojai. Pabrėžtina tai, kad siuntinėjami minėtų pranešimų nuorašai be originalaus parašo. Reikalaujama mokėti net iš mirusių asmenų, abiejų sutuoktinių, o taip pat už laikotarpį be šiukšliadėžių ir paslaugų teikimo. Pareiškėja VASA savo skundu prašo priteisti iš Atsakovo Aleksandro Buiko 141,00 Eur ir delspinigių 7,61 Eur nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja skundu reikalauja priteisti iš Atsakovo skolą dėl rinkliavos už jam nuosavybės teise priklausančius ir nepriklausančius apmokestintus nekilnojamojo turto objektus bei komunalinių atliekų tvarkymą adresu: 57,64 kv. m. butą Fizikų g.16-4 (a propos, butas parduotas 2018 m. birželio mėnesį ir nėra mano nuosavybė); 49,46 kv. m. butą Didlaukio g. 39-90 ir 153,06 kv. m. gyvenamąjį namą Naujasodžio g. 45, Vilniuje už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-12-31 sudaro 141,00 Eur. Nes darytina išvada, kad Atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. kuri paskaičiuota remiantis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau ir – Nuostatai).

Visų pirma, Apeliantas manytų, kad turi konstitucinį teisinį pagrindą nemokėti Pareiškėjo reikalaujamos vietinės rinkliavos už du nekilnojamojo turto objektus: parduotą butą Fizikų g. 16-4 ir avarinės būklės paveldėtą gyvenamąjį namą Naujasodžio g. 45, kuriame nei Apeliantas, nei kas nors kitas negyvena, todėl jokių atliekų nėra. Apeliantas ne kartą informavo apie tai Pareiškėją, nurodydamas objektyvias priežastis: Naujasodžio g. 45 gyvenamasis namas pagal paskirtį nenaudojamas (niekas negyvena) ; jokių atliekų nesusidarydavo; atliekų surinkimo konteinerio nėra nuo tol iki šiol pateikta; atliekos niekada nebuvo vežamos, t. y., tokiomis paslaugomis nesinaudojau, nes jos man nebuvo suteiktos dėl objektyvių priežasčių: atliekų nėra. Apeliantas linkęs manyti, kad Pareiškėja ignoruodama mano prašymus galimai dangsto nenorą pripažinti ir vykdyti LVAT 2013-01-22 d. priimtą neskundžiamą nutartį administracinėjė byloje Nr.143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo", paskelbto „Valstybės žiniose" bei leidinyje „Savivaldybės žinios".

Po paskelbimo ši Nutartis privalėjo būti vykdoma visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse. Birštono savivaldybės Taryba ignoruoja Kauno apygardos administracinio teismo 2011-10-18 d. Sprendimą, kuriame Teismas akcentavo, kad situacija: „jei nėra galimybės atliekų turėtojams mokėti pagal realiai perduodamą atliekų kiekį, yra ydinga". Teismas padarė išvadą, kad nesuteikus atliekų turėtojams teisės realiai susidarančių atliekų kiekį ir pagal jį mokėti rinkliavą, toks administracijos sprendimas neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų, pažeidžia proporcingumo principą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 140 str. l d. 1 p.; 114 str. l dalimi nutarė: Kauno apygardos administracinio teismo 2011-10-18 d. Sprendimą palikti nepakeistą, Prienų rajono savivaldybės Tarybos ir 3-iojo suinteresuoto asmens UAB ARATC apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama. Šia Nutartimi vadovavosi Alytaus m. sav. Taryba 2013-03-28 d. priimdama Sprendimą Nr.T-63, pagal kurį atliekų turėtojai gali mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, kai nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų, didinančių visos sistemos išlaidas, įmanoma nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį. UAB ARATC direktorius p. Algirdas Reipas oficialiai yra pareiškęs, kad (Sic!): „vietinė rinkliava yra mokama ne už paslaugą, bet už suteiktą galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema". (In: „Alytaus naujienos“, ,,2016.-01-26 d.).

