Bilą Geitsą "nulaužė" rusai? Jis užsimanė interneto cenzūros

Autorius: Piotras Akopovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2021122... 2021-12-29 00:33:00, skaitė 736, komentavo 5

Ką bendro turi ką tik pasirodęs amerikiečių filmas "Nežiūrėk aukštyn", "Google" ir "Facebook" Rusijai skirtos milijardinės baudos ir naujausias Bilo Geitso pareiškimas?

Tai, kad visais trimis atvejais kalbame apie kovą su BigTech, tai yra pasaulinių IT korporacijų visagalybe, rašo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.

Ši visagalybė sukelia pasipriešinimą, be kita ko ir suverenių valstybių, pavyzdžiui, baudų Rusijoje atveju, kurios iš tikrųjų yra tik būdas priversti viršvalstybinius monstrus atsižvelgti į nacionalinius interesus ir įstatymus. Nes jei nesutramdysi "pasaulinių svajotojų apie geresnę ateitį" (taip jie tarnauja sau, nors iš tikrųjų svajoja apie postžmoniškumą, transhumanizmą, kuriame iš tikrųjų įvyks žmonijos padalijimas į skirtingas biologines rūšis), tada jie gana greitai sukurs planetos skaitmeninę koncentracijos stovyklą.

Nebent, žinoma, dėl jų godumo, gyvenimas Žemėje nepasibaigs katastrofa dar anksčiau, kaip nuostabiame satyriniame filme "Nežiūrėk aukštyn".

Bet ką bendra su tuo turi Bilas Geitsas? Ar jis taip pat paskirtas interneto gigantų kontrolei? Jis pats laikomas kone pagrindiniu globalizacijos ir transhumanizmo šalininku, įtariamas prisidėjęs prie koronaviruso atsiradimo ir planų suskaidyti žmoniją, todėl jo vardas jau seniai tapo "pasaulinio sąmokslo" sąvokos sinonimu.

Neseniai "Microsoft" įkūrėjas savo tinklaraštyje rašė apie "Optimizmo priežastis po sunkmečio". Savotiška kitų metų prognozė – apskritai gana optimistiška: pagaliau pandemija baigsis, artėja virtuali realybė, trimatė realybė su skaitmeniniais avatarais. Tačiau visam tam gali užkirsti kelią viena didelė problema – būtent ji ateinančiais metais labiausiai jaudina Geitsą.

Tai dezinformacijos ir žmonių nepasitikėjimo valdžios veiksmais problema. Ir reikia ką nors daryti šiuo klausimu, nes būtent vyriausybės turi atlikti svarbų vaidmenį ne tik kovoje su dabartine pandemija, bet ir kovoje su visuotiniu atšilimu ir stengiantis užkirsti kelią naujai pandemijai (Geitsas visada sako, kad ji gali būti daug baisesnė nei dabartinė).

Tačiau valdžiai gali pasisekti tik tuo atveju, jei žmonės jais pasitiki, rašo Geitsas: "Jei jūsų žmonės jumis nepasitiki, jie nepalaikys didelių naujų iniciatyvų. O ištikus didelei krizei, jie mažiau linkę laikytis nurodymų, reikalingų jai įveikti."

Kas kaltas ir ką daryti?

Kalta, anot Geitso, žiniasklaida ir socialiniai tinklai – didėjantį žmonių nepasitikėjimą vyriausybėmis daugiausia lemia politiškai neobjektyvios antraštės ir socialinių tinklų veikla, rašo milijardierius. Ir tai verčia jį manyti, kad vyriausybėms gali tekti reguliuoti internetines platformas, jog būtų veiksmingai kovojama su dezinformacija, kuri kenkia piliečių pasitikėjimui.

Tai pateikiama kaip argumentavimas garsiai, o ne Geitso požiūris, nes jis toliau rašo, kad nežino, kaip susidoroti su šia sudėtinga problema, tai yra, dezinformacija, "kuri taip giliai įsišaknijusi internete". Tačiau šie įspėjimai neturėtų klaidinti: tiesą sakant, Geitsas teigia, kad šalių vyriausybės pralaimi dėl pasaulinių tinklų, ir reikia kažką daryti. Tai yra, perimti tinklus į nacionalinių vyriausybių kontrolę?

Ar nekeista žmogui, pasisakiusiam už visko ir visų globalizaciją? Kodėl Geitsui parūpo suverenių valstybių tvarumas ir efektyvumas? Jam, priešingai, teoriškai turėtų būti naudinga pakirsti pasitikėjimą valstybe ir valdžia kaip tokia, valstybių delegitimizacijos procesą? Kodėl jis iš tikrųjų ragina priešingai?

Tam yra du paaiškinimai: strateginis, globalus ir taktinis – amerikietiškas. Strategiškai globalistai praranda savo pozicijas – pergalingas globalizacijos žingsnis žlugo ir, nepaisant revoliucinės technologijų plėtros, ekonominės ir politinės idėjos apie "vieningą pasaulį be sienų ir tautų, vadovaujamų vieno valdymo centro" pažangos dabar neįmanomos.

