Autorius: Morgana Danielė Šaltinis: https://www.facebook.com/Morga... 2022-01-11 11:17:00, skaitė 521, komentavo 5
Kinija – nekrūpčiokim.
Kazachstanas – nepaeis.
Baltarusija – neperlenkim.
Prirašyta daug ir visur, todėl tik svarbiausi dalykai:
1. Lietuva jokių susitarimų nepažeidė.
2. Taivano atstovybės pavadinimas tėra pretekstas. Iš tiesų Kinija, ilgus metus raizgiusi pasaulį verslo tinklais ir įvairaus pobūdžio investicijomis, dabar tikrina įtakos kitoms šalims, manipuliuojant verslu, ribas.
3. Lietuva ekonomiškai nėra ypač susijusi su Kinija ir skaičių prasme gali gauti daugiau naudos iš glaudžių ryšių su Taivanu. Taip nėra su kitomis ES šalimis, todėl klausimas išlieka tik dėl bendros ES pozicijos.
Tai čia nekrūpčiokim.
Bet ar krūpčioja mūsų prezidentas? Ne. Prezidentas sąmoningai eina savo įvaizdžio, kaip taikytojo ir vienytojo, formavimo keliu. Nieko jis nesutaiko ir nesuvienija, nes ne taip daromi tokie dalykai. Tai, ką daro prezidentas, yra paprasčiausias piaras liaudžiai, tai nėra strateginis, nuoseklus ir valstybiškas veikimas, nes jis vyksta tyliai, už uždarų durų, derinant veiksmus su Vyriausybe, veikiant kartu ir nuosekliai, na, patys suprantate kaip gyvenime vyksta tikri darbai.
- Čia mūsų pirmojo prezidento universitetas!
- O! Labai prabangu.
- O čia mūsų pirmojo prezidento muziejus!
- Aha, labai įdomu.
- O čia mūsų pirmojo prezidento bokštas!
- Palaukit, tik pasitikslinsiu, o tai kas tas jūsų pirmasis prezidentas?
- Nursultan Nazarbaev.
- Tai jis dar gyvas ir vis dar prezidentas!
- Taip, o ką?
Aprašytas pokalbis tikras.
Kazachstanas trečią parą krečiamas neramumų. Almaty dega valstybės įstaigos, žmonės reikalauja Nazarbaevo pasitraukimo iš politikos (de facto KZ jau valdo KITAS prezidentas). Pretekstas – degalų kainų kilimas. Tikroji priežastis – naftos telkinių valstybėje nelygybė bado akis, dauguma miestų atrodo kaip po Černobylio, sostinė Nursultan („O čia mūsų pirmojo prezidento sostinė!“), kurią prezidentas pasistatė sau, o vėliau savo vardu dar ir pervadino, rodo Kazachstano prabangą turistams. Tačiau naftos valstybę plačiai apėmęs skurdas.
Ar pavyks išsilaisvinti iš diktatūros? Nepavyks, nes Rusija jau naktį išsiuntė savo karius „neramumas slopinti“, kurie ten liks, „kol reikės“, o čia jau irgi viską patys suprantate. Žemyninė imperija agonijos traukulius patiria visoje savo buvusioje įtakos zonoje ir bando išlaikyti tai, ką pajėgia, nebeskaičiuodama resursų ir jėgų. Įtakos zonos praradimas tolygus mirčiai. Kazachstanas yra tos zonos milžinas, antrasis ir svarbiausias Rusijai polius. Praradus jį, sustos kvėpavimas. Todėl jis ir nebus prarastas, jokia kaina.
Kas gerai? Kad visas įtakos regionas – Centrinė Azija ir Rytų Europa – juda. Kiekvienas neramumas yra Rusijos destabilizacija, jei neramumai stiprės visuose įtakos zonos kampuose, aparatas išklibės. Dauguma pastaruosius dešimtmečius matomų veiksmų rodo desperaciją, nes taip ir yra. Traukuliai yra priešmirtiniai, bet aišku, mirtis gali būti ilga.
Šiandien tankai, kulkosvaidžiai ir automatai yra vis retesnis karo įrankis. Žmonija tampa kūrybingesnė ir kare. Tačiau karas, pasinaudojant trečiųjų šalių žmonių kūnais, yra nei kiek ne mažiau žiaurus, nei praėjusio amžiaus skerdynės. Europa turi gintis ir Lietuvos veiksmai yra nuoseklūs ir tinkami, tačiau čia svarbu neperlenkti:
1. galimybė karo įrankiais tapusiems žmonėms išvykti namo būtų užtikrinta,
2. teisinėje valstybėje įkalinimas be teismo sprendimo negalimas.
Su pastaruoju klausimu turime pasitempti.