Teiginys kad tai įmoka už galimybę (teisę), suponuoja ir priešingą teiginį: jeigu yra teisė naudotis komunalinių atliekų surinkimo sistema, vadinasi turi būti ir teisė šia sistema nesinaudoti. Tokia p. A. Reipo ir kitų Pareiškėjų kontempliacija prieštarauja teisės normoms, ES teisei, proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Be to, šis klausimas jau yra išspręstas eilėje tokių bylų, kaip antai: LVAT 2013-01-22 administracinė byla Nr.143-689/2013; Nr.A-575-199-13; Nr.1-30-739/2013 etc., pripažinus, kad atliekų tvarkymo Nuostatai prieštarauja LR Viešojo administravimo 3 str. 3 p. nustatytam proporcingumo principui. Todėl mokėdamas už „galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema", neturiu pareigos bei galimybių mokėti už papildomą galimybę. Tai ko ieško iš Apelianto VASA? Neteisėtų pajamų už nesuteiktas paslaugas?

Antra, Apeliantas nuolat atkreipia visų instancijų teismų dėmesį į Seimo Kontrolieriaus p. Augustino Normanto 2012-ll-28d. išvadas, pažymą Nr.4D 2012/4-356, kad: „Vietinės rinklavos pagrindas yra Rinkliavų įstatymo 11 str., kuriame įtvirtintas visų vietinių rinkliavų, kurias turi teisę nustatyti savivaldybės, sąrašas. Analizuojama vietinė rinkliava apibūdinama taip: tai rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Tai rodo ,kad Rinkliavų įstatymu savivaldybėms suteikta teisė nustatyti šią vietinę rinkliavą tik tokiu atveju, kai tenkinamos konkrečios Rinkliavų įstatyme nurodytos specialiosios Rinkliavos mokėjimo sąlygos: a) atliekos yra surenkamos; b) asmeniui yra tinkamai pateiktas atliekų surinkimo konteineris; c) atliekos iš atliekų surinkimo konteinerio yra realiai bei reguliariai išvežamos. Reikalavimas sumokėti Rinkliavą, kai netenkinama nors viena iš šių sąlygų, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į šias specialiąsias mokėjimo sąlygas, galima išskirti šiuos Rinkliavos netaikymo atvejus: a) atliekų surinkimo konteinerio nepateikimas arba netinkamas pateikimas; b) atliekų neišvežimas; c) statinių nenaudojimas; d) atliekų neturėjimas. VASA ignoruoja ir paminėtą LR Seimo Kontrolieriaus A. Normanto 2012-ll-28 d. Pažymą Nr.4D 2012/4-356 ir jos Išvadą, kurioje, pažymėta: „kad savivaldybė organizuodama atliekų surinkimą, neapsaugo atliekų turėtojų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių“. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais grindžia reikalavimo teisę, reikalaudamas iš Atsakovo a propos sumokėti vietinę rinkliavą apskaičiuotą nuo 2018-05-01 d. iki 2019-12-31 d. nurodant teismui 141,00 Eur, nors pagal jų pateiktus įkainius per šį laikotarpį susidarytų konkreti suma, reikalinga sumokėti tik už atliekas adresu Didlaukio 45, Vilniuje, o tai įrodo, kad VASA buhalterinė apskaita vedama švelniai tariant, klaidingai, o tiesiai tariant - klastojama.

Trečia, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Nuostatai - ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą ir surenkamą atliekų kiekį iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal iš jo surenkamą komunalinių atliekų kiekį, kuris būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudojamo individualaus konteinerio talpą (tūrį) ir (ar) jo ištuštinimo periodiškumą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešojo Administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui bei LVAT'o eilei nutarčių, tarpe jų: "Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo“, paskelbtų „Valstybės žiniose" bei leidinyje „Savivaldybės žinios" VASA iki šiol demonstruoja išskirtinį teisinį nihilizmą ir nevykdo nei įstatymų, nei jokių Teismo nutarčių bei sprendimų. Gyventojams ne tik Apeliantui, siuntinėjami VASA pranešimai apie tariamas skolas. Vietinės rinkliavos nuostatuose iš viso nėra apibrėžta, kas yra „atliekų turėtojas", bet yra nurodomi „vietinės rinkliavos mokėtojai". Tokios sąvokos, kaip: „vietinės rinkliavos mokėtojai" nėra nei LR Rinkliavos įstatyme, nei LR Atliekų tvarkymo įstatyme, nei LR Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakyme Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo", nei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 Lietuvos Respublikos Seimo -04-05 direktyvoje Nr.2006/12/EB "Dėl atliekų".