Tai nereiškia, kad to šalininkai pasidavė ir pripažino pralaimėjimą – ne, jie tik kuriam laikui prislopina globalizacijos propagandą. Be to, koronavirusas parodė, kad silpna šalių vyriausybių galia dabar yra nepalanki viršnacionaliniam elitui.

Jei kova su koronavirusu sukels visišką pasitikėjimo krizę ne tik valdžia, bet ir elitu, tai kas pakeis nacionalinį elitą? Drąsūs, sąžiningi ir protingi pasaulinių korporacijų vadovai, geriausi viršnacionalinio elito žmonės? Jų nėra (be kita ko ir masinėje sąmonėje), ir apskritai globalistai dabar neturi nei galimybių, nei jėgų perimti valdymo svertus. Todėl "masių sukilimo" atveju globalizacijos komisarai net negali svajoti apie jokį valdžios užgrobimą iš dabartinių nacionalinių vadybininkų – viskas nuslys į chaosą.

O to visiškai nereikia jokiam elitui, ir viršnacionaliniam: nes stipri, tai yra "bloga" nacionalinė valstybė (kurią anksčiau ar vėliau galima panaudoti "vieningai žmonijai" kurti) yra geriau nei chaosas ir neramūs anarchijos laikai. Arba, dar blogiau, į valdžią iškils antiglobalizaciškai nusiteikęs kontrelitas.

Taigi Geitsas ne tik sutinka, kad pandemija, net ir Vakaruose, sustiprino nacionalinių vyriausybių vaidmenį ir jų pajėgumus – jis jau dėl to lažinosi.

Tačiau yra dar vienas paaiškinimas, daug utilitariškesnis, taktiškesnis, bet iš to galbūt net daug svarbesnis. "Geitsai" nenori prarasti Amerikos – pačios bazės, iš kurios kuria savo pasaulinius planus. O tai yra grėsmė – ir grėsmė visai ne teorinė. Ne, čia kalbama ne apie Amerikos pasaulinės įtakos praradimą, o apie banalų globalistų elito kontrolės JAV praradimą.

Galų gale, apie ką Geitsas kalba tame pačiame įraše? Kad dezinformacijos ir nepasitikėjimo problemą "labai svarbu kuo greičiau išspręsti", nes be greito įsikišimo amerikiečiai gali dažniau rinkti politikus, viešai propaguojančius nepasitikėjimą. Išvertus į suprantamą kalbą: 2022 m. lapkritį vyks rinkimai į Amerikos Kongresą. Jei bus prasta kova su dezinformacija, laimės respublikonai, atgavę abiejų parlamento rūmų kontrolę. Ir ne tik respublikonai – o Trampo partija, kuri atvers kelią eksprezidento (ar jo globotinio) pergalei jau prezidento rinkimuose 2024 m.

O to jokiu būdu negalima leisti, nes į Baltuosius rūmus sugrįžęs Trampas negali būti izoliuotas taip lengvai, kaip buvo per pirmąją kadenciją. Antroji Trampo kadencija globalistams nepriimtina būtent todėl, kad jos metu gali įvykti tikras visų kontrelitinių jėgų, tai yra globalistinio projekto priešininkų, konsolidavimas.

Ir jie bandys iš tikrųjų nustumti dabartinį, daugiausia globalistinių pažiūrų elitą nuo JAV valdžios svertų – tai yra, įvykdyti tikrą revoliuciją iš viršaus ir netgi pasikliaujant susijaudinusiomis žmonių masėmis (už Trampą balsuotų tik pusė Amerikos, bet tai aktyvioji pusė).

Tad Bilas Geitsas galvoja ir apie tolimą, ir apie artimiausią ateitį, ragindamas kuo greičiau uždėti barjerą dezinformacijos kelyje, o tai pakerta pasitikėjimą valdžia ir atveria kelią Trampui. Tačiau Amerikos realybėje yra atvirkščiai – nors, žinoma, dezinformacijos yra, ir didelis kiekis.

Tačiau jie pradėjo ją naudoti neregėtu mastu kaip tik prieš Trampą – ir tai padarė nesugriaunamas žiniasklaidos ir vyriausybės pareigūnų blokas, interneto korporacijos ir "Vašingtono pelkė". Amerikos elitas bandė paskandinti Trampą begaliniame dezinformacijos sraute (ko verti tik "rusiški ryšiai"), tuo tarpu visai negalvodamas, kaip labai tokia kampanija gadina amerikiečių pasitikėjimą valstybės institucijomis apskritai.

O dabar jis tik skina savo darbo vaisius, bando atsukti laikrodį atgal ir "išspręsti pamatus griaunančios dezinformacijos problemą". Problema iš esmės gali būti išspręsta, tačiau tik teisingai supratus priežastis ir pasekmes. Toks nepasitikėjimas valdžia, elitu generuoja dezinformaciją (kad ir kaip ji būtų suprantama kaip nepatogi tiesa ar pasitikėjimas bet kokiomis klastotėmis), todėl Geitsas turėtų reikšti visas pretenzijas sau. Bet to nebus – daug lengviau padidinti cenzūrą socialiniuose tinkluose. Tačiau efektas – visiškai priešingas.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.