JAV silpsta, Rusija stiprėja, papuasai švyti

Autorius: Algirdas Paleckis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/jav-... 2022-01-18 22:01:00, skaitė 510, komentavo 18

JAV silpsta, Rusija stiprėja, papuasai švyti

Еuropa atsidūrė ties karo riba. Tad verta prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo. Išeitis būna ten, kur įeitis – per kurias duris įėjome į problemą, per tas ir išeisime.

Kai 1989-aisais griuvo Berlyno ir kitos sienos bei ribos, daugelis pasinėrė į turto dalybas, rinkų įsavinimą, istorinių sąskaitų suvedinėjimą vidaus politikoje. O pasaulinėje scenoje Amerika  pasijuto vienvalde ir niekieno nebekontroliuojama. Varšuvos Paktas buvo paleistas, gamta nemėgsta tuštumos, todėl tuščią Rytų Europos erdvę užpildė NATO.

Matyt, tai buvo istorinė neišvengiamybė. Vakarų Europa po karo nebeturėjo suverenumo, nes ją slėgė JAV karinių bazių buvimas ir Maršalo Plano įsipareigojimai. Rusija po TSRS subyrėjimo vadavosi nuo pačios Rusijos subyrėjimo (Čečėnijos karai, totorių bruzdėjimai ir pan.). Todėl natūralu, kad padėtimi pasinaudojo vienintelis likęs pasaulio hegemonas – JAV.

Kiekviena imperija linkusi plėstis. Klausimas tik, ar jos vadovai turi saiką. Mat beribė plėtra žalinga pačiai imperijai. Amerikoje būta sveiko proto balsų, raginusių neplėsti NATO į buvusias TSRS respublikas. Kodėl? Nes ir pačiai Amerikai būtų labai nesaugų, jei kokia išorės galybė įkurdintų savo karines bazes Kanadoje arba Meksikoje.

Tačiau JAV vadovai tai ignoravo ir įžengė į Baltijos šalis. Rusija tai prarijo. Matyt, tada (2004 m.) ji dar naiviai tikėjosi, kad JAV sustos. Tačiau amerikiečiai – įdomi tauta. Genetine jos baze tapo hiperaktyvūs žmonės, bėgę iš Europos ir dėl fanatiškų religinių įsitikinimų, ir todėl, kad jie buvo, labai švelniai tariant, nenuoramos.

Tad JAV nenurimo ir 2008 metais pastūmėjo Gruziją karinei avantiūrai. Rusija šįkart jau atsikirto, skausmingai pačios Gruzijos teritorijoms. Tai buvo rusiškos meškos signalas amerikiečių ereliui – nelįsk, sustok. Bet erelis manė, kad jis aukštai ir kad jam neskaudės, todėl jis nutūpė ir patapšnojo Ukrainon.

Iš pradžių per „nevyriausybines“ organizacijas, o po to ir per Maidaną, kurio metu jau nežinia kas šaudė į nežinia ką. (Tiksliau, žinia kas – bet ta žinia nežinia kada bus pripažinta.) Vengdama amerikiečių bazių rusiškame Sevastopolyje, Rusija prijungė Krymą. Šįkart meška ereliui suurzgė  dar aiškiau: „Išprovokuosite Europos karą su Rusija? Tuomet smogsime pirmiausia jums, Amerikai.“

Bet neramūs amerikiečiai ir vėl nesustojo. Jie toliau ginklavo ukrainiečius, žadėjo jiems narystę NATO. O mums jie žadėjo „demokratijos švyturio“ titulą, ir mūsų vietos papuasai iki šiol nuo to vis švyti – ir dar Taivaną ėmė švitinti, nusvilę po Baltarusijos švitinimo.

O čia jau pasijungė Kinija. Su taikesniais papuasais (Papua Naujojoje Gvinėjoje) ji seniai susitvarkė (masiniu investicijų dėka). Dabar gi ėmėsi mūsiškių, karingųjų. Kinijos oficiozas „The Global Times“ rašė: „Kinija, Rusija ir Baltarusija kartu tikrai ras būdų kolektyviai nubausti Lietuvą“. Kas palaipsniui ir vyksta.

Užsitikrinę užnugarį su Kinija, rusai pateikė ultimatumą amerikiečiams: „Pakuojatės daiktus ir grįžtate, iš kur atėjote“. Net atitinkamos sutarties projektą surašė. Apšalę amerikiečiai iškart sutiko derėtis. Pajuto ašies Maskva-Pekinas alsavimą? Gal. O gal tiesiog jie taip pasielgė iš seno turginio įpročio dėl visko derėtis, viską pirkti ir parduoti, ypač – parduoti tuos, kuriuos ką tik nupirko. Na, kaip Afganistane.

Taigi, išeitis ten, kur ir įeitis. Į šią globalią problemą buvo įeita tada, kad JAV panoro tapti vienvalde Europos vadove. Ir tokia tapo. Bet tai įmanoma tik tuomet, kai Rusija silpna.

Rusija nebesilpna. Ir nėra rimtų ženklų, kad ji silpnės. Kazachstanas pats pasiprašė pastiprinančios rusų karių dozės, kaip prieš tai ir Baltarusija. (Tiesa, JAV stipendijų nupenėtas Marius Laurinavičius (ir kompanija) sako, kad Rusija žlunga, bet tokie stipendiantai panašėja į komediantus.) Jei religinių fanatikų Amerikoje palikuonys to nesupras, neįjungs pagaliau proto, tai atsitiks taip, kaip atsitinka visiems fanatikams – jie sukels karą.

O mums laikas sutelktomis pajėgomis išlydėti karingus papuasus iš valdžios ir tiesiog siekti taikos. Juk taika yra gerai, o karas – nelabai. Taika bus pasiekta tada, kai tikri diplomatai atras Tarptautinių Jėgų Balansą mūsų regione. Be balanso bus amžinas disbalansas. Ir diskomfortas.