Ketvirta, Apelianto nuomone, Pareiškėja, įtvirtinusi mokėjimą už atliekų tvarkymą pagal nekilnojamojo turto objektus (turto paskirtį ir plotą), nekreipdama dėmesio į realų turimą atliekų kiekį, nenustačiusi kitų būdų - taikant lengvatas kai ūkinės ar kitos paskirties statiniai nenaudojami veiklai ar panašiais būdais, neįgyvendina Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str.l d. ir 302 str. l ir 2 dalių nuostatų, kad būtų užtikrinta tinkama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara vadovaujantis solidarumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais. Vietinės rinkliavos Nuostatai ne tik prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams bei įstatymams, bet ir pažeidžia Apelianto teises ir teisėtus interesus, nes turime mokėti ne už faktiškai sukauptas atliekas, o už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra atliekų: Apelianto manymu, tai yra neteisėta ir neteisinga.

Esant tokiai padėčiai, Apeliantas su pareikštu VASA prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesutinka, mano, jog prašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl žemiau išdėstytų aplinkybių. Tokie raštai niekiniai ir turi būti vertintini kaip savavaldžiavimas, nes Apeliantas dviejuose nekilnojamojo turto objektuose nesinaudoja bendra atliekų šalinimo ir surinkimo sistema. Apeliantas neturi šiukšlių Fizikų g. 16-4 ir Naujasodžio g. 45 jokiu metų laiku, todėl tai tik tuščios Pareiškėjos kalbos. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau ir – VAAT) administracinė byla Nr. el-1331-535/2921, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03887-2020-3, teisėjos p. Jūratės Gaidytės- Lavrinovič 2021 m. sausio 26 d. sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes atliekų turėtojas, kuris neturi atliekų, nėra atliekų turėtojas ir tvarkytojas, o nekilnojamojo turto Naujasodžio g. 45 ir parduoto buto Fizikų g. 16-4 Vilniuje kvadratiniai metrai jokių atliekų komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje nesukuria.

Pareiškėjos atsirašinėjimais klaidinamas teismas. Kur tie Pareiškėjos „užfiksuoti įrodymai“? Nuosavybės teise nepriklausantis butas Fizikų g. 16-4? Teisėjos teigimas, kad Atsakovo argumentai, jog jis nesukaupia jokių atliekų, nevykdo veiklos teisiškai nėra reikšmingi, nes kaip jau buvo paminėta, vietinė rinkliava netapatinama su teikiama paslauga CK normų kontekste. Nuostatų 5 punktas vietinės rinkliavos mokėjimą betarpiškai sieja tik su turimo (valdomo, naudojamo, disponuojamo) nekilnojamojo turto plotu (ABTĮ 56 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atliekų turėtojo, t. y. atsakovo turėtą siekį vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Priešingai, atsakovas teigia, kad atliekų apskritai neturėjo. Atsakovas nesikreipė bei neprašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Apeliantas nuolat raštu ir žodžiu teigė Pareiškėjai, kad atliekų nėra bei prašė rinkti rinkliavą tik iš vieno objekto – Didlaukio g. 39-90, pagal faktinį atliekų kiekį. Apelianto prašymai ignoruoti.

Nepaisydama to, Teisėja p. J. Gaidytė-Lavrinovič, ignoruodama sensus communis principą, pareiškia, kad prašymo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas. Kuo pagrįstas? Dar 2018 metais parduotu butu Fizikų g. 16-4? Teisėja vienareikšmiškai taria res judicata: „Priteisti iš atsakovo Aleksandro Buiko pareiškėjos VASA naudai 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 7,61 eurų delspinigių“. Teršėju gali būti tas, kas turi ir išmeta atliekas į gamtą. Jis ir privalėtų mokėti. Tuo tarpu, pagal anuo metu ir dabar Lietuvos Respublikoje egzistuojančių savivaldybių tarybų patvirtintus Nuostatus visi Lietuvos kaimų, miestų ir miestelių gyventojai yra paskelbti teršėjais. Tokiu būdu, Lietuvoje miestų ir miestelių savivaldybės, korupciniu pagrindu, prisidengdamos tik tariamo legalumo priedanga, pristeigė monopolizuotų regioninių mafijinių uždarųjų akcinių bendrovių, suteikdamos pastarosioms RATC ( Regiono atliekų tvarkymo centro) ar VASA statusą ir gyventojų neproporcingojo reketo teisę.

Atitinkamai žemiau neigiamai vertindamas VASA reikalavimus man dėl mokėjimo už nesuteiktas paslaugas, savo ruožtu reikalauju, kad skubos tvarka VASA atstovas su manimi suderintu laiku atvyktų į mano namus Didlaukio g. 39-90 ir sudarytų ad hoc sutartį su manimi, vadinamąją “vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį”. Bus šiukšlių – mokėsime, nebus šiukšlių – nemokėsime. Apie tai, inter alia savo nutartyse yra pasisakiusi jau ne viena LVAT išplėstinė teisėjų kolegija (pvz., žr. LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 143-689/2013; LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 556-334/2014; o taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011; LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 662-1480/2012, etc.). Teisingumas neturi būti selektyvus: teismo sprendimai visi privalo būti vykdomi, o ne pasirinktinai. Gal aukštesnės instancijos Teismas (LVAT) pateiktų Apeliantui atsakymą į klausimą: kodėl Lietuvoje iki šiol apie 17 000 neįvykdytų teismo sprendimų ir nutarčių? Kam, kodėl ir už kiek suteikta teisė nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių? Apeliantas iš dalies gali atsakyti į klausimą „kam?“: tai visi Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrai ir kelios dešimtys rajonų savivaldybių tarybų, tame tarpe Vilniaus, Alytaus, Varėnos, Prienų, Birštono, etc. Klausimas „kodėl ir už kiek?“ peržengia Apelianto kompetencijos ribas. Esant tokiai padėčiai, norėtume išgirsti sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais pagrįstą LVAT sprendimą, „kodėl ir už kiek ?“ demonstratyviai nevykdoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiama nutartis administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“, kada pagaliau „vasistai“ baigs neteisėtą Lietuvos žmonių prievartavimą ?

Apelianto nuomonė šiuo klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo, kokį girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, net sovietai nepraktikavo sovietinėje Lietuvoje. Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais žmonių persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu. Tai Jūs, teisėjai, užsimerkiate ir apsimetate nematantys, kad perverzinių vertybių diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai Jūs tokiais būdais vykdote nacijos naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami atliekų tvarkymo sistemą ir ugdydami nesąžiningą pasipelnymo ir viršpelnių gavimo situaciją valstybėje. Tai Jūs paskelbiate tūkstančius sprendimų prieš kažką arba už kažką popierinėse sprendimų ataskaitose savo vyresnybei ir ramūs užmiegate, nes Jūsų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su realybe. Lietuvos teismai privalo kuo greičiau baigti į beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių) tąsymus teismuose su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “legislatyvine omisija”. Apeliaciniame skunde esu pateikęs pakankamai įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą VASA ir kitų RATC veiklą Lietuvoje, Nederėtų to ignoruoti, nes vien tik dėl neteisėtos ir nebaudžiamos “šiukšlynų mafijos” veiklos gali nesuvaldomai išaugti žmonių nepakantumas Lietuvoje su visomis iš to išsirutuliosiančiomis pasekmėmis. Šis procesas vyksta. LVAT išnagrinėta administracinė byla Nr. eTA-1064-629/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03887/2020-3, procesinio sprendimo kategorija 12.18.1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aleksandro Buiko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui Aleksandrui Buiko dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, „pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius yra pagrįstas. Apeliaciniame skunde atsakovas kvestionuoja teisinio reglamentavimo teisingumą, tvirtina, kad vietinė rinkliava už du objektus apskaičiuota nepagrįstai, o už trečiąjį objektą - netiksliai (ne pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį). Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus“. Remdamasis tokia absurdiška savo išvada, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė: „Atsakovo Aleksandro Buiko apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama“.

Lietuvos Respublikos regionų savivaldybių ir VASA tarnautojai, rašydami tikrovės neatitinkančius bei prieštaraujančius įstatymams raštus (įspėjimus, pranešimų reikalavimus, raginimus geranoriškai sumokėti, “mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą”), nesuteikdami paslaugų arba pateikdami Vilniaus regiono gyventojams tyčia apgaulingas įvairiais būdais padidintas sąskaitas, faktiškai bendrininkaudami padėjo ir iki šiol padeda VASA daryti nusikalstamas veikas piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi arba viršydami įgaliojimus, neatlikdami tarnybos pareigų, klastodami dokumentus, sukčiaudami itin stambiu mastu, sistemingai ir tyčia nevykdydami galiojančių įstatymų ir Teismo sprendimo bei nutarčių.

Pareiškėjas bylos nagrinėjime norėjo dalyvauti asmeniškai, todėl prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Be to, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. 4 d., Konstitucinio teismo įstatymo 29 str. 1 d., 31 str. 1 d., 41 – 1 str., 63 str. 1 ir 2 d., 65 str., 66. Str., 67 str., 67-1 str., prašė:

1. Apelianto individualų konstitucinį skundą tenkinti, o Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eTA-1064-629/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03887-2020-3 sustabdyti.

2. Pripažinti, kad Pareiškėjo VASA atsisakymas sudaryti sutartį su Apeliantu Aleksandru Buiko, dėl mokėjimo pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį Didlaukio g. 39-90, Vilniuje, prieštarauja LR Konstitucijos 4 straipsniui: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, 6 straipsniui: „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“, 7 straipsniui: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“, 18 straipsniui: „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“, Konstitucijos 46 straipsniui: “Valstybė gina vartotojo interesus”.

3. Kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą VASA darbuotojams bei kitiems savivaldybių tarnautojams, UAB EDS PROJECTS direktorei p. Rasai Butkuvienei, VASA direktoriui Rimantui Juknevičiui, vyriausiajai teisininkei Rugilei Kraulaidytei nurodytais individualaus konstitucinio skundo (vii ir viii) punktuose pagrindais.

Vietoje epilogo. Apeliantas, vietoje šaukimo atvykti į Konstitucinio Teismo posėdį, gegužės mėnesio pradžioje gavo LR Konstitucinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT48-A-S45/2022 “Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. A-20/2922”. Įdomu, kokiu būdu mano individualus konstitucinis skundas tapo prašymu? Jeigu man 2022 m. balandžio 6 dieną pasiteiravus, ar mano skundas primtinas, buvo pasakyta: “Konstitucinis Teismas priėmė skundą. Jūsų skundas labai sudėtingas. Bus išnagrinėtas po 4 nėnesių“. Kokia stebuklinga melagių lazdele mostelėjo LR Konstitucinis Teismas, susidedantis iš KT teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei?

Ogi štai: “Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir/ar įstatymams, taip pat neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti/pakeisti teismų sprendimų /inter alia 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT71-A=S57/2019, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2022 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. KT12-A-S12/2022/. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal LR Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą.”

LR Konstitucinis Teismas nusprendžia: “Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Aleksandro Buiko prašymą Nr. 1A-20/2022. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas”.

Skundą atmetė, kas reiškia iniciatyvos pabaigą sprendimą stabdyti – nes teisėjai nepasisakė dėl vienintelio pagrindinio skundo argumento, kas traktuotina kaip teismo klaida ar tyčinis nusikalstamas nenoras, vengimas nagrinėti skausmingą žmonėms šiukšlynų mafijos bylą? Jaučiant nuolatinį valdžios spaudimą ir tuo pat metu susiduriant su visišku Lietuvos piliečių abejingumu, tai nebus daroma. Todėl kyla klausimas: kokia vertybė Lietuvoje ir jos teismuose svarbesnė – teisės viršenybė ar išskirtinė Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų ir VASA mafijinė padėtis, kurią uoliai gina visa Lietuvos teismų sistema ir jos apologetas “stogas” Konstitucinis Teismas? Vadinasi, Konstitucinis Teismas yra teismas, kurio turi nelikti. Jis turi būti panaikintas. Nes žmonėms neverta gaišti laiko ir teikti individualius skundus Konstituciniam Teismui, jeigu juos demagogiškai, melagingu pagrindu atsisakoma nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas nedelsiant naikinti Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

 

AVvXsEiBQMoDwDF8V8W-Qzw1wUjQLHATRPZ889xop4_buImaetLyjeuwQquxKIuQpYivwh3jE2FkyAz7JzHN39mKuqnu2uoCyion0h5aV7wOJ5g4vnOrA2yTJ5GoQmZbD5rW9WdTvS21TKjmmyu-rwELyusIX9q0W592bxKUStcgaqMRnhxReztpLQVjjQnu

Pagarbiai,

Prezidentas  Arnoldas Taujanskas

Helsinkio grupės ir Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius   

Jurgis Geragalis

Kaunas,

2022 m. gegužės 21 d.